Tiesa.com   |   2019-10-18

Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną pristatoma virtuali paroda „Pasaulio lietuvių bendruomenės“

  
Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną pristatoma virtuali paroda „Pasaulio lietuvių bendruomenės“
© Parodos nuotrauka, LVAT ir LYA

Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu pristato virtualią parodą „Pasaulio lietuvių bendruomenės“.



Įvairiose pasaulio valstybėse dar iki Antrojo pasaulinio karo dėl skirtingų priežasčių įsikūrusiems lietuviams visada buvo aktualūs bendravimo, telkimosi, švietimo, gydymosi ir kiti reikalai. Daugelį problemų spręsti padėjo tose šalyse jau veikiančios lietuvių organizacijos, bendruomenės.
 
Dažniausiai tos organizacijos veikė savarankiškai, jų veikla nebuvo koordinuojama. Pirmieji žingsniai steigti bendrą organizaciją buvo Draugijos užsienio lietuviams remti iniciatyva 1935 m. rugpjūčio 11–17 d. Kaune sušauktame Pasaulio lietuvių kongrese įsteigta Pasaulio lietuvių sąjunga.
 
Lietuvių išeivijos bendros organizacijos kūrimo klausimas dar aktualesnis tampa po Antrojo pasaulinio karo. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, daug lietuvių buvo priversti trauktis į Vakarus. Kartu su pabėgėliais iš kitų Baltijos šalių lietuviai kūrėsi ir gyveno pabėgėlių (DP angl. displaced persons) stovyklose, daugiausia Vakarų Vokietijoje ir Austrijoje.
 
1946–1947 m. suaktyvėjus pabėgėlių emigracijai iš DP stovyklų, lietuviai pasklido po visą pasaulį ir kūrė savo gyvenimus skirtingose valstybėse. JAV, Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikos valstybėse, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Austrijoje ir kitose šalyse jie kūrė naujas organizacijas, sąjungas arba jungėsi prie jau veikusių lietuviškų organizacijų, puoselėjusių lietuvybės idėjas.
Pirmasis bandymas po karo sujungti visus lietuvius buvo Berlyne 1945 m. gegužės mėn. sukurta Lietuvių sąjunga, kuri rinko informaciją apie lietuvius, skatino lietuvius teikti savitarpio pagalbą. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininko Mykolo Krupavičiaus iniciatyva 1946 m. kovo 3–4 d. tremtinių ir pabėgėlių atstovų suvažiavime Hanau mieste (Vokietija) Lietuvių sąjungos pagrindu buvo įkurta Lietuvių tremtinių bendruomenė (LTB).
 
VLIK skatino lietuvius įsikūrus imigracijos valstybėse steigti lietuvių bendruomenes, kviesti prisijungti ankstesnės emigracijos bangos lietuvius, saugoti ir puoselėti tautiškumą, padėti pabėgėliams įsikurti, organizuoti lietuvių veiklą kovojant dėl Lietuvos laisvės. 1947 m. labai pagausėjus emigruojančiųjų skaičiui kilo būtinybė įvairiose pasaulio valstybėse gyvenusius lietuvius sutelkti bendrai veiklai.
 
1947 m. vasarą VLIK ir Lietuvos diplomatinė tarnyba (LDT) nusprendė, kad bus steigiama viso pasaulio lietuvius vienijanti organizacija Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). Steigiant PLB buvo akcentuojamas LTB tęstinumas. Iniciatyvos steigti PLB ėmėsi VLIK, buvo sukurta VLIK’o PLB komisija. Steigiant PLB buvo numatyta, kad pasaulyje pasklidusiems lietuviams vadovaus VLIK, o JAV – Amerikos lietuvių taryba (ALT).
 
