Jovita Bagdonaitė-Mejerienė   |   2013-07-26

Bostono lietuvė padeda britams perprasti tautiečius 

  
Bostono lietuvė padeda britams perprasti tautiečius J. Matulionienė britus supažindina su lietuvių kultūra.

Jūratė Matulionienė, apsigyvenusi emigracijoje, Anglijos mieste Bostone, nepamiršo savo aistros visuomeninei veiklai ir šiandien ne tik kuruoja Bostono lietuvių bendruomenės veiklą, tačiau jau yra įsteigusi ir lituanistinę mokyklėlę, veda anglų kalbos kursus tautiečiams ir moko bendravimo su lietuviais subtilybių pačius britus.

Jūratė Matulionienė, apsigyvenusi emigracijoje, Anglijos mieste Bostone, nepamiršo savo aistros visuomeninei veiklai ir šiandien ne tik kuruoja Bostono lietuvių bendruomenės veiklą, tačiau jau yra įsteigusi ir lituanistinę mokyklėlę, veda anglų kalbos kursus tautiečiams ir moko bendravimo su lietuviais subtilybių pačius britus.

– Jūrate, kaip atsidūrėte Anglijoje? Kiek laiko praėjo, kokia jūsų asmeninė istorija?
– Prieš atvykdama į Angliją Lietuvoje dirbau Vytauto Didžiojo universiteto kalbų centre ir dėsčiau anglų kalbos filologiją. Savo darbą labai mėgau, ir viskas man labai patiko. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei mano vyrui atsirado sunkumų dėl darbų, todėl jis nusprendė vykti į Bostoną, kur jo draugas plėtojo parduotuvių verslą. Turime tris vaikus, išsilaikyti buvo vis sunkiau, todėl 2010 metais su šeima atvykome gyventi į Bostoną. Nors išankstinių planų čia pasilikti ilgai neturėjome, vis dar tebesame čia.
– Kaip sekėsi pirmosiomis dienomis?
– Pirmiausia išvyko vyras, o aš su vaikais atvykau jo aplankyti vasarą trumpam. Viešnagės dienomis iš vienos kalbų mokymo įmonės sulaukiau netikėto kvietimo ateiti pokalbiui dėl darbo, nes šiame mieste yra tikrai nemažai Rytų europiečių, kurie nori mokytis anglų kalbos. Iš pradžių jų pasiūlytas darbo užmokestis nebuvo didelis, tačiau visgi pavyko susiderėti dėl didesnio, todėl nusprendžiau pabandyti. Nors dėsčiau anglų kalbą Lietuvoje, iki tol dar nebuvau buvusi Anglijoje, todėl atvykti buvo labai įdomu, ir pirmosios dienos šalyje paliko didelį įspūdį. Tačiau pagyvenus ilgiau atsivėrė pilkesnė mažesnio miesto aplinka, todėl ėmiausi aktyvios visuomeninės veiklos.
 
Neabejinga mokymui
– Netrukus savarankiškai pradėjote organizuoti anglų kalbos kursus lietuviams?
– Padirbėjusi kalbų mokymo įmonėje pamačiau, kad sėkmingai galiu organizuoti kursus ir savo jėgomis, todėl netrukus pradėjau dirbti savarankiškai. Tačiau ši rinka tikrai nėra labai paprasta, nes yra daugybė ir nemokamų kursų. Visgi juose nėra daug galimybių gauti anglų kalbos pradmenų lietuvių kalba, o visiškai nemokantiems anglų kalbos tai pradžioje yra labai svarbu.
 
– O kaip sumanėte įkurti lietuvišką mokyklėlę?
– Idėja kilo apsilankius kalėdiniame renginyje, kuris vyko vietinėje lietuviškoje užeigoje netoli Kings Lyno. Ten pastebėjau, kad susirinkę lietuvių vaikai nemoka padeklamuoti Kalėdų Seneliui jokių eilėraščių. Tad pamaniau, kad vaikų švietimo srityje dar reikia daug ką nuveikti. Dabar lituanistinėje mokyklėlėje „Rūta“ dirba keli mokytojai savanoriai, kartais padeda ir mano vyresniosios dukros. Siekiame, kad vaikai mokytųsi pagal amžiaus grupes, nes būdama pedagogė suprantu, kaip tai svarbu. Aišku, kai kuriems lietuviams penki svarai už pamokėlę atrodo nemaži pinigai, tačiau negauname jokio papildomo finansavimo, o mokyklėlės išlaikymo (nuomos) sąnaudos yra didelės, dažnai renginius ir kitas iniciatyvas remiame savo lėšomis, viskas vyksta savanoriškais pagrindais. Stengiamės, kad mokyklėlėje vaikai išmoktų ne tik gramatikos, bet ir etnokultūros pagrindų. Taip pat turime šokių ir dailės užsiėmimus. Tačiau čia reikia diplomatijos, nes skirtingų vaikų ir jų tėvų lūkesčiai labai skiriasi, ne visi supranta, kad tai darome ne dėl verslo, o iš entuziazmo.
 
Bostono lietuvių bendruomenės renginys.

– Bostono lietuvių bendruomenė, kuriai taip pat skiriate nemažai savo laiko, veikia gan aktyviai ir sulaukia nemažai vietinės valdžios dėmesio. Kaip tai pavyksta?
– Kol nebuvo vieningos veiklos, vietinėje spaudoje nuskambėdavo tik informacija apie lietuvaičių padarytus nusikaltimus, todėl kilo noras parodyti, kad mūsų bendruomenėje yra ir daug gražių iniciatyvų. Bostono lietuviai ypač aktyviai bendrauja „Facebook“ tinkle, kur grupę dar seniau įkūrė Rimgailė Sudeikytė. Aš atvykusi ėmiausi daugiau gyvų susitikimų organizavimo, nes sutinku daug lietuvių savo organizuojamuose anglų kalbos kursuose ir mokyklėlėje.
 
