Rimantas Zagrebajev   |   2011-02-02

Užsienio lietuvių švietimo centrui – vieneri

  
Užsienio lietuvių švietimo centrui – vieneri
© ULŠC
ULŠC vedėja A.Turskienė su darbuotojomis J.Baškyte ir I.Mickute.

Vienerių metų gimtadienį švenčiantis Užsienio lietuvių švietimo centras (ULŠC) jau teikia pagalbą keturiolikai lietuviškų mokyklų užsienyje ir džiaugiasi pirmaisiais nuveiktais darbais.

="text-align: left">Pasak ULŠC vedėjos Astos Turskienės, ULŠC, įsikūręs Vilniuje esančioje išeivių bei tremtinių atžaloms skirtoje mokykloje „Lietuvių namai“, per metus užmezgė ryšius su 41 lietuvių bendruomene užsienyje. Centras padeda „Lietuvių namų“ abiturientams pasirinkti studijas ir konsultuoja lietuvių kilmės užsieniečius, norinčius studijuoti Lietuvoje.
 
„Mūsų centras palaiko ryšį su užsienio lietuvių bendruomenėmis, ten esančiomis mokyklomis. Lietuvoje dirbantiems pedagogams siūlome kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Lietuvoje dirbantiems pedagogams taip pat siūlome kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Esame įkūrę studentų klubą, kuris vienija visus Lietuvoje studijuojančius užsienio lietuvaičius. Buriame juos į lietuviško kino vakarus, lankomės Lietuvos Respublikos Seimo renginiuose, kviečiame į edukacinę-kultūrinę programą „Pažink Lietuvą“. Mums rūpi sužinoti, kaip susiklostė tolesni jų likimai po studijų Lietuvoje – dabar steigiamas „Alumni“ klubas. Turime ir savo „ambasadorius‘ kiekvienoje šalyje – tai mūsų Jaunųjų konsulų klubas, vidurinės mokyklos „Lietuvių namų“ moksleiviai, kurie teikia informaciją bendruomenėms apie mokyklą, centrą, kviečia vaikus atvykti mokytis į Lietuvą“, – apie Užsienio lietuvių švietimo centro veiklos kryptis kalbėjo A. Turskienė.

Kibo į darbą

Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen teigiamai vertina ULŠC pradėtą veiklą ir sako, kad į darbą kibta pasiraičius rankoves. „Jau po kelių mėnesių nuo veiklos pradžios jie pakvietė į pirmą seminarą mokytojus iš 14 lietuvių mokyklų užsienyje. Centras taip pat pasikvietė užsienio lietuvių savaitgalinių lituanistinių mokyklų mokytojus, lapkričio 10–11 d. atvykusius iš 24 užsienio valstybių į Užsienio lietuvių departamento prie URM organizuotą kvalifikacijos tobulinimo seminarą. Mokykloje „Lietuvių namai“ yra sukaupta labai vertingos patirties mokant vaikus lietuvių kalbos, kaip antros ar užsienio kalbos. Tai, kad centras įsikūręs šioje mokykloje, – didelis privalumas. Jis tikrai gali tapti ne tik užsienio lietuvių mokyklų, bet ir savaitgalinių lituanistinių mokyklų mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo vieta“, – komentavo J. Caspersen.

Kalbinta PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis pažymėjo, kad su ULŠC tiesiogiai nebendradarbiauja, tačiau apie jų nuveiktus darbus girdėjo. „Iš Punsko sužinojau, kad jų vesti mokymai buvo labai geri, centras jiems pažadėjo ir įvairių švietimo priemonių“, – sakė V. Bandis.

Pažintinės pamokos

Per šiuos metus ULŠC aplankė Pelesos, Rimdžiūnų, Rygos, Kaliningrado mokyklas bei Punsko Kovo 11-osios licėjų, suorganizavo 5 seminarus užsienio lietuviškų mokyklų pedagogams.

Vilniaus vidurinės mokyklos „Lietuvių namai“ mokytojai kartu su Užsienio lietuvių švietimo centru parengė net 32 pažintines nuotolinio mokymo pamokas iš Lietuvos istorijos, kultūros bei lietuvių kalbos pradžiamokslio. Jos skirtos užsienio lietuvių vaikams, kurie gyvena ir mokosi už Lietuvos ribų, tačiau rengiasi atvykti mokytis į išeivių mokyklą „Lietuvių namai“.

Lituanistinį švietimą išeivijoje ir tremtyje įamžins muziejus

Nuspręsta „Lietuvių namų“ 20-mečio proga įkurti lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejų. Pasak organizatorių, muziejuje bus eksponuojamos lituanistinių mokyklų nuotraukos, dokumentai, įvairios mokymo priemonės, mokytojų ir mokinių darbai ir laiškai, buvusių mokinių atsiminimai, išlikę mokinių užrašai bei vertinimų knygelės. Eksponatai iki šiol laukiami iš visų pasaulio lietuvių. Muziejaus idėją palaiko ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje V. Bandis. „Davėme savo knygų, perdavėme Lietuvių enciklopediją, kuri buvo išleista JAV daugiau nei prieš 20 metų“, – sakė V. Bandis.

Šią iniciatyvą palaiko ir PLB Švietimo reikalų komisija. Pasak jos pirmininkės Jūratės Caspersen, apie tai informuotos visos lietuvių bendruomenės ir mokyklos. „Bus labai įdomu pasižiūrėti, kokią „vargo mokyklą“ praėjo mokytojai ne tik tremtyje, bet ir išeivijoje, bet neleido savo vaikams nutautėti ir pradingti naujojoje aplinkoje“, – teigė pašnekovė. 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai