Tiesa.com, delfi.lt   |   2018-11-14

Grįžo, bet mokesčius moka JK, taip daryti turėtų kiekvienas

  
Grįžo, bet mokesčius moka JK, taip daryti turėtų kiekvienas
© pexels.com
Mokant mokesčius kaupiasi stažas pensijai.
Specialistė pasiūlė dar vienerius metus tęsti mokesčių mokėjimą ateities pensijai.

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai kaupti darbinę patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tačiau dirbant užsienyje kaupiama ne tik darbo patirtis, bet ir darbo stažas bei įmokos į pensijų fondus. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi didelei daliai lietuvių aktualia tema: kas nutiks su jūsų pensija, jei per savo karjerą teks dirbti keliose ES šalyse.

Lietuvė Sigita prieš beveik dešimt metų iškeliavo laimės ieškoti į Didžiąją Britaniją. Po devynerių metų moteris visgi nusprendė, kad jai metas grįžti į Lietuvą. Lietuvė į Vilnių persikraustė jau prieš metus, tačiau ryšių su Didžiosios Britanijos mokesčių sistema nenutraukė.
„Didžiojoje Britanijoje didžiąją laiko dalį dirbau kaip laisvai samdoma darbuotoja. Prieš išvažiuodama į Lietuvą buvau susitikusi su savo buhaltere, kuri tvarko visus mano dokumentus ir mokesčius. Buhalterė man patarė toliau mokėti socialinio draudimo mokesčius“, – pasakojo pašnekovė.
 
Toliau moka įmokas
 
Sigitai jos mokesčius tvarkanti specialistė pasiūlė dar vienerius metus tęsti mokesčių mokėjimą ateities pensijai, nes turint dešimties metų stažą ir tiek metų mokėjus pensijos įmokas jai priklausys minimali Didžiosios Britanijos pensijos išmoka.
 
„Vis dar moku ir už sveikatos draudimą, nes dėl tam tikrų priežasčių vis dar turiu Londone savo gydytoją. O į pensijų fondą ir toliau žadu mokėti, kol sukaks dešimt metų. Kaip bus vėliau, matysiu, nes, kita vertus, nežinau, kaip viskas keisis po „Brexit“ pabaigos“, – svarstė Sigita.
 
Moteris pasakojo, kad dešimt metų mokesčių mokėjimo į britišką pensijų fondą jai sukaks kitų metų birželį. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje bazinė pensija siekia 164,35 svarų sterlingų. Turint mažiau nei 35 metus darbo stažo, bet daugiau nei 10 metų, gaunama proporcinė bazinės pensijos dalis. Pavyzdžiui, turint 10 metų stažą šiuo metu būtų mokama apie 50 svarų pensija kas savaitę (apie 200 svarų per mėnesį).
 
Sigita įsitikinusi, kad jei tvarka nesikeis ir ji toliau iki pensijos dirbs Lietuvoje, jai pavyks gauti pensijos dalį iš Didžiosios Britanijos ir lietuvišką pensiją.
„Juk tie mokesčiai niekur nedingsta, net jei pasikeis tvarka ar situacija po „Brexit“, tai gal bus galimybė susigrąžinti įmokėtus mokesčius į pensijų fondą“, – vylėsi pašnekovė.
 
Lietuvė pasakojo, kad prieš palikdama Didžiąją Britaniją taip pat domėjosi galimybe iškart susigrąžinti būsimai pensijai sumokėtus mokesčius, tačiau jos netenkino sąlygos.
 
„Domėjausi, kad tokia galimybė yra, tačiau tai padariusi kelerius metus negalėčiau grįžti dirbti į Angliją. Manęs tai netenkino, nes niekada negali žinoti, kaip bus“, – prisipažino Sigita. Lietuvė teigė šiuo metu nesvarstanti galimybės vėl emigruoti, tačiau gyvenime ji laikosi principo, kad niekada nereikia atmesti jokios galimybės ir reikia bandyti palaikyti kontaktus.
 
„Tai lygiai tą patį darau ir su mokesčiais, jei galiu sau leisti juos mokėti“, – patikino ji.
 
Nesvarbu, kur gyvensi sulaukus pensijos
 
„Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškino, kad gyventojui, dirbus skirtingose ES šalyse, skaičiuojant pensiją kiekviena ES šalis susumuoja visose ES šalyse įgytą stažą.
 
„Pensija skiriama nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje žmogus gyvena, o kiekviena valstybė skiria ir moka pensiją už toje valstybėje įgytą stažą vadovaudamasi savo nacionaline teise“, – aiškino pašnekovas.
 