Lietuvoje taip pat buvau visuomeniška, tai – mano gyvenimo būdas ir hobis, mėgstu veiksmą ir renginius. Bendruomenės veikla nebūtų įmanoma ir be savanorių, kurie dažnai skiria ne tik savo laiko, bet ir pinigų, kad bendruomenė galėtų įgyvendinti projektus. Aktyviausiai šiuo metu prie mūsų bendruomenės veiklos organizavimo prisideda Dalė Kilkutė, Onutė Kairytė, Rolandas Bičkus, Jurgita Žiaunytė, Robertas Lastauskas ir Laima Urbonavičienė – paminėjau tik dalį komandos branduolio, be kurio bendruomenė nepasiektų tiek daug, kiek padaro dabar.
 
Stebina lietuvių bendravimas
– Jums teko vesti mokymų ir vietiniams britams apie lietuvių kultūrą ir ypatybes. Kokių atgarsių sulaukėte?
– Kursai buvo skirti ligoninių, policijos ir socialiniams darbuotojams, kurie dažnai savo darbuose susiduria su lietuviais. Buvau paprašyta pamokyti lietuvių kalbos pradmenų ir supažindinti su lietuvių kultūra, nes kaip tik panašų kursą rengiau dar dirbdama VDU. Visgi susirinkusiuosius labiausiai domino keli dalykai: kur yra Lietuva, kiek joje gyventojų, labai trumpa istorijos santrauka. Taip pat daugiausiai susidomėjimo ir klausimų sulaukiau apie lietuvių bendravimo įpročius. Aš pati pirmiausia paprašau susirinkusių trimis žodžiais apibūdinti sutinkamus lietuvius, ir dažniausiai teko išgirsti, kad britai mūsų neskiria nuo lenkų ar latvių, bet priskiria Rytų europiečiams.
 
Taip pat britai daugelį tautiečių atskiria pagal garsią kalbą; neretai jiems atrodome nemandagūs ar šiurkštūs, tačiau kartu garsėjame kaip nebijantys sunkaus darbo. Mandagumui dažnai koją pakiša silpna anglų kalba, nes atėję į viešąsias įstaigas lietuviai dažnai pavartoja ne pačias mandagiausias anglų kalbos formas ir dėl to pasirodo grubūs visai to nenorėdami. Tokie kursai atrodo tikrai naudingi abiem pusėms, tad sulaukiu vis daugiau kvietimų juos surengti.
 
– Visgi tenka girdėti, kad Rytų europiečiai sulaukia ir ne paties geriausio sutikimo Bostone...
– Situacija pakito, kai radikalieji politikai, kurie pasisako prieš imigraciją, surinko nemažą dalį balsų miesto tarybos rinkimuose. Visai neseniai vienoje Bostono mokykloje buvo suformuotos atskiros užsieniečių ir britų klasės. Manau, kad tai tikrai nėra gerai, nes neskatina jokios integracijos. Tačiau po rinkimų situacija aprimo, bent mano vaikai mokykloje tikrai jaučiasi gerai, nors daugiau bendrauja ne su anglais, bet su atvykėlių vaikais.
 
– Mokydama anglų kalbos susiduriate su daugybe mūsų tautiečių, dirbančių nekvalifikuotus darbus. Ar ir dabar nėra problemų rasti nekvalifikuoto darbo neturint anglų kalbos žinių?
– Kiek tenka girdėti iš savo mokinių, lietuviai ir latviai yra vis dar geidžiami darbuotojai, ir kalbos nemokėjimas nesudaro kliūčių dirbti paprastesnį darbą ir dabar. Iš tiesų, Bostone yra vietinių aktyvistų, kurie kabina plakatus, skatinančius Rytų europiečius grįžti namo, tačiau iš tiesų verslo atstovai mūsų darbuotojus ypač vertina. Didesnė problema – nuolatinio darbo neturėjimas, nes nemažai lietuvių darbuotojų dirba pagal iškvietimus ir laikinus kontraktus.
 
Lietuvybę puoselėja
– Ar šeimoje taip pat stipriai palaikote lietuvybę?
– Visi trys vaikai mokosi nuotoliniu būdu Vilniaus „Ozo“ mokykloje. Aš visuomet labai stengiausi, kad jie namuose kalbėtų tik lietuviškai, nes angliškai prisikalba ir mokykloje. Mažiausias mano septynerių metų sūnus taip pat jau gali skaityti lietuviškai ir mielai imasi knygų gimtąja kalba. Mokslai nuotoliniu būdu taip pat reikalauja daug laiko, motyvacijos ir pastangų, tačiau ir nauda, mano manymu, tikrai didelė, nes kada nors sumanius grįžti į Lietuvą jiems būtų daug lengviau.

– Ar dar galvojate apie grįžimą į Lietuvą?
– Kaip minėjau, Lietuvą palikome prispausti ekonominių aplinkybių, o savo šalies tikrai pasiilgstame. Tačiau dabar, čia įsikūrus, sunku viską palikti, kol vaikai mokosi. Tuo labiau, dar nesame tikri, ar būtų lengva susirasti darbus. Tačiau tikimės, kad aplinkybės kada nors susiklostys palankiai.
Kursai vaikams ir suaugusiesiems Bostone prasidės nuo rugsėjo 16 dienos. Daugiau informacijos tel. 075 6561 7039
 
 
  

Žymos: Bostonas, Pasaulio Lietuviai, Gyvenimas Anglijoje, Jovita Bagdonaitė-Mejerienė

Komentarai

Naujausi straipsniai