Justė Šemetaitė   |   2011-07-07

A.Užkalnis Lietuvoje labiausiai bijo nurodymų, kaip gyventi (papildyta, nuotraukos)

  
A.Užkalnis Lietuvoje labiausiai bijo nurodymų, kaip gyventi (papildyta, nuotraukos)
© J.Šemetaitė
A.Užkalnis pažadėjo atvykti pristatyti naująją knyga, jei tik bus laukiamas.

„Didžiausias sunkumas rašytojui – visada turėti naujos medžiagos,“ – ramų ketvirtadienio vakarą „Knygnešio“ knygyne susitikęs su skaitytojais prisipažino Andrius Užkalnis. Tačiau ištikimiausiems gerbėjams nėra ko jaudintis: kitą mėnesį į Lietuvą persikraustantis A.Užkalnis įkvėpimo nepritrūks.

Anglijoje pragyvenęs šiek tiek daugiau nei šešiolika metų rašytojas prisipažįsta, kad viduje kirba nerimo jausmas, bet jis tvirtai laikosi įsikibęs optimizmui į atlapus – „bus kaip bus“. Pats sakosi labiausiai bijantis įkyraus lietuviško bruožo – primygtinių rekomendacijų, kaip teisingai ir gerai gyventi Lietuvoje. Mat, sugrįžęs iš svečios šalies, tu – prašalaitis – jau nieko Lietuvos žemėje nebeišmanai. Taip ir prasideda, kaip Andrius sakė, jau oro uoste: „Tu čia pinigų nesikeisk, šituo taksi nevažiuok ir šaliką pasirišk, nes lauke šalta.“ Žmogus grįžti ne namo, bet, atrodo, atgal į vaikystę, kur kiekviena „antros eilės tetutė“ tau aiškina, kaip geriau gyventi, nors tau jau keturiasdešimt ir tu ugnį vandenį perėjęs.
„Baltarusijoje Antrasis pasaulinis karas nusinešė bent po vieną žmogų iš kiekvienos šeimos. Taip Lietuvoje emigracija, gal ir nenusinešė, bet pasiėmė bent vieną asmenį iš kiekvienų namų“, – kalbėjo žurnalistas. Nors pats laikosi nuomonės, kad emigracija iš esmės nėra toks blogas dalykas – tiksliau, geresnis nei nedarbas ir „pilstuko“ litras Lietuvoje, A. Užkalnis neskuba nei teisti, nei teisinti nūdienos fenomeno. Sako, kad kiekvienas žmogus žino, kas jam geriau.
 
Į Angliją atviliojo darbas
 
Pats A. Užkalnis į Angliją atvyko prieš 16 metų. Ši šalis tuomet buvo dar menkai lietuvio išvaikščiota, nekalbant apie apsukriuosius tautiečius, užsukdavusius į „Big Beno“ gimtinę tik žigulių supirkti. Tačiau jaunas žurnalistas atvažiavo ne to – jis gavo darbą prestižinėje BBC televizijoje. Ir šiandien tas pavadinimas mums kelia nebylią pagarbą. Iš pradžių dar visai jauną A. Užkalnį pareigos ir pats darbas nepaprastai žavėjo. Tėvynėje dirbęs Lietuvos radijuje, laidų užsieniui redakcijoje, bei vadovavęs turistinės literatūros leidyklai „Vilnius In Your Pocket“ žurnalistas turėjo pakankamai patirties ir drąsos išbandyti savo jėgas svečioje šalyje.
 
BBC televizijoje pagrindinė jam pavesta užduotis buvo stebėti Lietuvos žiniasklaidą ir ruošti istorijas – daugiausia jos buvo skirtos naudoti Jungtinės Karalystės vyriausybei, tad apie kūrybinę laisvę nė pagalvoti negalėjai. Ir tuomet toks darbas visai neskaudėjo, atvirkščiai – gyventi besisukančioje karuselėje buvo gera. „Visko buvo daug – ir darbų, ir kelionių“, – užsiminė žurnalistas. Taigi 1995 m. įkėlęs koją į snobų šalį Andrius čia ir pasiliko.
 
