Jovita Bagdonaitė-Mejerienė   |   2012-10-26

Ryžtas lietuviui atvėrė sėkmingos karjeros duris  

  
Ryžtas lietuviui atvėrė sėkmingos karjeros duris Ryžtas lietuviui atvėrė sėkmingos karjeros duris.

Dariaus Tamausko patirtis įrodė, kad keisti gyvenimo tikslus niekada ne per vėlu. Radikaliai pakeitęs savo planus po baigtų mokslų Lietuvos karo akademijoje, dabar jis ne tik sėkmingai kopia karjeros laiptais Londone, bet ir padeda jauniesiems lietuviams Jungtinėje Karalystėje atrasti savo gyvenimo tikslus.

– Papasakokite, kaip iš pradžių sekėsi Lietuvoje?
– Baigęs mokyklą įstojau į Lietuvos karo akademiją, tačiau vėliau supratau, kad norėčiau pamatyti daugiau pasaulio, nes ne visai tenkino tie rėmai, į kuriuos mane buvo įspraudusi kariuomenės tvarka. Po baigtų mokslų pradėjau domėtis tolesnio mokymosi galimybėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sprendimas išvažiuoti tikrai nebuvo spontaniškas. Aplankiau kelis Lietuvos universitetus, išsiunčiau keletą paraiškų ir į Jungtinės Karalystės universitetus. Gavęs pasiūlymus, išsirinkau vieną iš jų – tarptautinio verslo magistro studijas.
– Kada atvykote į Jungtinę Karalystę?
– Atvykau 2008 m. rugsėjį, kaip tik tada, kai prasidėjo krizė. Mus, atėjusius į pirmąją paskaitą, dėstytojas pasveikino maždaug tokiais žodžiais „Priimkite mūsų užuojautą, jūs dar nežinote, kas ką tik prasidėjo, bet greitai suprasite.“ Taip atsidūriau karštų įvykių centre, nes išvažiavau dar nieko nežinodamas apie prasidėsiančią krizę – apie tai niekur nebuvo kalbama.
 
– Po studijų atsidūrėte pilnoje iššūkių darbo rinkoje. Kaip klostėsi darbo paieškos?
– Gavęs diplomą 2010 m. pradžioje pradėjau darbo paieškas. Tam skyriau daug energijos ir jėgų, teko išsiųsti daugiau nei 200 paraiškų. Nors dalyvaudavau pokalbiuose ir patekdavau į tolesnius etapus, vis ko nors pritrūkdavo. Darbo ieškojau daugiausia Londone, tačiau siųsdavau paraiškų ir į kitas šalis. Vieną akimirką dar dvejojau ir svarsčiau, ar pasirinkti Lietuvą, tačiau sudalyvavau lemiamame interviu ir taip likau Londone.
 
– Kiek laiko užtruko, kol suradote darbą?
– Mano paieškos surasti darbą finansų srityje užtruko apie keturis mėnesius. Šiuo metu dirbu specialiųjų situacijų finansų analitiku vienoje iš JAV kompanijų Londone. Iš mano universiteto tų metų laidos kurso (mokėsi maždaug 100 studentų) darbą Londone susirado gal 7–8 asmenys. Daugelis po studijų grįžo į savo gimtąsias valstybes ar pasirinko kitas šalis. Žinau ir sėkmingų lietuvių istorijų, kurie, nors ieškojo darbo beveik metus, tačiau jiems galų gale pavyko rasti gerą darbą Jungtinėje Karalystėje.
 
 
Svarbiausia – noras tobulėti
 
– Kokių patarimų galėtumėte duoti ieškantiems darbo dabar?
– Man padėjo atrasta bendra kalba su darbdaviu, tinkamas požiūris bei motyvacija. Visų pirma, nereikia apsimesti tuo, kuo nesi. Svarbiausia – nuoširdumas ir noras tobulėti, nes dirbtinis mandagumas ir banalios frazės tikrai nepadės. Reikia parodyti, kad tikrai trokšti darbo, išreikšti visą savo energiją ir užsidegimą, paslėpti lietuviams būdingą kuklumą ir tiesiog mokėti „parduoti“ save. Būtina gerai pasiruošti pokalbiui, susirinkti kuo daugiau informacijos apie būsimą darbdavį internete. Nepamirškite originaliai pasisveikinti ir ypač atsisveikinti, nes tai padės jums išsiskirti iš kitų kandidatų. Šioje situacijoje padeda ir su darbu susiję juokeliai. Dar labai svarbu ir jūsų pomėgiai, ar tai būtų sportinė, meninė ar kita veikla, nes tai geriausiai atskleidžia jūsų asmenybę. Lietuviai dar neišnaudoja ir socialinių tinklų galimybių, pavyzdžiui „LinkedIn“. Tai puiki proga prisistatyti ir gauti puikių darbo pasiūlymų.
– Ar svarbus universiteto vardas ieškant darbo?
– Be abejo, garsus universiteto vardas atkreips darbdavių dėmesį, tačiau tai nebus lemiamas veiksnys, kad gautum kvietimą į darbo pokalbį. Man ir mano kolegoms tenka susidurti ir su garsių universitetų absolventais, kurie atsiunčia nevykusius gyvenimo aprašymus su daugybe klaidų. Daug svarbiau, kas buvo veikta studijų metais, ar aktyviai studentas dalyvavo praktikose ar savanorystės projektuose. Būtent šios papildomos veiklos reikšmę dar sunku suvokti daugumai lietuvių studentų, besimokančių ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje.
 
– Kas labiausiai kliūva?
– Galiu pateikti pavyzdžių iš darbinės patirties ir studentų, kurie dalyvauja Jungtinės Karalystės Lietuvių jaunimo sąjungos stažuočių programoje, nes pats aktyviai dalyvauju šios sąjungos veikloje. Stažuotės metu studentai turi progą vasarą atlikti praktiką Lietuvos kompanijose. Siųsdami paraiškas kai kurie suklysta pateikdami netinkamo formato gyvenimo aprašymą, tingi aprašyti savo patirtį plačiau, daro daug gramatikos klaidų. Daugelis taip pat nesuvokia motyvacinio laiško prasmės. Jame turi būti ne gyvenimo aprašymo santrauka ar atpasakojimas, o motyvacija ir vadinamasis „pitch“, kai žmogus turi parduoti save. Motyvaciniame laiške taip pat labai svarbus baigiamasis sakinys, kuris turėtų užkabinti ir palikti įspūdį. Tokiais atvejais sulaukiame labai stiprių paraiškų iš jaunimo, studijuojančio vidutiniuose Jungtinės Karalystės universitetuose, ir kartais labai silpnų iš garsiųjų universitetų.
 
– Kaip vyksta stažuočių programa?
– Lietuvių, studijuojančių Jungtinėje Karalystėje, susidomėjimas šia programa yra tikrai nemažas. Mes suinteresuoti, kad studentai galėtų palyginti darbo rinką Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ir išlaikytų glaudesnius ryšius su Lietuva. Turime gerų pavyzdžių, kai studentai po tokių praktikų užmezga kontaktus su įmonėmis, gauna konkrečius darbo pasiūlymus ir po studijų grįžta į Lietuvą gyventi ir dirbti.
 
Jauni lietuviai mato perspektyvų Lietuvoje
 
– Papasakokite, kaip veikia Lietuvių jaunimo sąjunga Jungtinėje Karalystėje?
– Tai jaunimą, ir daugiausia studentus, vienijanti organizacija, kur organizuojame įvairius renginius, seminarus, kartu švenčiame tradicines šventes. Stengiamės suteikti ir naudos, organizuodami susitikimus su garsiais verslo pasaulio atstovais. Veikiame grynai savanoriškais pagrindais, rengiame vieną ar du renginius per mėnesį. Nuo šiol bandysime kas antrą penktadienį Londone rengti ir neformalius lietuvių susitikimus, kur visi turėtų progą pabendrauti ir užmegzti naujų pažinčių. Informaciją apie tai skelbiame mūsų interneto puslapyje ir socialiniuose tinkluose.
 
– Ar noriai lietuvių jaunimas bendrauja? Juk įprasta manyti, kad tautiečiai užsienyje vengia vienas kito...
– Žinoma, pačiame Londone lietuvių yra labai daug, todėl tai ir lemia, kad tas noras yra mažesnis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje lietuvių yra mažai ir ten visiems labai smagu sutikti savo tautietį gatvėje. Tačiau visuomet yra norinčių užmegzti naujų pažinčių ir nuveikti ką nors įdomaus, tad organizuodami renginius ir įdomią veiklą sugebame pritraukti pakankamai žmonių ir Londone.
– Kokios nuotaikos tų jaunų žmonių, kurie dalyvauja sąjungos veikloje? Ką jie kalba apie perspektyvas Lietuvoje?
– Manau, kad lietuviai turi gilų „namų jausmą“, nors to ir nepavadinčiau patriotiškumu. Vis dėlto, Lietuva pasaulio kontekste yra labai maloni ir jauki šalis. Ne viską lemia finansinis aspektas, dar reiktų, kad bendravimas tarp pačių lietuvių taptų malonesnis ir šiltesnis, kad žmonės tiesiog žmogiškiau elgtųsi vieni su kitais. Labai tikiu, kad ilgai laukti nereikės ir per dešimtį metų pamatysime tokias tendencijas, kaip anksčiau Airijoje, kai pamažu žmonės grįš į savo kraštą ir parsiveš savo gerąją patirtį.
 
– Kaip pats palaikote ryšius su Lietuva?
– Į Lietuvą grįžtu kas 2–3 mėnesius, palaikau ryšius su draugais ir artimaisiais, dalyvauju įvairiuose projektuose. Vienas iš jų – „Drąsinkime ateitį“, kur buvę mokiniai savo mokyklose dalijasi patirtimi su jaunąja karta. Diskutuojame apie įvairiausius dalykus, skatinu mokinius suprasti, kad ne pažymiai, o pastangos ir noras yra svarbiausia siekiant tikslų gyvenime. Norintiems studijuoti užsienyje mokiniams visuomet patariu gerai įvertinti paskolos ėmimo sąlygas ir pasidomėti studijomis visoje Europoje, ne tik koncentruotis į Jungtinę Karalystę.
 
– Jūsų laisvalaikis susijęs su aktyvia visuomenine veikla. Kaip dar mėgstate atsipalaiduoti?
– Patinka dalyvauti sporto renginiuose, pavyzdžiui, labdaros bėgimuose, važinėtis riedučiais. Prieš porą metų buvome subūrę lietuvių iš Prancūzijos, Anglijos ir Lietuvos riedučių komandą ir dalyvavome 24 valandų tarptautiniame maratone Prancūzijoje. Tikimės, kad panašiame renginyje vėl pavyks sudalyvauti 2013 metais. Dar labai noriu įveikti triatlono „Iron Man“ rungtį, tam jau pradėjau rimtai ruoštis.
 
 Su lietuvių riedutininkų komanda Prancūzijoje.
 
– Kas, Jūsų manymu, yra svarbiausia, norint ryžtingai pasiekti užsibrėžtų tikslų?
– Skatinu žmones investuoti daug laiko į save, mokėti, kad ir sukandus dantis, atsisakyti malonumų dėl tikslo. Svarbiausia – išsiskirti iš minos, nebūti kritiškiems, bet turėti kritinį mąstymą. Ir, žinoma, būti drąsiems.

  

Žymos: Pasaulio Lietuviai, Jovita Bagdonaitė-Mejerienė

Komentarai

Naujausi straipsniai