1949 m. birželio 14 d. VLIK’o posėdyje, svarstant PLB klausimą, buvo priimti lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus nusakantys dokumentai – „Lietuvių charta“ ir Laikinieji bendruomenės santvarkos nuostatai. Juos įgyvendinti pavesta VLIK’o Vykdomosios tarybos Lietuvybės išlaikymo tarnybai (LIT). Paskelbta „Lietuvių charta“ tapo pagrindu kuriant PLB ir atskirų kraštų lietuvių bendruomenes.
Pirmosios susiorganizavo Vokietijos, Švedijos, Australijos, Austrijos, Venesuelos lietuvių bendruomenės, kurių veiklai vadovavo laikinieji organizaciniai komitetai (LOK). PLB Steigiamasis Seimas susirinko 1958 m. Niujorke. Jame priimtas pagrindinis organizacijos dokumentas – PLB Konstitucija, apibrėžianti PLB struktūrą, numatytos PLB darbo gairės, išrinkta vadovybė ir pirmasis valdybos pirmininkas Jonas Matulionis.
 
1958 m. įkurta PLB vienijo Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje jau veikusias kraštų lietuvių bendruomenes. Organizacijos uždavinys buvo derinti pasaulyje veikiančių lietuvių bendruomenių veiklą, joms padėti, jas remti, kelti bendrus lietuvių išeivijos uždavinius įvairiose srityse: tautiniuose, kultūriniuose, švietimo reikaluose, puoselėjant tautiškumą, lietuvių tradicijas ir kalbą, keliant politinius Lietuvos laisvinimo klausimus.
 
Pasaulio lietuvių bendruomenė šiandien vienija lietuvių bendruomenes, veikiančias daugiau negu 40 valstybių. Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos ypatingojo archyvo surengtoje parodoje pristatoma Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kraštų lietuvių bendruomenių veikla, PLB kaip vienijančios organizacijos raida iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
 
Eksponuojami dokumentai leidžia susipažinti su PLB kūrimosi istorija, pristatomi PLB steigimo dokumentai – Lietuvių sąjungos įstatai, Lietuvių tremtinių bendruomenės veiklos dokumentai, VLIK’o deklaracija, kreipimasis į pasaulio lietuvius, Lietuvių chartos, PLB Konstitucijos projektai. PLB veiklą, struktūrą parodoje atspindi PLB Seimų rezoliucijos, nutarimai, kvietimai dalyvauti Seimuose, Seimų darbotvarkės, straipsniai, pranešimai apie Europos Lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimus, suvažiavimų posėdžių protokolai.
 
Eksponuojamas PLB padalinių adresų sąrašas, informacija apie PLB valdybos sudėtį. Pristatomi ir PLB politinę veiklą – Lietuvos okupacijos klausimo kėlimą – atskleidžiantys dokumentai: pro memoria, memorandumai, politinių protestų, demonstracijų nuotraukos. Parodoje gausu PLB kultūrinės, švietėjiškos veiklos dokumentų.
Eksponuojamos spalvingos chorų, ansamblių koncertų afišos, kvietimai į parodas, Pasaulio lietuvių dienų, dainų ir tautinių šokių bei sporto švenčių dokumentai, Kultūros kongresų programos. Švietėjišką veiklą tremtinių stovyklose liudija eksponuojami Vargo mokyklų darbo ir tvarkos nuostatai, statistinės žinios.
 
Eksponuojami Pabaltijo universiteto dokumentai, Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde (Vokietija) dokumentai, lietuviškų spaustuvių ir leidyklų dokumentai apie išleistas lietuviškas knygas. Pateikiamos skautų stovyklų, koncertinių pasirodymų, Vasario 16-osios minėjimų nuotraukos. Kraštų lietuvių bendruomenių veiklos dokumentai pristatomi juos sugrupavus pagal žemynus, kuriuose bendruomenės veikė (Š. Amerika, P. Amerika, Europa, Australija).
 
Lankytojams bus įdomūs Lietuvos ypatingojo archyvo pateikti Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentai apie Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacijos ir jos narių sekimą.
  

Žymos: Paroda, Pasaulio Lietuviai, pasaulio lietuvių bendruomenė, LVAT, Ypaingasis Archyvas

Komentarai

Naujausi straipsniai