Auksė Ruseckytė   |   Jungtinės Karalystės Lietuvos jaunimo sąjunga   |   2013-11-22

Praktiškas pasirinkimas po studijų Škotijoje - Lietuva

  
Praktiškas pasirinkimas po studijų Škotijoje - Lietuva A. Rimdeikai Lietuva pasirodė patrauklesnė už Škotiją.

Daug sklando istorijų apie mūsų tėvynainius, dirbančius didelėse įmonėse ir garsiuose bankuose Jungtinėje Karalystėje. Neretai dar būdami studentai dauguma susižavi tokiomis galimybėmis, ir darbas didelėje bendrovėje ilgainiui tampa kone kiekvieno siekiamybe. Apie kitokią šio medalio pusę šnekėjomės su kauniečiu Andriumi Rimdeika, kuris baigė studijas Škotijoje ir įgijo patirties viename didžiausių investicinių bankų pasaulyje, bet tada viską metė ir kurti geresnės ateities sugrįžo į Lietuvą.

 – Kaip ir kodėl ryžaisi išvykti studijuoti į Škotiją?
– Dar būdamas vienuoliktoje klasėje pradėjau galvoti, ką darysiu toliau, kur studijuosiu. Taip sutapo, kad kaip tik tuo metu į gimnaziją, kurioje mokiausi, atėjo moteris papasakoti apie studijas Jungtinėje Karalystėje. Kadangi prieš tai nebuvau nei girdėjęs, nei su tuo susidūręs, studijos svetur atrodė neįprastas reiškinys. Tai buvo mano pirmasis kontaktas ir, nors viską vertinau gan skeptiškai, vis dėlto užpildžiau stojimo dokumentus. Padariau tokią prielaidą: jeigu jau mokysiuosi kažkur kitur nei dauguma, galbūt vėliau su tokia nestandartine patirtimi galėsiu lengviau konkuruoti darbo rinkoje.
O Škotiją pasirinkau visai netyčia  mane priėmė keli universitetai, tarp kurių ir buvo Glazgo aukštoji mokykla. Taigi dvyliktos klasės pabaigoje buvau ramus, nes žinojau, kur studijuosiu, kai tuo tarpu mano bendraklasės, juokais sakant, kone alpo per egzaminus.
 
– Kaip viskas klostėsi Glazge?
 
– Kai nuvažiavau studijuoti, lietuvių nebuvo daug – aš buvau gal koks aštuntas lietuvis. Įstojau į ekonomikos kursą, bet apie ekonomiką daug nežinojau, tada tiesiog pagalvojau, kad reikia kažkaip pradėti tą kelionę į bankininko karjerą. Pradėjau klausinėti, kaip ten viskas vyksta, ir man visi sutartinai paaiškino, kad norint gauti gerą darbą iškart po mokslų baigimo labai svarbu yra tai, ką darai papildomai. Kitaip tariant, ypač svarbu turėti užklasinės veiklos ir įvairių stažuočių. Todėl pirmais metais tiesiog dėjau pamatus, mezgiau kontaktus ir lankiausi universiteto ekonomikos bendruomenės renginiuose.
 
Vėliau patekau į Glazgo universiteto ekonomikos bendruomenės valdybą, kur buvau iždininko asistentas, o po antro kurso parašiau prašymą vasaros praktikai garsioje finansų įmonėje „Morgan Stanley“. Kai sužinojau, kad mano pats pirmas kreipimasis buvo sėkmingas ir gavau ten vietą, pagalvojau: oho, mano sistema iš tikrųjų veikia. ir tie žmonės buvo teisūs  užklasinė veikla tikrai duoda naudos. Vėliau, trečiaisiais metais, buvau išrinktas ekonomikos bendruomenės prezidentu, o vasarą susiklostė taip, kad vėl atlikau praktiką „Morgan Stanley“. Ketvirtais, tai yra paskutiniais, studijų metais tapau studentų ambasadoriumi universitete.
Škotija neįkvėpė
 
– Ar baigęs studijas iš karto žinojai, kad neliksi ten, o grįši į Lietuvą?
 
– Aš jau pradėjęs studijas žinojau, kad neliksiu ten ilgam laikui. Tiesiog nebuvo svarių priežasčių tam: arba Lietuvoje man per daug gerai buvo, arba Škotijoje aplinka nebuvo tokia įkvepianti ir gyvenimo kokybė manęs nesužavėjo. Iš pradžių labiausiai norėjau į Ameriką, tačiau tuometė krizė ir įvairiausi draudimai užsieniečiams pakišo koją, ir mano interviu nebuvo sėkmingi. Tada gavau pasiūlymą likti Glazge, atlikti antrą praktiką „Morgan Stanley“, tik jau kitame departamente. Buvau trečiakursis, ir man tai atrodė puiki galimybė galutinai apsispręsti, ką veiksiu po mokslų. Antroji praktika buvo gerokai įdomesnė, ir kompanija man patiko, tad baigęs ketvirtą kursą sugrįžau ten ir pradirbau visus metus iki 2012 m. birželio pradžios, o tada pasakiau, kad grįžtu į Lietuvą. Nusprendžiau, kad praktikos užteks, o Lietuvoje su tokia patirtimi gerą darbą susirasiu.
Be to, studijų metais neturėjau minties sugrįžti į Lietuvą praktikai, ir tik laikui bėgant supratau, kad tai blogas sprendimas. Tad buvo laikas priimti sprendimą, o kadangi Lietuva buvo mano planuose, apsispręsti sunku nebuvo.
 
– Kokį darbą dirbai „Morgan Stanley“?
 
– Jeigu trumpai, mano darbas buvo prižiūrėti operacinę prekybos metalais biržose pusę, kad visi sandorių dokumentai būtų deramai užpildyti, pinigai tinkamai pervesti į sąskaitas ir taip toliau. Tai buvo palyginti nuobodus darbas, nereikalavęs ypatingų sugebėjimų, todėl ir netapo viena priežasčių, galėjusių mane ten sulaikyti.
– O ar nematei didesnių karjeros galimybių toje įmonėje, kur būtum galėjęs realizuoti savo ambicijas?
 
– Galimybių mačiau, bet manęs nežavėjo faktas, kad vienoje pozicijoje reikėtų dirbti sunkiai ir nuobodžiai kelerius metus, kol pakilčiau vienu laipteliu aukščiau. Supratau, kad per daug myliu ir branginu gyvenimą ir kad nenorėčiau jo paaukoti dėl korporacinės karjeros, kur tebūčiau vienas iš keliasdešimties tūkstančių tos pasaulinės įmonės darbuotojų.
 
Grįžti – baisu
 
– Papasakok apie tą dieną, kai pasakei, kad viską meti ir grįžti į Lietuvą. Ar nebuvo baisu?
 
– Spendimas grįžti buvo visiškai sąmoningas ir priimtas pačiu laiku. O ar buvo baisu? Taip, nes Lietuvoje neturėjau darbo, nežinojau, ką veiksiu grįžęs. Nuo tos dienos, kai pasakiau, kad išeinu, turėjau dar mėnesį dirbti, taigi per tą laiką pradėjau ieškoti darbo Lietuvoje: pasidariau sąrašą potencialių įmonių, siunčiau CV, rašiau, skambinau. Tai tikrai nebuvo spontaniškas sprendimas, jis brendo ir atėjo palaipsniui. Juolab kad buvo vasara ¬ tinkamas metas stažuotėms, nes tik grįžusio iš užsienio manęs niekas nebūtų žinojęs, todėl ketinau potencialiam darbdaviui pasisiūlyti praktikai, per kurią įrodyčiau savo sugebėjimus, o po praktikos galbūt būtų sekęs ir darbo pasiūlymas.
– Kaip sekėsi įgyvendinti savo sumanymą ir koks buvo darbo paieškos procesas Lietuvoje?
 
– Konsultavausi su draugais, sekiau Lietuvos spaudą bei naudojausi visagaliu „Google“. Paieškos procesas buvo paprastas – tiesiog siunčiau CV įmonėms, dirbančioms investicinės bankininkystės ar privataus kapitalo srityse. Viena iš tokių įmonių yra ir mano dabartinė darbovietė. Sėkmingai praėjęs tris interviu etapus gavau darbo pasiūlymą.
 
