Tiesa.com   |   Barbora Grigaliūnaitė   |   2016-04-09

Teroristinis išpuolis: išgyvenimo strategijos

  
Teroristinis išpuolis: išgyvenimo strategijos Šiais laikais teroristinio išpuolio grėsmė tampa vis realesnė bet kuriame pasaulio kampelyje.
Natūrali žmonių prigimtis lemia tai, kad dauguma mūsų nejučia laukiame, kol kas nors kitas tinkamai sureaguos ir išties pagalbos ranką.

Pasaulį krečia įžūlūs ir daug gyvybių nusinešantys teroristiniai išpuoliai. Teroristai nusitaikę ne į vieną kurią nors šalį ar žmonių grupę. Žudikai ir savižudžiai neslepia: jų tikslas yra sunaikinti Vakarų kultūrą ir krikščionis. Šiais laikais kruvinų atakų grėsmė tampa vis realesnė bet kuriame pasaulio taške. Panika didėja kasdien.

Tikimybė, jog kraujas bus pralietas Jungtinėje Karalystėje ar kitoje šalyje, tokia pat reali kaip neseniai jau nugriaudėję sprogimai Prancūzijoje, Turkijoje ar Belgijoje.
Jungtinėje Karalystėje padidintas terorizmo pavojus paskelbtas dar nuo 2014-ųjų, o įtampa laikui bėgant vis auga.
 
Gyvenant tokioje įtampoje ar net patekus į tragiškų įvykių sūkurį labai svarbu iš anksto žinoti, kaip elgtis ir kur nukreipti savo mintis.
 
Kas yra teroristinė ataka?
 
Terorizmu paprastai yra vadinamas organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar netikėtas smurto naudojimas siekiant ideologinių, religinių tikslų. Pagrindiniu terorizmo taikiniu dažniausiai, deja, tampa civiliai gyventojai. Norėdami suduoti skaudų smūgį teroristai viešose vietose sprogdina bombas, sunaikina valstybėms ir miestams svarbius objektus, grobia ir žudo savo aukas.
Atlikti tyrimai byloja, jog dauguma teroristų kilę ne iš nuskurdusių šeimų. Didelė dalis žinomų teroristų turi aukštesnįjį ar net ir aukštąjį išsilavinimą. Paprastai teroristai visiškai neišsiskiria iš minios iki pat teroro akto pradžios. Pastebėta, kad daugumą atakų įvykdo jauni, 16–40 metų amžiaus vyrai.
 
Pasak Nacionalinio kovos su terorizmu skyriaus vadovo Marko Rowley‘aus, tikimybė, kad JK bus įvykdyta teroristinė ataka, labai didelė. Tokios nuotaikos, kaip ir parengtis laukiant blogiausio scenarijaus išsipildymo, vyrauja jau kelerius metus.
 
Tyrimais nustatyta, jog dauguma teroristų yra kilę iš šeimų, priklausančių stipriai viduriniajai klasei. Tyrimais nustatyta, jog dauguma teroristų yra kilę iš šeimų, priklausančių stipriai viduriniajai klasei.
 
Kaip apsisaugoti?
Nors niekas negali garantuoti visiško žmonių saugumo, yra sukurtos tam tikros strategijos bei išgyvenimo schemos, kurios gali praversti patekus į panašaus pobūdžio ekstremalią situaciją. Saugumo srities specialistai bei elgesio psichologai vieningai sutaria, kad labai svarbu visada būti pasiruošus, greitai raguoti ir nepanikuoti, stengtis tapti kuo mažiau matomu, o atsiradus progai kuo greičiau pasišalinti iš incidento vietos.
 
Visada būkite pasiruošę
 
Su teroro atakas išgyvenusiais žmonėmis bendravę specialistai teigia, kad visus išgyvenusiuosius vienija vienas dalykas: daugelis atakų liudininkų iš karto nesuprato, kad prasidėjo būtent teroristinis išpuolis.
 
Pavyzdžiui, per teroristinę ataką Paryžiuje liudininkai teigė manę, kad pradėję aidėti šūviai tėra fejerverkai.
 
Pasak išgyvenimo psichologo Johno Leacho, tai yra tipinė reakcija į ekstremalias situacijas, nes žmonės paprasčiausiai nepasiruošę tragiškiems įvykiams. „Žmonės, kurie nesitiki, kad penktadienio vakarą restorane nuaidės šūviai, pirmiausia galvos, kad tai yra kas nors kita, nes toks scenarijus tiesiog nesutampa su jų lūkesčiais“, – BBC laidoje aiškino psichologas ir karinio išgyvenimo instruktorius.
„Mūsų silpnybė ta, kad mes automatiškai reaguojame pagal smegenų užfiksuotą modelį, o ne į aplinkos įvykius“, – dėstė profesionalas. Smegenys pirmiausia pateikia scenarijų, kuris jau yra įvykęs praeityje ir numanomas kaip labiausiai tikėtinas.
 
Laikas, per kurį susigaudome, kas iš tiesų vyksta, gali būti lemiamas. Todėl jeigu praeityje jau esate pagalvojęs apie „blogiausią įmanomą scenarijų“, tai gali padėti jums išsaugoti gyvybę kritinėse situacijose.
 
Anot J. Leacho, net ir esant visiškai ramiems ir jaučiantis saugiai nereiktų prarasti budrumo. Šiais neramiais laikais lankantis kine, prekybos centre ar kitoje vietoje instruktorius pataria apsižvalgyti ir įsiminti, kur yra avariniai išėjimai. Toks „pasiruošimas“ galbūt kada nors pravers kritinėje situacijoje ir išgelbės gyvybę.
 
Anot ekspertų, šansai išgyventi teroristinę ataką ypač išauga, kai žmonės padeda vieni kitiems. Anot ekspertų, šansai išgyventi teroristinę ataką ypač išauga, kai žmonės padeda vieni kitiems.
 
Greita reakcija
 
Absoliuti dauguma į ekstremalią situaciją patekusių žmonių būna per daug sutrikę ir išsigandę, kad ką nors darytų. Remiantis statistikos duomenimis, tik 15 proc. žmonių kritinėse situacijose reaguoja adekvačiai, o likusieji 85 proc. paprastai ima panikuoti. Panikos priepuolio apimtas asmuo padidina savo galimybes žūti bei dažnai neadekvačiu elgesiu kliudo kitiems žmonėms pabėgti.
 
Sugebėjimas kritinėje situacijoje priimti sprendimus gali tapti lemiamu veiksniu kovojant dėl savo ar aplinkinių gyvybės. Tiesa, natūrali žmonių prigimtis lemia ir tai, kad dauguma mūsų nejučia laukiame, kol kas nors kitas tinkamai sureaguos ir išties pagalbos ranką.
 
Tai puikiai iliustruoja klasikinis psichologinis eksperimentas, kurio metu į kambarį prileidžiama dūmų. Pasirodo, žmonės, kurie tokiame kambaryje atsiduria vieni, veiksmų imasi daug greičiau, nei tame pačiame dūmų pilname kambaryje uždaryta žmonių grupė.
 
Tapkite nepastebimi
 
Ekspertų teigimu, jeigu teroristinės atakos metu sugebėsite tapti nepastebimi, tikimybė išsigelbėti išauga bene dvigubai. Jeigu esate nematomi, jūsų greičiausiai nekliudys net kulkos.
 
Taigi dabar trumpam įsivaizduokime, jog išaušo baisiausia diena gyvenime ir atėjo laikas veikti. Pirmiausia, jeigu neįmanoma saugiai pasislėpti, reikia pasistengti tapti kuo sunkiau pastebimu – geriausia gultis ant grindų ir kuo nors prisidengti. Nors filmuose dažnai matoma, kaip nuo skriejančių kulkų žmonės slepiasi už automobilių, realybėje tai nėra visiškai veiksminga. Geriausiai nuo kulkų apsaugos betoninė siena.
 
Dar viena dažnai pasiteisinanti technika, ne kartą matyta filmuose – apsimesti negyvu. Vykdantys teroristinius išpuolius nusikaltėliai dažnai reaguoja į bet kokius įkaitų judesius, todėl apsimesti negyvu ir neleisti jokių garsų gali būti ypač veiksminga technika.
 
Atsidūrus kruvinų įvykių epicentre pirmiausia reiktų tapti beveik nematomam – gulėti ant grindų, o jeigu įmanoma – ir kuo nors prisidengti. Atsidūrus kruvinų įvykių epicentre pirmiausia reiktų tapti beveik nematomam – gulėti ant grindų, o jeigu įmanoma – ir kuo nors prisidengti.
 
Išlaukti progos
 
Kai kurie Paryžiuje į teroristinę ataką pakliuvę asmenys pasakojo sugebėję pasprukti nuo teroristų tuo metu, kai šie užtaisinėjo ginklus. Nors tai ir labai pavojinga, kuo greitesnis pasišalinimas iš incidento vietos kai kuriais atvejais gali būti geriausia išeitis.
 
Vyriausybės išplatintame oficialiame dokumente teigiama, kad teroristinio išpuolio metu piliečiams patariama „bėgti į saugią vietą“, o jeigu tokios saugios vietos nėra, patariama „skubiai slėptis“.
 
Pagalba nelaimės draugui
 
Socialinis psichologas ir minios elgesio ekspertas Chrisas Cockingas tyrinėja minios elgesį ekstremaliose situacijose. Iš rugsėjo 11 d. teroristinį išpuolį išgyvenusių žmonių apklausų ekspertas padarė išvadą, kad šansai išgyventi yra daug didesni, jei žmonės bendradarbiauja tarpusavyje ir veikia kartu.
 
Pasak C. Cockingo, vyrauja nuomonė, kad ekstremalioje situacijoje žmonės veikia pagal principą „kiekvienas už save“, tačiau tai nėra tiesa. Pasirodo, žmonės yra linkę vienas kitam padėti net ir ekstremaliose situacijose, o tai smarkiai padidina išsigelbėjimo galimybę.
 
Oficialios Vyriausybės rekomendacijos
 
Netrukus po lapkričio pabaigoje pasaulį sukrėtusių Paryžiaus teroro atakų JK išleido bendras gaires, kaip elgtis teroristinės atakos atveju.
 
Vyriausybės puslapyje Gov.co.uk pateiktame dokumente siūloma vadovautis paprasta išlikimo strategija „Bėk, slėpkis, pranešk“. Nėra nei vienos išlikimo strategijos, kuri garantuotų saugumą ekstremalios situacijos atveju, tačiau šie patarimai gali būti labai naudingi.
 
Šiais laikais teroristinio išpuolio grėsmė tampa vis realesnė bet kuriame pasaulio kampelyje. Šiais laikais teroristinio išpuolio grėsmė tampa vis realesnė bet kuriame pasaulio kampelyje.
 
Bėgti
 
Jeigu tik įmanoma, reikia bėgti, ir kuo greičiau. Apsvarstykite saugiausias pasišalinimo galimybes. Ar yra saugus pabėgimo kelias? Ar įmanoma pabėgti nepastebėtam ir sau bei kitiems nesukeliant dar didesnio pavojaus? Jeigu žinote saugų pabėgimo kelią – pasiimkite ir kitus. Nesirūpinkite asmeniniais daiktais. Jeigu saugaus pabėgimo kelio nėra – slėpkitės.
 
Slėptis
 
Jeigu neįmanoma pabėgti, reikia slėptis. Pirmiausia reikia rasti tinkamą priedangą nuo šūvių. Jeigu matote užpuoliką, gali būti, kad ir pats esate matomas. Jeigu nematote užpuoliko, vis tiek įsitikinkite, ar esate saugus.
 
Priedanga dar nereiškia, kad jūsų nepasieks kulkos. Šoviniai lengvai pereina per stiklą, plytas, medį ir net metalą. Pasirūpinkite gera priedanga – stora plytų ar betonine siena. Apgalvokite, kur yra artimiausi išėjimai. Stenkitės nepatekti į spąstus. Būkite kuo tyliau, išjunkite telefono garsą. Jeigu įmanoma, užsirakinkite ar užbarikaduokite savo buvimo vietą iš vidaus. Pasitraukite kuo toliau nuo durų.
 
Pranešti
 
Skambinkite pagalbos telefonu 999. Jungtinės Karalystės policijos antiteroristinė telefono linija 0800 789 321.
 
Ką reikia žinoti policijai?
 
Nėra nei vienos išlikimo strategijos, kuri garantuotų jūsų saugumą ekstremalios situacijos atveju. Nėra nei vienos išlikimo strategijos, kuri garantuotų jūsų saugumą ekstremalios situacijos atveju.
 
Vieta: kur yra užpuolikai? Kryptis: kuria kryptimi paskutinį kartą matėte judant teroristus? Apibūdinimas: veido bruožai, drabužiai, apsirengimas, ginklai ir pan. Papildoma informacija: ar yra sužeistų ir žuvusių, svarbi informacija apie pastatą, įėjimus, įkaitų skaičių ir pan.
Ar saugu keliauti?
 
Terorizmas – pasaulinė problema, todėl grėsmė egzistuoja visur. Tačiau yra būdų, ypač keliaujant, kaip šią grėsmę sumažinti:
 
● Visuomet tikrinkite šalies, į kurią vykstate, naujienas.
● Būkite budrūs viešose vietose, ypač turistų traukos centruose: viešbučiuose, restoranuose, baruose, turguose, prekybos centruose ar sporto renginiuose.
● Jei pastebite ką nors įtartino, būtinai nedelsdami praneškite vietiniams policijos pareigūnams. Daugybė teroristinių išpuolių buvo sužlugdyti pastabių civilių dėka.
● Visada turėkite įkrautą mobilųjį telefoną su įvestais šalies pagalbos numeriais.
● Stenkitės neišsiskirti iš minios.
● Nepasakokite apie savo kelionės planus socialinėje erdvėje. Prieš kur nors vykdami savo artimiesiems papasakokite, kur keliaujate ir kokį kelionės būdą pasirinkote. Tai gali būti ir kolegos, viešbučio administratorius ar kaimynai.
● Išsiaiškinkite, kur nepažįstamame mieste yra policija, ligoninės, ambasada, vaistinės. Jei nutiks nelaimė ar teroristinis išpuolis, žinosite, kur galite kreiptis.
 
 
  

Žymos: Terorizmas, Teroristinis išpuolis, Apsauga, Teroristinė ataka

Komentarai

Naujausi straipsniai