Beje, verta paminėti, kad ES numato, kad socialinio draudimo išmoka asmeniui gali būti neskiriama, jei bendra socialinio draudimo laikotarpių trukmė toje šalyje mažesnė nei vieni metai.
 
Kiekviena valstybė išmoka savo pensijos dalį už dirbtus metus
 
„Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojas 20 metų dirbo Lietuvoje, 10 metų – Švedijoje, 2 metus Jungtinėje Karalystėje ir šiuo metu yra įsikūręs Ispanijoje. Jo stažas yra 32 metai – pakankamas teisei į senatvės pensiją tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, – pavyzdį pateikė S. Jarmalis. – Tokiu atveju jis turėtų kreiptis į Ispanijos socialinio draudimo sistemą administruojančią instituciją, o ši informuos atitinkamas Lietuvos, Švedijos, Jungtinės Karalystės institucijas, kad žmogus pateikė prašymą pensijai“.
 
Tokiu atveju asmeniui į nurodytą sąskaitą Lietuva perves pensiją už tėvynėje įgytą 20 metų stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas, Švedija – už 10 metų, kai žmogus mokėjo įmokas joje, Jungtinė Karalystė už 2 metus darbo šioje valstybėje.
 
Pasak „Sodros“ atstovo, kitoje šalyje įgytas stažas sumuojamas nustatant teisę į senatvės pensiją: „Pavyzdžiui, minimalus stažas senatvės pensijai Lietuvoje yra 15 metų. Jeigu žmogus Lietuvoje dirbo 10 metų, bet dar 7 metus dirbo Švedijoje, tai nors Lietuvoje jis dar nesukaupė minimalaus stažo Lietuvoje, pridėjus Švedijoje įgytą stažą, žmogus jau pagal Lietuvos ir pagal Švedijos įstatymus įgijo minimalų stažą senatvės pensijai gauti“.
 
Kaip aiškino S. Jarmalis, tokiu atveju „Sodra“ mokės pensiją už dešimt metų Lietuvoje mokėtas socialinio draudimo įmokas, o Švedija žmogui perves pensiją už šioje šalyje įgytą stažą ir sumokėtas įmokas.
 
Atlyginimo dydis užsienyje lietuviškai pensijai įtakos nedarys
 
„Svarbu, kad išmokos iš kitos šalies bus mokamos tik tuo atveju, jeigu pagal tos šalies įstatymus žmogui taip pat priklauso pensija, – pastebėjo pašnekovas. – Tarkime, kad šiuo atveju žmogaus bendras susumuotas Lietuvoje ir kitoje ES šalyje įgytas stažas – 17 metų. Lietuvoje to pakanka senatvės pensija gauti sulaukus pensinio amžiaus. Bet tarkime kitoje šalyje toks stažas (17 metų) nėra pakankamas senatvės pensijai gauti. Tuomet ta šalis pensijos nemokės, jeigu pagal tos šalies teisės aktus žmogui senatvės pensija nepriklauso“.
 
Pasiteiravus, ar prašant pensijos reikia gyventojui pačiam įrodyti, kad jis dirbo kitose ES šalyse, „Sodros“ atstovas teigė, kad asmuo, teikdamas prašymą dėl pensijos suteikimo, turėtų nurodyti, kuriose šalyse dirbo, nurodyti laikotarpius, kai dirbo, pateikti socialinio draudimo numerius tose šalyse. Pagal šiuos duomenis kitos valstybės už pensijų skyrimą atsakinga įstaiga galės identifikuoti asmenį ir pateikti duomenis apie toje valstybėje asmens įgytą stažą.
 
Pensijos išmokų skirtingose ES šalyse asmenims priklausys nuo to, kiek kurioje šalyje buvo sumokėta socialinio draudimo įmokų, kokio dydžio buvo įmokos pagal toje šalyje gautą darbo užmokestį.
 
„Kitoje šalyje įgytas stažas bus svarbus nustatant, ar žmogus turi teisę gauti senatvės pensiją, Tačiau apskaičiuojant „Sodros“ mokamos senatvės pensijos dydį, kitoje šalyje uždirbto atlyginimo dydis, „Sodros“ pensijos dydžiui įtakos neturės. Ta ES šalis pagal savo teisės aktus mokės žmogui pensiją už toje šalyje įgytą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas“, – aiškino S. Jarmalis.
 
ŠALTINIS:delfi.lt
 
  

Žymos: imigracija, Pensija, Emigracija, JK

Komentarai

Naujausi straipsniai