Sigita Limontaitė   |   2015-03-06

A. Chošnau: „Aš suprantu emigrantus“ 

  
A. Chošnau: „Aš suprantu emigrantus“ Vienas iš pirmųjų grupės pavadinimų prieš „Naktines personas“ buvo „Žalias ledas“.
Kai išsiskirstė „Naktinės personos”, aš tiesiog nutariau pailsėti ir išvykau pusei metų į Bagdadą, Iraką, pas savo tėvą.

Iširus legendinėms „Naktinėms personoms“, grupės vokalistas Alanas Chošnau iš pradžių išvyko į Iraką, pas tėvą. Grįžęs atlikėjas suprato vis dėlto negalintis gyventi be muzikos, tad ėmėsi kūrybos vienas. Nors jam iki šiol puikiai sekasi, vyras tikino, kad grįžti į sceną su Aru Vėberiu buvęs vienas malonumas.

– Grupės pavadinimą sugalvojote seniai, gal pamenate, kodėl nusprendėte pasivadinti paslaptingu žodžių junginiu – naktinėmis personomis?
– Muzikuoti pradėjome 1989 metais mokykloje. Beieškant grupės sound’o taip pat buvo labai svarbus band’o pavadinimas, kuris atspindėtų mus ir grupės filosofiją, viziją, muziką, jungiančią mus kaip asmenybes. Laikui bėgant turėjom ne vieną smagų pavadinimą, tarkim, „Žalias ledas“, tačiau galiausiai apsisprendėme, kad būsime „Naktinės personos“. Šis pavadinimas iki šiol mums tinka ir mus atitinka.
 
– Grupės, nulipdamos nuo scenos, dažniausiai surengia atsisveikinimo turą. Kodėl to nepadarėte jūs? Kodėl apskritai anuomet nusprendėte išardyti grupę?
 
– Iš tiesų, mes su Aru, nusprendę skirstytis, nesurengėme paskutinio koncerto. Pagrindinė priežastis, manau, buvo labai įtempti mūsų tarpusavio santykiai. Vis dėlto kartu be jokios pertraukos dirbome 12 metų, išleidome 10 studijinių albumų, 2 singlus, turėjome begalę koncertų, fanų, renginių... Vienas paskutinių didžiųjų koncertų vyko Vingio parke Vilniuje, kur susirinko 30 tūkst. žmonių. Galite įsivaizduoti, koks buvo tempas, polėkis ir emocinis krūvis. Tuomet jautėme būtinybę sustoti, ir tai padėjo mums šiandien sugrįžti.
 
„Naktinės personos“ londoniečius kviečia išgirsti naujas senųjų dainų versijas kovo 8 d. Londone.
 
– Nors „Naktinės personos“ iširo, jūs ir toliau muzikavote vienas. Tai buvo pagrindinė jūsų veikla visus šiuos metus?
 
– Kai išsiskirstė „Naktinės personos“, aš tiesiog nutariau pailsėti ir išvykau pusei metų į Bagdadą, Iraką, pas savo tėvą. Grįžau labai pailsėjęs, pilnas minčių ir muzikinių idėjų, tad sėdau į studiją ir pradėjau įrašinėti savo pirmąjį solinį studijinį albumą „Pusiau atmerktos akys“. Jis sulaukė didelės sėkmės, buvo parduotas 20 tūkst. kopijų tiražas, ir visa tai mane pastūmėjo likti muzikos pasaulyje. Muzika buvo ir tebėra pagrindinė mano veikla visus šiuos metus. O kiek man visko pavyko nuveikti, galite lengvai sužinoti apsilankę naujoje mano svetainėje www.alanaschosnau.com.
 
– Praėjo daugiau nei dešimtmetis, kai nutraukėte grupės veiklą, ir kodėl būtent dabar nutarėte grįžti į sceną ir grandioziniais koncertais nudžiuginti gerbėjus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
– Aš tai pavadinčiau „subrendusio gero vyno efektu“: labai gerai susiklostė aplinkybės, atėjo mūsų laikas, ir mes su Aru pajutome, kad galime vėl iš naujo bendradarbiauti, kurti ir kilti į sceną. „Naktinių personų“ sugrįžimas tapo duokle visų laikų mūsų gerbėjams ir klausytojams, kuriems mūsų trūko. Kitas, sakyčiau, „nerealus“ sugrįžimo rezultatas buvo tas, kad po didžiojo turo Lietuvoje „Po 20 Metų“ mes buvome tiesiog priversti klausytis prašymų ir kvietimų tęsti grupės veiklą. Ilgai nesvarstę nutarėme dirbti toliau ir panirome į darbus studijoje bei naujose koncertų salėse.
 
– Dėl savo kilmės esate lietuviškai scenai neįprastas atlikėjas. Ar metai, praleisti Irake, turi įtakos jūsų muzikinei kūrybai?
 
– Kai ką mes jau atsinešame gimdami, o kai kas susiformuoja gyvenimo kely, todėl, manau, viskas turi įtakos mano muzikinei veiklai ir kūrybai.
 
Muzika A. Chošnau visą laiką buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
 
– Dalis jūsų šeimos vis dar gyvena Bagdade, tad suprantate, kaip jaučiasi Anglijos lietuviai, kurių šeimos – tėvynėje. Ar šeimos nariai stebėjo jūsų koncertų turą Lietuvoje ir kaip dažnai su jais susitinkate?
 
– Labai gaila, kad dalis lietuvių emigruoja į kitas šalis dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, ieškodami gerovės. Dar labiau apmaudu, kad Lietuva šios problemos nesprendžia. Aš suprantu emigrantus, kadangi, kaip ir sakote, dalis mano šeimos negyvena Lietuvoje, mums tenka bendrauti per atstumą. Tiesa, šiuolaikinės technologijos žymiai palengvina bendravimo greitį ir kokybę, tačiau niekas niekada neatstos gyvo bendravimo su tau artimu žmogumi. Esant tokioms aplinkybėms, atskirta šeimos dalis seka mano karjerą bei koncertus gyvai internetu.
 
– Muzikantai dažnai sako, kad be kančios gera daina negimsta. Kurios jūsų dainos sukurtos išgyvenant sunkiausias akimirkas?
 
– Būna įvairiai. Niekada nežinai, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kur gali ateiti daina. Ji tiesiog ateina. Kartais puikiai veikia gera atmosfera, kartais tiesiog prisėdęs prie pianino gali sukurti labai gerų dainų. Man nebūtina išgyventi kažką sunkaus, kad sukurčiau.
 
Alanas Chošnau ir Aras Vėberis kartu groti pradėjo nuo 1989-ųjų.
 
– Kaip, jūsų manymu, per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė Lietuvos klausytojų poreikiai ir patys muzikantai?
 
– Keičiasi laikai. Keičiasi žmonės. Ir vis dėlto esminės žmogiškosios vertybės išlieka. Šiuolaikinis Lietuvos klausytojas turi naujas vertybių, skonių, poreikių skales, tačiau ir mes jomis gyvename. Kita vertus, mes išlikome nuoširdūs, saviti ir kūrybingi, labai tikime tuo, ką darome, o tokie kūrėjai visuomet palies žmogiškąją prigimtį.
 
– Ko turėtų tikėtis jūsų koncerte apsilankysiantys londoniečiai? Ar pateiksite staigmenų?
 
– Pažadame puikią atmosferą, laiko egzaminus išlaikiusias dainas, naujus hitus ir tik gyvą garsą, nes atvykstame su būriu muzikantų. Esu tikras, kad ne vienas nustebs išgirdęs naujas senų „Naktinių personų“ dainų versijas. Mane patį jos išskraidina. Skrendam kartu?
 
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Muzika, Naktinės personos Londone

Komentarai

Naujausi straipsniai