„Kai buvau jaunas, atrodė, kad būti viršininku – labai „faina“: turėti kabinetą, vaikščioti į susirinkimus, turėti didelę „papkę“... Bet dabar suprantu, jog tai nėra taip jau įdomu...“ – pasakojo trijų knygų autorius. Anot žurnalisto, rašyti jį pastūmėjo nuolatinis keliavimas ir kelionėse patirti nuotykiai bei nauji potyriai. Iš pradžių Andriaus kelionių pasakojimai apie viešbučius, lėktuvus, kelionių gidus pasirodydavo tada labai populiariame žurnale „Istorijos“. Sulaukę didelio skaitytojų dėmesio, vieną dieną sudėti į krūvą, papildyti ir galutinai „nušlifuoti“ virto antrąja A. Užkalnio knyga – „Kelionių istorijos“. Ne veltui sakoma, kad kartą paragavęs – negali sustoti. Pirmoji keliautojo knyga „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ tapo bestseleriu ir buvo iššluota iš knygynų per dvi savaites. Tad visai nenuostabu, kad šį rudenį pasirodys jau ketvirtasis A. Užkalnio romanas pavadinimu „Legenda apie Šv. Kristoforą“, kurio pagrindinis veikėjas, kaip tikino Andrius, turi daug panašumų su pačiu autoriumi.
 
Užkalniui gana Anglijos
Rašytojas dievagojosi į Didžiąją Britaniją atvykęs vos su dviem lagaminais, o šiandien, planuodamas didįjį kraustymąsi į gimtąją žemę, nežino, iš kur tiek visko ir kaip tą viską parsigabenti. Rašytojas puse lūpų prasitarė, kad Anglijos su jos išsikerojusia tinginyste, nepagarba profesionalumui, mažais namukais ir apsileidimu jam jau gana. Pasak Andriaus, atsižvelgiant į lietuvišką mentalitetą, mes esame visa galva aukštesni už anglus, tad ir ateities perspektyvos mums – kur kas šviesesnės. „Kodėl lietuvis, pusę metų išdirbęs kokioje nors darbovietėje, tuojau pat tampa vadybininku?“ – retoriškai klausė žurnalistas. Po švelnios diskusijos su skaitytojais prieita prie išvados, kad anglai yra paprasčiausi tinginiai, daugiau laiko praleidžiantys atostogaudami ar sirgdami, nei darbe.
 
Su visomis trylika tonų baldų, knygų ir kitų užgyventų rakandų traukdamas atgal į Tėvynę rašytojas neragina tautiečių sekti jo pavyzdžiu ar „ateiti į protą“, kas nepaprastai nudžiugintų Lietuvos politikus. Jis, tyliai apskaičiavęs savo finansus, paprasčiausiai nusprendė, jog gali būti, kad išeis gyventi ir Lietuvoje. „Man šitam gyvenimo etape taip yra palankiau: aš žinau, ką ten veiksiu“, – sakė Andrius.
 
Lietuvoje laukia darbymetis
 
Šiek tiek skaitytojų pakalbintas apie mįslingus ateities planus Lietuvoje rašytojas per daug nesispyriojo ir praskleidė paslapties šydą: „Užsiimsiu teisiniais bei medicininiais vertimais, nes žmonėms, su kuriais dirbu Anglijoje, visai nesvarbu, kur aš gyvenu. Toliau rašysiu... Rašysiu visur, kur priima mano straipsnius – „Lietuvos ryte“, „Delfi“, „Valstybėje“, „Playboy“.“
 
Pastarojo žurnalo pavadinimui auditorijoje sukėlus nemažą susidomėjimą bei emocijų bangą, rašytojas juokavo, jog susitvarkys figūrą ir kartu su straipsniais publikuos savo nuotraukas. Be kita ko, A. Užkalnis prasitarė, jog labai tikėtina, kad greitai išvysime jį ir televizoriaus ekrane.
Paskutinį kartą Anglijoje susitikdamas su savo skaitytojas A. Užkalnis pažadėjo atvykti pristatyti naujosios knygos, jei tik bus laukiamas. Rašytojas ne vieną kartą pakartojo, jog be metų, praleistų Anglijoje, jis nebūtų jis – dalis jo širdies visuomet pasiliks čia. O atidžiai A. Užkalnio rašymus sekantiems skaitytojams belieka tik laukti knygos apie Lietuvą ir jos žmones – atsivertusio emigranto akimis...
 