Viskas pagal planą – esu investicinės bankininkystės bendrovėje „Prime Investment“ analitikas. Paprastai aiškinant, esu patarėjas stambiems investuotojams, kurią kompaniją ir kodėl verta pirkti.
Ilgai ir sunkiai...
 
– Ar galėtum palyginti darbo kultūrą Škotijoje ir Lietuvoje?
 
– Jei atvirai, palyginti negaliu, nes Škotijoje dirbau labai didelėje kompanijoje, turinčioje daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių darbuotojų visame pasaulyje, o dabar dirbu mažoje įmonėje, kur mūsų yra apie dešimt. Organizacijos mastas lemia didžiulius skirtumus, todėl ir lyginti nereiktų. Mano nuomone, jei dirbi su šviesiais žmonėmis, nesvarbu, ar esi Olandijoje, ar Londone, ar Lietuvoje: jie visi bus protingi, savo sričių profesionalai, turės gerą humoro jausmą, ir dirbti su jais bus malonu. Beje, kai turėjau rinktis darbovietę Lietuvoje, prisiminiau nemažą profesinę patirtį sukaupusio mano kolegos iš „Morgan Stanley“ pasakytus žodžius: „Kai renkiesi darbo vietą ir bandai suprasti, ar būsi ten laimingas, turi paklausti savęs, ar norėtum su savo bendradarbiais susitikti po darbo ir ar tau būtų smagu su jais leisti laiką laisvu laiku.“
 
– O kur tau pačiam dirbti paprasčiau ir lengviau?
 
– Daug skirtumų veikiausiai negalėčiau nurodyti. Kadangi lietuvių tauta ir šalis yra mažos, mes turime būti ypač lankstūs, mokėti užsienio kalbų, gebėti prisistatyti. Bent jau srityje, kurioje dabar dirbu, skirtumų nematau. Žmonės ir Škotijoje, ir Lietuvoje dirba labai ilgai ir labai sunkiai, visų pirma, kad gautų norimą darbą, o vėliau, kad jį išlaikytų ar pakiltų karjeros laiptais.
 
Tačiau pastebėjau, kad Lietuvoje yra daugiau atvirumo, nes čia rinka yra gerokai mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje, ir dėl to žmonės ne taip linkę nesąžiningai vieni kitus atakuoti. Lietuva yra palyginti maža šalis, ir jeigu tu šiandien padarysi ką nors bloga kito sąskaita, vėliau tai atsisuks prieš tave, todėl žmonės čia tarsi atviresni ir nuoširdesni. Taip pat norėčiau pasakyti, kad konkurencija Lietuvoje mažesnė, bet geriau pagalvojęs nedrįstu: juk dabar tiek jaunų lietuvių sugrįžta iš geriausių Jungtinės Karalystės ar Amerikos universitetų, turėdami svarios patirties ir rimtai nusiteikę dirbti. Taip, čia yra daug mažiau žmonių nei, pavyzdžiui, Londone, bet ir darbo vietų čia yra mažiau, todėl sunku nuspėti, kur šis santykis didesnis ir kur lengviau įsidarbinti.
 
Mitai apie Lietuvą
 
– Ar teko prieš grįžtant į Lietuvą išgirsti kokių nors mitų, kuriuos dabar galėtum paneigti arba patvirtinti?
–Tikrai taip! Tiesa, daugiausia pastabų išgirdau iš tų, kurie mažiausiai nusimano tokioje situacijoje, bet taip būna visada  kaip sakoma, tuščias puodas garsiausiai skamba. Visų pirma norėčiau paneigti mitą, kad Lietuvoje viskas pasiekiama per pažįstamus.
Antras mitas: „Nieko Lietuvoje neuždirbsi, nes atlyginimai yra labai maži.“ Delikatus klausimas  priklauso, kokią vertę sugebi sukurti: vos iš universiteto atėjęs jaunas žmogus įmonei sukuria minimalią vertę, tačiau tikiu, kad galimybių Lietuvoje tikrai yra ir kad visada uždirbsi tiek, kiek esi vertas toje įstaigoje, tiesiog jeigu nori daugiau, turi labiau stengtis.
 
  

Žymos: Finansai, Mokslai, Škotija,

Komentarai

Naujausi straipsniai