Jovita Bagdonaitė-Mejerienė   |   2013-09-20

Lietuvės gyvenimas Londone skendi gėlių žieduose 

  
Lietuvės gyvenimas Londone skendi gėlių žieduose Floristikos versle Miglei nepritrūksta iššūkių.

Londone floristikos įmonę „Your London Florist“ įkūrusi Miglė Upali „Tiesai“ papasakojo, kokį kelią reikia čia nueiti, kad pavyktų įgyvendinti savo tikslus ir svajones. Ji pati save vadina meilės emigrante ir tikisi vieną dieną vėl sugrįžti į Lietuvą ir mėgautis lietuviško kaimo privalumais. Kol kas Miglė bando londoniečių širdis užkariauti gėlėmis ir sukasi savo pačios įkurtoje floristikos įmonėje.

– Kaip atsidūrėte Londone?
– Gyvenau Vilniuje, buvau patenkinta gyvenimu ir tikrai neplanavau niekur važiuoti, tačiau planus pakeitė mano dabartinis vyras, su kuriuo susipažinome Vilniuje. Kiek vėliau apsisprendėme, kad vien dėl kalbos barjero pradžiai man geriau vykti į Londoną, nei jam į Vilnių. Tad save galiu vadinti tikra meilės emigrante. Tiesa, jam labai patinka Lietuva, ir vieną dieną mes ten tikrai planuojame grįžti. Dažnai jaučiu nostalgiją gimtajam Vilniui ir labai pasiilgstu lietuviško kaimo, kur praleidau savo vaikystę.

– Gyvenimas Lietuvoje tau klojosi puikiai, ar nebuvo sunku ryžtis pakeisti gyvenamąją vietą ir pradėti viską nuo pradžių užsienyje?
– Jau nuo pat vaikystės buvau pripratinta prie kelionių, nes tėvai dar sovietiniais laikais daug keliavo, taip pat gyvenamąją vietą dažnai keitėme ir dėl tėčio darbo. Tad ir šis pokytis man nepasirodė kažkuo ypatingas, jį priėmiau labai natūraliai. Daug negalvojau, o tiesiog ėmiau ir išvykau, nes laikiausi požiūrio, kad turiu imti ir tai padaryti. Žinoma, atvykusi neturėjau net gerų anglų kalbos žinių, todėl supratau, kad turiu pradėti nuo paprasčiausio darbo kavinėje, kur galėčiau gerai išmokti anglų kalbą. Iš tikrųjų, pirmoji mano darbo vieta buvo kavinukėje centre, kur jau dirbo trys lietuvės. Jos dirbo virtuvėje, bendravo lietuviškai ir turėjo tarsi mažą savo pasaulį. Tuo tarpu pati laiko negaišau, stengiausi kuo daugiau bendrauti, kad gerai išmokčiau angliškai. Žinau, kad kolegės iki šiol dirba toje pačioje vietoje, tačiau man kartais sunku suprasti, kodėl žmonės bijo naujų iššūkių ir gyvendami svečioje šalyje nenori iš jos pasiimti daugiau.
Užsienyje aistros gėlėms nepamiršo
– Papasakok apie savo aistrą gėlėms. Ar tai jau mėgai nuo vaikystės?
– Jau mokykloje pradėjau domėtis floristika, lankiau būrelius. Teko vieną vasarą padirbėti ir Konarskio gėlių turgelyje. Nors gaudavau vos kelis litus už dieną, man tai ne ypač rūpėjo, nes tiesiog mėgau dirbti su gėlėmis ir tuo metu nemažai išmokau. Ir vėliau, kai pradėjau dirbti biure, savaitgaliais imdavausi individualios veiklos su gėlėmis, padėdavau dekoruoti vestuvių šventes. Tam negailėdavau nei laiko, nei jėgų.

– Ar ilgai teko laukti, kol galėjai Londone pradėti dirbti su gėlėmis?
– Atvykus į D. Britaniją pastebėjau, kad čia egzistuoja visiškai kitokios floristikos tradicijos. Žmonės čia ypač mėgsta gėles ir jomis džiugina įvairiausiomis progomis, tad viskas gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Londone įsidarbinusi kavinėje negalėdavau atitraukti akių nuo šalia esančios gėlių parduotuvėles, negalėdavau ramiai praeiti pro šalį, tačiau gauti ten darbo be patirties, įgytos D. Britanijoje, tikrai nebuvo lengva.
 
– Visgi galiausiai Londone dirbi savo gėlių versle. Kaip to ėmeisi?
– Pakeitusi nemažai darbų, galų gale įsidarbinau nemažoje floristikos įmonėje, kuri rūpinasi ir karališkosios šeimos gėlėmis. Tuo metu jie plėtėsi ir atidarinėjo daug parduotuvių, tad galėjau aktyviai įsitraukti į šį procesą ir daug pasimokyti. Tada ir kilo mintis, kad savo parduotuvę galėčiau turėti ir pati, nes mačiau, ką galima padaryti dar geriau. Dabar mano parduotuvei rudenį sueis jau dveji metai. Ją su vyru atsidarėme iškart po vestuvių, nusprendę, kad verta surizikuoti. Jau galvojame ir apie antrą parduotuvę Londono centre, kur būtų lengviau populiarinti savo vardą, nes norisi būti žinomesniems.
 
Britai gėlėms netaupo
– Koks sezoniškumas egzistuoja gėlių versle?
– Galbūt gali pasirodyti, kad vasara – aktyviausias metas, tačiau progų netrūksta ištisus metus. Rudenį jau ruošiamės Kalėdoms, tuomet ateina Valentino diena, po jos seka Motinos diena, tada vėl prasideda vestuvių maratonas. Žmonės daugiausia puokščių nuperka per Valentino ir per Motinos dieną, tačiau per Valentino dieną paprastai išleidžiama daugiau pinigų.
 
– Ar londoniečiai vyrai linkę dažnai dovanoti gėlių savo moterims?
– Turiu ir tokių nuolatinių klientų, kurie savo moterims perka gėles kiekvieną penktadienį arba mėgsta nudžiuginti be ypatingos progos. Aišku, šioje srityje mums, smulkiesiems prekybininkams, nemažą konkurenciją sudaro ir didieji prekybos centrai. Mes specializuojamės dekoruoti šventes ir renginius, kur prekybos centrai neturi ką pasiūlyti.
 
– Kokios floristikos mados D. Britanijoje?
– Britai ypatingoms progoms mėgsta pirkti šešias arba dvylika rožių, tačiau populiarios pačios įvairiausios gėlės. Pavyzdžiui, kalbant apie laidotuves, Anglijoje tam perkamos įvairiausių spalvų gėlės, nevengiama ir ryškių spalvų. Kita tema – vestuvės. Mano įmonei tenka aptarnauti nemažai graikų, nes esame įsikūrę tankiai graikų kilmės žmonių apgyvendintame rajone. Graikų vestuvės būna labai pompastiškos, jose dalyvauja net 300 ir daugiau žmonių, tad dekoracijoms taip pat reikalingi milžiniški gėlių kiekiai. Žydiškos kilmės klientai mėgsta ypač dažnai gėlėmis pamaloninti draugus, priminti apie save ar tiesiog nusiųsti linkėjimus su gėlėmis, tad pinigų gėlėms tikrai negaili.
 
Meilę gamtai ir gėlėms Miglė atsivežė iš Lietuvos į Londoną.
– Kokias gėles pati mėgsti?
– Dažnai tai keičiasi ir priklauso nuo sezono ar nuotaikos. Rudenį savaime norisi ryškesnių spalvų, o vasarą – gaivumo. Mėgstu pastelinių spalvų gėles, į kurias patinka įkomponuoti daug žalumynų ir prieskoninių žolelių. Užsakinėdama gėles pastebiu, kad man dar maloniau rinktis įvairiausius žalumynus, į kuriuos jos bus įkomponuotos. Tuo tarpu namuose dėl gausybės darbų mano vazoninės gėlės dažnai lieka apleistos, tad juokauju, kad kai būsiu be proto turtinga, turbūt samdysiu asmeninį floristą. Beje, Londone tokia paslauga taip pat turi nemažą turtingų klientų ratą. Dirbant ankstesnėje įmonėje teko aptarnauti turtingą rusų šeimą, pas kurią kas savaitę važiuodavome puošti didžiulių namų.
 
Floristikoje įtampos netrūksta
– Ar pasitaikė darbo praktikoje tokių atvejų, kai turėdama svarbų užsakymą laiku nesulaukei gėlių?
– Neabejotinai, tai labai įtemptas darbas, nes gėlės yra ypač trapus produktas, kuris pasikeitus orams ar stringant transportui gali suplanuotu laiku ir nepasiekti reikiamos vietos arba neplanuotai pabrangti. Pavyzdžiui, vestuvėms užsakymus priimame gerokai prieš kelis mėnesius, ir tada tenka dėti visas pastangas, kad užsakytos gėlės būtų vietoje ir laiku. Juk būna ir labai lepių gėlių, pavyzdžiui, hortenzijos, kurios gali bet kada netikėtai nuvysti, tad jei tai nutiktų šventės išvakarėse, būtų tikrai nemalonu. Kai kuriais atvejais tenka pirkti daug didesnius kiekius gėlių nei reikia, kad apsidraustum nuo netikėtumų. Šis šaltas pavasaris atnešė daug nemalonumų gėlių pardavėjams, kai kurie net bankrutavo.
 
– Kaip pavyksta atsipalaiduoti po įtemptos darbo savaitės. Kurios vietos mėgstamiausios?
– Turiu kelias lietuves drauges, su kuriomis turime sekmadieninių pietų tradiciją, ir šie pietūs dažnai užsitęsia iki vakaro. Su vyru mėgstame nuvažiuoti kavos ar pasivaikščioti po Soho rajoną, kuris man dėl savo liberalumo ir įvairumo niekada neatsibosta. Esu didžiųjų muzikos festivalių fanė, tad stengiuosi nepraleisti progos juose kasmet sudalyvauti.
 
– Minėjai, kad turi svajonę sugrįžti į Lietuvą. Ką norėtum būtinai ten parsivežti iš D. Britanijos?
– Norėčiau panašios jaukių kavinių kultūros provincijoje, kad ne tik Vilniuje, bet ir kaime būtų kuo daugiau vietų, kur galėtum tiesiog išgerti kavos ir jaukiai leisti laisvalaikį.
 
  

Žymos: Verslas, Londono lietuviai, Pasaulio Lietuviai, Jovita Bagdonaitė-Mejerienė

Komentarai

Naujausi straipsniai