***
 
Dosjė
 
Andrius Užkalnis
Gimimo diena 1970 m. lapkričio 26 d.
Gimimo vieta Kaunas
Karjera Lietuvos radijo laidų vedėjas, turistinės leidyklos „Vilnius In Your Pocket“ vadovas, vertėjas, keliautojas, žurnalistas, rašytojas.
Šeima Vedęs, turi dvi dukras.
Aistros Kelionės, vynas, vyriškų kvepalų kolekcionavimas, cigarai, „atominė“ kava (suprask, itin stipri), fotografija, gerai atšaldyta degtinė, besąlygiškos kovos su komentatoriais.
Pravardės Buožė, smulkus arogantiškas grafomanas, provincialas, grand-trolis, klaikusis Užkalnis, interneto literatūros Minedas ir t. t.
Mėgstamiausi žodžiai idiotas, runkeliai, komentuoti/komentatoriai, erzinti, supermama, sutrikimas, debilai, idiotizmai, sutraukos, valgis.
Citata „Gyvenime viskas prasideda nuo svajonės“.
 
***
 „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“, 2009 m.
 
Tai pirmasis A. Užkalnio romanas, nušluostęs nosį visiems keiksmais springstantiems komentatoriams. Knyga tapo bestseleriu vos per dvi savaites ir užsitikrino vietą visų knygų platintojų populiariausių knygų sąrašuose. Romane gvildenamos lietuviui taip ir neįkandamos angliško gyvenimo mįslės: kodėl jie taip myli savo šalį, ką mąsto apie užsieniečius, kokios jų svajonės ir viso gyvenimo siekiai... Pabalnojęs savo aštrią plunksną A. Užkalnis kruopčiai analizuoja angliško gyvenimo subtilybes, dažnai nevengdamas stipresnio žodžio, kai to reikia...
 
„Kelionių istorijos“, 2010 m.
 
Tai literatūrinis pasaulio žemėlapis, aprėpiantis keturis žemynus: Europą, Aziją, Afriką ir Ameriką. Šioje knygoje A. Užkalnis dalijasi savo nepaprastais kelionių išgyvenimais, nuotykiais bei pasakojimais. Tai ne vienkartinis skaitalas – prie šių istorijų galite sugrįžti dar ir dar kartą, vis iš naujo atrasdami kažką malonaus ar netikėto. Provokuojantis, šmaikštus rašytojo stilius tekstus nušviečia intriguojančiom spalvom: Andrius ir plūstasi, ir gėrisi, ir atsistebėti negali, o ryškiai sudėti pasakojimai emocijas persiunčia ir skaitytojui.
 
„Prijaukintoji Anglija“, 2010 m.
 
Trečioji A. Užkalnio knyga – tai „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ tęsinys, kuriame rašytojas daugiausiai gilinasi į tokias temas kaip: mišrios santuokos, lietuvių emigrantų pasiekimai svečioje šalyje bei jų kasdienybė. Rašytojas nesikartoja ir neperpasakoja jau girdėtų pirmoje knygoje istorijų, bet, atvirkščiai, – atidžiai ir nuodugniai pažvelgia į ūkanotose salose įsikūrusių tautiečių gyvenimus, jų džiaugsmus ir nesėkmes. Tai knyga visiems: galbūt besiruošiantiems emigruoti, gal jau sugrįžusiems, o gal vis dar gyvenantiems mitais apipintos Anglijos žemėje.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai