Paulius Grinkevičius   |   2011-01-06

Lietuvos komercijos rūmų JK prezidentas: Lietuvis lietuviui - konkurentas

  
Lietuvos komercijos rūmų  JK prezidentas: Lietuvis lietuviui - konkurentas
© Asmeninis archyvas
Į Amgliją M.Bružas išvyko ieškoti naujų idėjų, platesnių erdvių ir dėl šeimos gerovės.

Lietuvių verslininkų interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujančių Lietuvos komercijos rūmų (Lithuanian Chamber of commerse in the United Kingdom) prezidento Mariaus Bružo nuomone, verslininkams iš Lietuvos konservatyviosios Anglijos rinkoje įsitvirtinti nėra lengva – reikia sunkiai dirbti, kol pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Tačiau, kaip teigia apie 50 narių vienijančios organizacijos prezidentas, pasisekus galima tikėtis ir nemenkos investicijų grąžos, juo labiau, kad mūsų tautiečiai Didžiojoje Britanijoje kelią lietuviškam verslui jau praskynė.


Ar prieš atvykdamas į Angliją žinojote apie ten veikiančius Lietuvos komercijos rūmus?
Apie komercijos rūmus galbūt kažką ir buvau girdėjęs, bet labai minimaliai, ir atvažiavęs pagalvojau, kad jais reikia pasidomėti daugiau. Kai atvykau į Londoną prieš dvejus metus, pirmas elektroninis laiškas, kurį parašiau, buvo į Lietuvos komercijos rūmus. Rašiau: „Žiūrėkit, jūs neturite to, ką aš galiu padaryti! Čia manęs reikia.“ O atvažiavau čia dėl kelių priežasčių: viena buvo paieškoti verslo galimybių ir rasti produktų, kuriuos galima būtų parvežti į Lietuvą ir, žinoma, dar vienas motyvas buvo asmeninė šeimos gerovė.
 
Kokiu verslu užsiėmėte Lietuvoje?
 
Lietuvoje mano verslai buvo renginių organizavimas ir reklamos paslaugos. Įmonė veikė gerai, tačiau kuomet sugalvodavau vieną ar kitą didesnį projektą, jiems įgyvendinti nebūdavo erdvės. Jei sugalvodavau kokį nors didesnį reklaminį renginį, kokią nors akciją avialinijoms, tai galėdavau nueiti Vilniuje į „Flylal“ ir „Airbaltic“. Viskas. Kadangi aviacija yra mano hobis, Londone bandžiau įsidarbinti į kokių nors avialinijų reklamos skyrių. Per tris dienas gyvenimo aprašymą sugebėjau nunešti į maždaug penkiasdešimt įmonių ir dar apie keturiasdešimt gyvenimo aprašymo kopijų išsiunčiau elektroniniu paštu. Kai palygini devyniasdešimt avialinijų, įsikūrusių Londone, ir dvi Vilniuje, tada tas skirtumas atrodo milžiniškas.
 
Ar radote idėjų, kurias norėtumėte įgyvendinti Lietuvoje?
 
Aišku, radau. Kai ieškai, visada randi. Tikiuosi, kad artimiausiu metu ir pavyks jas įgyvendinti. Mano ryšys su Lietuva nenutrūksta. Anksčiau mano projektas Lietuvoje buvo trispalvės automobilių vėliavėlės. Šią vėliavėlių idėją pamačiau Londone ir atvežiau į Lietuvą. Idėjų kelias į Lietuvą jau pramintas, reikia idėją pamatyti, nusiųsti ir ten parduoti.
 
Kai kurie sako, kad Lietuvoje be pažinčių verslo nepradėsi. Kaip yra Londone, ar ten sunku verslą pradėti be pažinčių?
Londone rinka yra tikrai didelė ir čia net ir norėdamas nesurasi tokių pažinčių, kurios būtų labai naudingos. Tačiau turint savo auditoriją, kuri yra labai aiški, verslą pradėti yra paprasčiau. Londone tiesioginė rinkodara yra labai populiari. Jeigu lietuviai čia daro verslą, turi pažįstamų iš Lietuvos ir žino, kad pagrindiniai klientai taip pat bus lietuviai, jiems yra patogu, nes jie jau turi bent minimalų klientų skaičių. Bet lygiai tą patį gali padaryti ir anglai.
 
Ar yra tokių lietuviškų prekės ženklų, kurie galėtų įsitvirtinti ir Anglijos rinkoje?
 
Viskas labai priklauso nuo kokybės ir kainos. Jeigu būtų labai novatoriškas produktas, pavyzdžiui, kokia nors nauja statybinė medžiaga, niekur dar nenaudojama, tai į ją visi žiūrėtų labai atsargiai. Anglijoje tradicijos ir konservatyvumas yra didelis peilis naujovėms, tačiau, žinoma, jį įveikti galima.
 
Kaip manote, kokių minčių galėtų Lietuvos valdžia pasisemti iš JK?
 
Mačiau, kad jau kryptis lyg ir yra teisinga – kad steigiant uždarąją akcinę bendrovę (UAB) nereikia 10 000 litų kapitalo. Tai jau yra pliusas. Londone steigiant UAB tipo įmonę nereikia nė vieno svaro. Reikia tik susimokėti už registraciją, ką galima padaryti internetu, ir tai užtrunka vos vieną dieną. Kitą dieną gauni įmonės įregistravimo sertifikatą. Čia yra šiek tiek sudėtingiau su įmonių uždarymu, nes įmonę išregistruoti yra sudėtingiau. Lietuvoje kažkaip ta dalis yra padaryta paprasčiau, tačiau pats startas čia yra patogesnis. Taip pat čia yra kelios organizacijos, kurios padeda patarimais. Iš esmės tie patarimai verslui nieko nekainuoja, o internete yra begaliniai informacijos resursai, nuo verslo plano pavyzdžių iki kontaktų. Lietuvoje irgi, pamenu, kai steigiau įmonę, buvo toks tinklalapis, kuris pateikė pradedantiesiems verslininkams šiek tiek informacijos, tačiau, kad visa tai būtų aiškiai ir paprastai išdėstyta, tokios informacijos Lietuvoje nėra. Anglijoje ir pati valdžia skatina, spaudžia bankus, kad jie duotų paskolas, už kurias įmonės net neturi bankams atsiskaityti, jei susiklosto taip, kad paskolas gavusios įmonės netyčia bankrutuoja.
Kokia veikla užsiima komercijos rūmai?
 
Komercijos rūmai turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų yra padėti vietiniam verslui Londone. Mes organizuojame seminarus, darome susitikimus, kad žmonės pabendrautų, apsikeistų kontaktais, susirastų naujų ryšių. Kitas tikslas – padėti įmonėms, esančioms Lietuvoje bent jau pradėti žvalgytis Anglijos rinkoje. Ta rinka yra pakankamai didelė, tradicinė ir uždara, bet prasimušus galima pasiekti nemažai. Tam, kad pasisektų reikia daug kantrybės, valios ir pastangų, tačiau jei pasiseka, galima pasiekti tikrai daug.
 
Kokiais verslais čia lietuviai užsiima daugiausiai?
 
Dauguma yra turbūt kažkiek susiję su statybom, manau didesnioji dalis.
 
O kokių verslų atstovai yra komercijos rūmų nariai?
Daug mūsų narių taip pat yra susiję su statybomis. Yra toks statusas, kaip self employed, kai esi pats sau šeimininkas. Tokių statybininkų mūsų organizacijoje yra daug. O kalbant apie įmones, yra parduotuvių tinklas „Lituanica“, įmonė „Lithuanian bear“, kuri užsiima alkoholio importu iš visos Europos, yra ir prekybos, apskaitos įmonių, taip pat įmonių, teikiančių grožio paslaugos ir taip toliau. Į komercijos rūmus atkeliauja įmonės iš įvairių sričių.
 
Kaip britai žiūri i verslininkus lietuvius, kaip į partnerius ar kaip į imigrantus?
 
Dabar tokio neigiamo požiūrio nėra. Galbūt kažkas panašaus būdavo anksčiau, bet dabar, kai atėjo krizė, jiems nėra jokio skirtumo ar esi lietuvis, ar ne. Bet šiaip aš su kuo susidūriau, niekur nepajutau, kad vyrautų neigiamas požiūris.
 
Dabar Lietuva susiduria su didele emigracijos banga. Kaip manote, ką galima būtų padaryti, kad ji sumažėtų?
 
Dalis Lietuvos gyventojų vis tiek važiuos į užsienį. Jei Lietuvoje nesijauti piliečiu ir vertinama visuomenės dalimi, jau vien tai gali lemti gyventojų emigraciją. Nors, aišku, pajamos taip pat turi didelės reikšmės. Pagrindinis variklis yra ekonominis ir manau, kad čia laikas bus efektyvesnis nei programos. Nes bet kuriuo atveju, aš nežinau ar čia tik Anglijoje, ar kitose šalyse taip pat, bet kai tu išvažiuoji iš gimtinės, nostalgija tikrai atsiranda. Jeigu rastum labai daug pliusų, dėl kurių būtų verta grįžti į Lietuvą arba pradėti bendrą verslą, kad galėtumei būti tarp vienos ar kitos šalies, tada tikrai galima būtų sugrįžti. Čia sužadinti patriotiškumą ir tautiškumą, dėl kurio emigrantai galėtų atvykti atgal, yra nesudėtinga. Tačiau vien sužadinti tautiškumo neužtenka, reikia kažko daugiau.
 
Kaip manote, kodėl iš Baltijos valstybių emigracija Lietuvoje didžiausia?
 
Pirmoji mintis, kuri kyla, yra ta, kad Londone yra labai didelė lietuvių bendruomenė, nors tas bendruomeninis gyvenimas ir nėra labai šiltas. Kitose Europos valstybės, Prancūzijoje ar Italijoje, lietuviai tarpusavyje labai šiltai bendrauja. Jei ten sutinki lietuvį, tuomet labai smagu pasisveikinti, pasišnekėti. Čia yra atvirkščiai, nes čia kiekvienas turi kovoti už savo vietą. Londonas ir yra toks, kad tu turi kovoti čia visą laiką. Gal dėl to išgirdus kalbant lietuvį, nepasidaro labai smagu, nes jis atrodo artimiausias konkurentas, kuris galvoja panašiai kaip tu, kažką daro panašiai kaip tu, taikosi ir į tavo vietą. Iš principo lietuviai kaip administraciniai darbuotojai visada padaro šiek tiek daugiau negu jiems priklauso ir galvoja šiek tiek daugiau negu paprasti anglai. Šiek tiek stipresnis tas atsakomybės jausmas. Dėl to juos čia vertina.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai