Auksė Ruseckytė   |   Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga   |   2013-05-03

Sugrįžęs lietuvis: niekas nepasiūlys skanesnio pyrago, jei pats nerodysi iniciatyvos

  
Sugrįžęs lietuvis: niekas nepasiūlys skanesnio pyrago, jei pats nerodysi iniciatyvos

Avantiūristiško „viskas arba nieko“ požiūrio į karjerą, aistros motociklams ir meilės lietuviškam gyvenimui vedamas po ekonomikos studijų Notingeme sugrįžęs į Lietuvą Rokas Iščiukas yra dar vienas pozityviai nuteikiantis pavyzdys, kad kiekvienas motyvuotas ir savo tikslų siekiantis jaunas žmogus atras galimybių savo žinias ir įgūdžius pritaikyti Lietuvoje.

metu Rokas kopia karjeros laiptais akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija“, dalyvauja Kauno „Rotaract“ klubo veikloje ir visgi teigia neatmetąs galimybės, kad ateityje vėl susikraus lagaminus dėl studijų užsienyje.
– Kodėl po studijų vis dėlto nusprendėte grįžti į Lietuvą ?
– Pagrindinės priežastys – savos šalies aplinka, geresnė gyvenimo kokybė, mažiau apibrėžtos ir tuo pat metu neribotos karjeros ir verslo perspektyvos. Skirtingai nei daugumai tautiečių, Anglija mano akyse niekuomet nebuvo gyvenimo perspektyvų Meka – vien tik keleriopai didesniu atlyginimu ar galimybe mėgautis tarptautiniu mastu žinomos kompanijos logotipu ant vizitinės kortelės manęs ši šalis nepapirko. Studijų metais savo keliones į Angliją prilygindavau komandiruotėms, o po jų, gal nuskambės lyg klišė, bet nenorėjau paaukoti savo gražiausių gyvenimo metų gyvendamas cikle „namai–metro–darbas–metro–namai–miegas“, kai aštuoniolika valandų per parą tektų darbui. Be to, tuomet sutiktų vyresnių, tarptautinę patirtį turinčių žmonių išsakyti pozityvūs atsiliepimai apie Lietuvos darbo ir verslo aplinką tik sutvirtino mano ketinimus grįžti.
Nesupraskit klaidingai – mano nuomonė apie užsienio patirtį yra vienareikšmiškai teigiama. Gyvenimas Anglijoje man davė išties daug – universitete pasinaudojau galimybe pusmetį pasimokyti Malaizijoje, o po paskaitų dirbdamas labdaros organizacijoms galėjau suprasti ir socialinę aplinką bei kultūrą: per vakarą tekdavo pasikalbėti su 150–200 žmonių, lankant juos namuose ir pristatant labdaros projektus, siekiant surinkti reikiamas lėšas. Praleisti 3–4 metus užsienio šalyje rekomenduoju kiekvienam. Tai yra neįkainojama gyvenimiška patirtis, todėl savo jaunesnį brolį ir sesę taip pat raginu važiuoti studijuoti svetur ir sukauptą patirtį panaudoti Lietuvoje.
 
Lietuva lūkesčius pateisino
– Ar lengvai radote darbą grįžęs į Lietuvą?
– Darbą rasti nebuvo sunku, esminė dilema buvo priimti sprendimą: studijuoti magistrantūrą svetur ar pradėti dirbti Lietuvoje. Grįždamas po bakalauro studijų į Lietuvą žinojau, ko noriu, todėl kandidatavau į vienintelę įmonę, ir pirmąjį karjeros žingsnį žengiau atlikdamas praktiką pirmaujančioje rizikos kapitalo ir investicijų įmonėje Baltijos šalyse UAB „BaltCap“. Dabar galiu tvirtai teigti, kad pirma darbovietė arba praktikos vieta yra svarbiausias žingsnis dėl dviejų priežasčių: suformuoja jauno žmogaus požiūrį į darbą ir esmines vertybes (tai yra labai svarbu) bei padeda pamatus karjerai.
 
Per tą vasarą būdamas praktikantu turėjau pakankamai laiko pasverti visus argumentus ir visgi nusprendžiau pradėti dirbti, o magistrantūros ar MBA studijas nukelti vėlesniam laikui. Kolegos palaikė mano apsisprendimą. Iškart nusitaikiau į, mano manymu, vieną geriausių vietų tobulėti – investicinės bankininkystės ir turto valdymo įmonę UAB „Žabolis ir partneriai“. Darbo kokybė viršijo mano lūkesčius. Pradžia buvo nelengva, tačiau kasdien gaudavau naujų žinių, o vyresni kolegos, tikri savo sričių specialistai, buvo puikūs mentoriai.
Susipažinęs su energetikos sektoriumi įsitikinau, jog tai yra įdomus ir greitai evoliucionuojantis verslas. Po intensyvaus darbų maratono UAB „Žabolis ir partneriai“ pailsėjau ir nusprendžiau sukti energetikos link, tačiau nepamiršti ir finansų. Taip atsidūriau AB „Lietuvos energija“, kur mano pagrindinės veiklos sritys yra elektros prekyba bei strateginiai projektai.
 
– Su kokiais profesiniais iššūkiais teko susidurti pradėjus dirbti Lietuvoje iškart po studijų?
– Nepavadinčiau to iššūkiu, bet kelia juoką prisiminimai, kai studijuodamas maniau, jog pradėjęs dirbti jau iškart būsiu „kietas“ specialistas ir rodysiu pavyzdį. Nė velnio! Po pirmųjų dienų darbe supratau, jog esu visiškai „žalias“ ir man reikia dar labai daug mokytis. Universitetas suteikė pagrindą ir bendrųjų principų supratimą, tačiau būtent praktinė „gyvenimo mokykla“ palaipsniui skatina profesinį tobulėjimą ir tam tikra prasme atveria akis bei pakeičia požiūrį į kai kuriuos dalykus – šeimą, draugus, pinigus ir panašiai. Todėl pasikartosiu: pirmoji darbovietė yra, ko gero, antrasis veiksnys po šeimos, kuris stipriai prisideda prie žmogaus vertybių formavimo.
 
– Ar nebuvo minčių sugrįžti atgal į Angliją, ar nesigailite nelikęs padirbėti svetur?
– Nesigailiu dėl ligšiolinių gyvenimo posūkių. Tam tikrais sunkesniais momentais galima sau leisti pagalvoti, kaip būtų svetur, tačiau nesu linkęs kvestionuoti savo sprendimų, jei jau esu anksčiau pasvėręs visus argumentus. Kaip ir minėjau, tiek darbas Lietuvoje, tiek užsienyje turi savų pliusų ir minusų. Šiandien esu visiškai patenkintas. Ateityje, augant ambicijoms ir norams, keisis ir planai. Neatmesčiau galimybės ateityje išvažiuoti svetur metams ar dvejiem pasimokyti, savotiškai „restartuoti“. Kartais juokauju, kad neatsisakyčiau kokį mėnesį apsikeisti vietomis su draugu, dirbančiu vienoje iš Londono ar Niujorko kompanijų, bet tik iš smalsumo – nenorėčiau to daryti dėl pinigų.
Sėkmės garantas – požiūris
– Kas, tavo manymu, trukdo jaunam lietuviui pamatyti karjeros galimybes savo šalyje?
– Labiausiai trukdo nesutampantis abiejų pusių – tiek darbdavių, tiek jaunuolių – požiūris. Daugybė jaunų žmonių nori būti teisininkais, ekonomistais, vadybininkais, bet neįžvelgia realių galimybių ir kitose srityse. Juk ne visiems vienodi sugebėjimai duoti: jeigu tu realizuoji save būdamas geru suvirintoju, ar, tarkime, automobilių elektriku, gali uždirbti gerokai daugiau nei tie, dirbantys, visuomenės akimis, „prestižiniuose“ darbuose. Trūksta požiūrio, kad nėra juodų darbų, ir visų sričių specialistai yra reikalingi. Todėl šiandien ir turime situaciją, kai pradedantis teisininkas advokatų kontoroje uždirba 1000 Lt per mėnesį, o jaunas automobilių elektrikas – 3500 Lt atskaičius mokesčius. Kitose šalyse man dar neteko matyti tokios darbo rinkos. Svarbiausia yra dar mokykloje susimąstyti, ar tu taikaisi ten, kur galėsi realizuoti save ir mėgautis savo darbu. Suprantama, kad mokiniui sudėlioti savo gyvenimo scenarijų yra pernelyg sunki užduotis, bet apie mokslų reformas neišsiplėsiu.
 
Visų sričių darbdaviams rekomenduočiau jauniems darbuotojams suteikti daugiau atsakomybės ir skirti daugiau dėmesio. Tai padeda jiems sparčiau mokytis ir skatina savimotyvaciją. Jaunas specialistas darbo rinkoje yra pigesnis nei patyręs, tačiau ne todėl, kad jis prastesnis, o todėl, kad jam reikia skirti daugiau alternatyvių išteklių – laiko ir dėmesio. Tai yra labai svarbi pirmojo darbdavio atsakomybė – į karjeros kelią išleisti žmogų su teisingomis vertybėmis ir pagilintomis savo srities žiniomis.

– Ką patartumėte po studijų užsienyje grįžtantiems į Lietuvą?
– Visų pirma – išmokti mėgautis aplinka ir kuo anksčiau suprasti, kad gyvenime yra ne tik darbas ir pinigai. Lietuvoje gyventi gera, jei sugebi įžvelgti jos teikiamus privalumus ir kartais leidi sau užsimerkti prieš trūkumus, kuriems pakeisti tiesiog reikia laiko.
Visų antra – nenorėti būti direktoriais iš karto. Nors ir turi užsienio universiteto diplomą, nesitikėk, kad tave sutiks išskėstomis rankomis su 10 000 Lt per mėnesį ir gausi aukštas pareigas. Tu turėsi pradėti nuo pradžios – mokytis, pripažinti klaidas, įrodyti – ir visuomet atsiras geresnių už tave. Siūlyčiau eiti dirbti į tokias kompanijas, kuriose būsi matomas, turėsi patyrusių kolegų, aiškų tikslą, o ne ten, kur pasiūlys daugiau. Gal pasirodys keista, kad taip akcentuoju materialiąją darbo pusę. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad jei iki trisdešimties koncentruosiesi į tau patinkančius dalykus ir nuoširdžiai stengsiesi būti geresnis už kitus, tai galiausiai turėsi mylimą darbą, per kurį pinigai ateis pas tave, o ne tu pas juos.
Dar vienas patarimas – bendrauti. Tu turi būti pastebimas. Niekas tau nepasiūlys skanesnio pyrago, geresnių pareigų ar įdomaus projekto, jei pats nerodysi iniciatyvos. Žmogiškas kontaktas yra lengviausia priemonė atverti reikiamas duris. Kuo toliau, tuo svarbesnis įrankis bus pažintys, tačiau reikia atsargiai balansuoti, kad netaptum naudos ieškotoju.
 
 
  

Žymos: Anglija, Lietuva, Pasaulio Lietuviai, Studijos Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai