Raimonda KUBILIŪTĖ   |   2010-02-26

Ukrainietiško skonio lietuviškas patriotizmas

  
Ukrainietiško skonio lietuviškas patriotizmas

Paminėti Nepriklausomybės dieną Londono lietuviai buvo pakviesti pavėluotai, o pati šventė surengta ne Lietuvos ambasadoje, bet ukrainiečių namuose. Ne vienam kilo klausimas, kodėl valstybinei šventei pasirinkta tokia, mažų mažiausiai, keista vieta? Kaimynai latviai ir estai, o ir ukrainiečiai išeivijoje turi puikias sales, o mums, lyg našlaičiams, tenka glaustis jų patalpose.

="line-height: 150%; margin: 0cm 2.85pt 0pt">
 
Pasak įgaliotojo ministro Jungtinėje Karalystėje Petro Anuso, atsakymas į šį klausimą yra paprastas ir, deja, jis tikrai nedžiugina.
 
„Taip buvo nuspręsta dėl lėšų taupymo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vadovybė diplomatinėms atstovybėms rekomendavo iškilmingam minėjimui pasirinkti vieną iš dviejų svarbiausių datų. Kadangi šiemet Kovo 11-ąją sukanka dvidešimt metų nuo valstybės Nepriklausomybės atkūrimo, buvo linkstama pasirinkti būtent šią datą. Galiausiai LR ambasada Londone taip ir nusprendė“, – gavęs ambasadoriaus Oskaro Jusio patvirtinimą tikino įgaliotasis ministras.
 
P. Anusas taip pat pabrėžė, kad būtent dėl šios priežasties renginio organizavimo darbai buvo perduoti Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei (JKLB), o ši ir pasirinko šventei išeivijos ukrainiečių namus Londone.
 
Derėtų pridurti, kad, kaip ir kasmet, tikrąją šventės dieną, Vasario 16-ąją, lietuvybės viktoriną Londone organizavo Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS).
 
Ukrainiečių namai – pigiausi
 
Renginio metu kalbintas pagrindinis šventės organizatorius JKLB narys Kostas Malinauskas nevyniojo tiesos į vatą ir atskleidė visas detales. Pasak jo, viskas priklauso nuo galimybių, ne tik nuo gerų norų.
 
„Na, neturime mes kur prisiglausti. Lietuviai neturi savo namų, kaip, pavyzdžiui, latviai, estai ar ukrainiečiai. Tad tenka suktis iš padėties. Ne tokius masinius renginius organizuojame latvių namuose, bet paprastai Vasario 16-osios minėjimas sulaukia didelio susidomėjimo, o tam, kad sutalpintume visus norinčiuosius, tenka ieškoti kitų patalpų. Šiuo atveju pigiausiai atsiėjo išsinuomoti ukrainiečių namus su erdvia sale ir nemaža scena“, – tikino K. Malinauskas.
 
Paklaustas, kodėl renginys nevyko Lietuvių sodyboje ar kokioje lietuviškoje mokykloje, renginio organizatorius tik numojo ranka – lietuviškose mokyklėlėse niekaip netilptų visi norintieji dalyvauti šventėje. O į Lietuvių sodybą nuvažiuoti toli ir nepatogu.
 
Užtrukęs remontas
 
Už lietuvių kultūrinį gyvenimą atsakingas K. Malinauskas taip pat apgailestavo, kad Lietuvos ambasadoje Londone iki šiol neatsirado vietos Lietuvos valstybinei šventei paminėti. Pasak jo, šiuo metu ten ruošiamasi salės remonto darbams.
 
Paklausę apie tai ambasados darbuotojų, išgirdome: „Lietuvos Respublikos ambasada Londone atliko visus privalomus namų darbus: įsigijo naujas patalpas, gavo lėšų remontui, suderino teisinius klausimus su vietine Londono valdžia. Visa kita – Lietuvos vyriausybės, taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos departamento kompetencijos ir pajėgumo klausimas. Šio departamento teigimu, minėtųjų patalpų remontas turėtų prasidėti šių metų balandžio mėnesį. Naujajame ambasados pastate numatyta įrengti salę ir atskirą kabinetą lietuvių bendruomenės reikmėms“, – tikino P. Anusas.
 
O kol lėšos keliauja nežinia kur, valstybinę šventę Londono lietuviai priversti organizuoti iš savų pinigų. Ukrainiečių namuose.
 
Renginys – iš nario mokesčio
 
Iškilmingą Vasario 16-osios minėjimą organizavusi JKLB buvo įsteigta dar 1947 m. Tuomet ši organizacija vadinosi kitaip – Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga. Buvo sukurti organizacijos įstatai ir nustatytas nario mokestis. Netrukus buvo nupirkti ir Lietuvių namai. Perkant šį pastatą anuomet prisidėjo visi Sąjungos nariai. Lietuvių, taip kaip šiandien ukrainiečių, namuose ilgus metus vyko metiniai suvažiavimai, buvo rengiami koncertai, veikė lituanistinė mokykla, buvo priimami diplomatai ir kiti garbūs svečiai. Tačiau dėl lėšų trūkumo šie namai buvo parduoti.
 
2009-aisiais metiniame lietuvių suvažiavime organizacijos pavadinimas buvo pakeistas – nuo tol ji vadinasi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene. Šiuo metu pelno nesiekianti organizacija turi apie 800 registruotų narių ir net 13 skyrių visoje Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienas narys moka metinį 12 svarų nario mokestį, o surinktos lėšos skiriamos lietuviškiems renginiams organizuoti. „Ši salė mums kainavo 500 svarų vienam vakarui. Visa tai – iš nario mokesčio. Anksčiau gaudavome lėšų iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, o šiemet paramos nebuvo. Kai kurie lietuvių bendruomenės skyriai savanoriškai paaukojo pinigų, pagelbėjo Lietuvos paramos tautinis fondas, iš rėmėjų gavome lietuviško alaus“, – pasakojo K. Malinauskas.
 
 
Įspūdinga šventės programa
 
Nepriklausomybės atkūrimo diena šiemet JK buvo minima tik vasario 21 dieną, savaitgalį, tačiau į šventę susirinko gausus būrys lietuvaičių. Pasak renginio organizatoriaus, atvyko maždaug pusė tūkstančio svečių – tiek, kiek ir buvo tikėtasi.
 
Sekmadienio popietę ukrainiečių namų salėje nuskambėjo Lietuvos himnas. O paskui į sceną lipo šokėjai, dainininkai, paruošę lietuviškų dainų ar šokių programą. Šventėje pasirodė choras „Gausa“, smuikininkė Ieva Vaitiekūnaitė, publiką linksmino kolektyvai „Jonkelis“, „Treputė“, „Saduto“, „Relaxon“ ir daug kitų jaunų bei vyresnio amžiaus talentų. Pasak K. Malinausko, visi kviesti renginio dalyviai sutiko pasirodyti šventėje ir pristatyti savo programas. Kad didelis būrys aktyvistų galėtų pasirodyti minėjime, organizatoriai nusprendė šventę rengti sekmadienį. Nedarbo diena esą tinkamiausia ir patogiausia ne tik dalyviams, bet ir po visą Londoną išsibarsčiusiems renginio svečiams lietuviams.
 
Vasario 16-osios minėjime kalbą sakė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje O. Jusys. Perskaityti Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimai. Nepamiršti ir atkaklūs lietuvybės išeivijoje puoselėtojai – padėkos raštai buvo įteikti lietuviškų mokyklų Jungtinėje Karalystėje vadovams.
 
Po oficialiosios dalies šventės dalyvių laukė tikra puota. Svečiai vaišinosi vynu, alumi, užkandžiavo ir skubėjo į šokių salės vidurį patrepsėti pagal senas ir naujas lietuviškas melodijas.
 
Renginiui artėjant į pabaigą, jo organizatorius K. Malinauskas lengviau atsikvėpė. „Dabar širdyje – tik džiaugsmas, tačiau prieš tai visą mėnesį vyko intensyvus darbas. Tikrai nelengva suorganizuoti masinį renginį, juolab kad dirbama tik iš savanoriškų paskatų, todėl ir norinčių užsiimti organizaciniais darbais daug neatsiranda. Kita vertus, džiugu, kad turime šitiek šaunių kolektyvų, kurie mielai sutinka dalyvauti mūsų rengiamose šventėse“, – sakė organizatorius.
 
Svarbu ne kur, o su kuo?
 
Renginyje dalyvavo ir jauni, ir seni, ir šeimos su mažamečiais vaikais. Dvi atžalas atsivedęs tėtis Aivaras tikino likęs patenkintas renginiu. „Nors Anglijoje gyvename dvejus su puse metų, tačiau, kaip juokauju, kūnas čia, o siela – Lietuvoje. Nesu labai aktyvus lietuviškų renginių lankytojas, tačiau šį kartą nusprendėme su šeima sekmadienio vakarą praleisti tarp lietuvių. Tik dar namuose su žmona nustebę diskutavome, kodėl minėjimas vyksta ukrainiečių namuose. Nežinau priežasčių, tačiau man tai nesutrukdė šį vakarą jaustis puikiai ir džiaugtis renginiu. Norėjau lietuviškos atmosferos, lietuviškų dainų ir šokių, lietuvių kalbos. Džiugu, kad šitiek daug žmonių ruošėsi renginiui ir jį iš tiesų papuošė“, – tikino Londone gyvenantis lietuvis.
 
Londone studijuojantis Vladas taip pat stebėjosi, kad lietuviai neturi savo namų, kur galėtų švęsti valstybines šventes, bet pasidžiaugė entuziastų energija ir optimizmu, organizuojant tokias šventes svetimuose namuose.
 
Visą gyvenimą Jungtinėje Karalystėje gyvenantis pensininkas Paulius Tričys juokauja, kad jo gimtosios kalbos yra dvi: lietuvių ir anglų. Tačiau lietuviškų švenčių jis niekada nepamiršta. „Galėtų, žinoma, būti geresnė salė, bet nieko dabar nepadarysime. Man patiko muzikinė programa, nes istorinius pasakojimus per šitiek metų esu išmokęs mintinai“, – juokėsi pašnekovas. Lietuvis tikino nepraleidžiantis nė vieno Vasario 16-osios minėjimo.
Keturiolika metų JK gyvenanti Ona Dobrovolskienė – aktyvi lietuviškų tradicijų puoselėtoja ir renginių dalyvė. Moteris tikino, kad šios iškilios datos prasmę bando perteikti ir savo anūkams, kad ją suprastų ne tik senoji, bet ir auganti jaunoji karta.
 
Kai nėra geriau, gerai taip, kaip yra. Arba, anot optimistų, svarbu ne kur esi, o su kuo. Vis dėlto džiugu, kad, nepaisant finansinių sunkumų ir kliūčių dėl patalpų, lietuviai susivienija, kad pabūtų drauge ir paminėtų vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų.
 
 
 
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai