Natalija Voronina   |   2015-07-09

Nuomojiesi būstą? Pasiruošk kovai!

  
Nuomojiesi būstą? Pasiruošk kovai!
© Flikcr.com
Ir nuomotojai, ir nuomininkai turėtų žinoti savo teises.
Pasakiau nuomotojui, kad esu jau sumokėjusi. Jis paprieštaravo. Aš neturėjau, kur išeiti ir kaip išsisukti, todėl sumokėjau jam dar kartą, antraip būčiau likusi gatvėje.

Jungtinėje Karalystėje lietuviams neretai nuomojantis namus, butus ar kambarius per agentūrą ar tiesiogiai iš būsto savininko, būna sunku suprasti, kas už ką yra atsakingas. Neretai tarp abiejų pusių užverda aršios kovos už būvį, reikalaujančios daug kantrybės, laiko ir sveikatos. „Tiesa“ pasidomėjo, su kokiais sunkumais Anglijoje dažniausiai susiduria lietuviai nuomininkai.

Su „Tiesa“ kalbėjusi, bet anonime norėjusi likti jauna moteris pasakojo, kad atvyko į Jungtinę Karalystę turėdama nedaug pažįstamų, todėl susirinkti informaciją, ar nuomotojas patikimas, buvo gana sunku. Apsigyvenusi viename mažame kambarėlyje, ji kas savaitę lietuvių nuomotojui, tiksliau, kambarių pernuomotojui, mokėdavo nuomos mokestį.
Ir nors, kaip pašnekovė teigė, mokėjo visuomet laiku ir sąžiningai, vieną kartą viskas vis tiek baigėsi nuostoliais. „Nuomotojas, kaip ir kiekvieną penktadienį, atėjo surinkti nuomos iš name gyvenančių nuomininkų. Mes gyvename čia aštuoniese. Padaviau jam grynuosius. Už kelių dienų jis paskambino klausdamas, kada aš jam teiksiuosi sumokėti už nuomą. Pasakiau, kad esu jau sumokėjusi. Jis paprieštaravo. Aš neturėjau, kur išeiti ir kaip išsisukti, todėl sumokėjau jam dar kartą, antraip būčiau likusi gatvėje“, – liūdna patirtimi pasidalijo lietuvė.
 
Šis atvejis – vienas iš daugelio, kai nuomotojai naudojasi sunkia tautiečių padėtimi: lietuviai, neretai vos atvykę į Jungtinę Karalystę, iškilus sunkumų ar nesutarimų, neturi pakankamai lėšų persikraustyti į naują vietą, neturi draugų, kurie galėtų pagelbėti, todėl nuomotojams labai lengva tokiais žmonėmis manipuliuoti. Nepasirašomos jokios nuomos sutartys, nes nuomotojas pats pernuomoja namus, o tai dažniausiai nėra legalu.
 
Paprašius pakomentuoti minėtą situaciją, nekilnojamojo turto agentūros „Agent House“ vadovas Vilhelmas Navickas teigė: „Jei namo savininkas žino, kad nuomotojas pernuomoja kambarius, – tai legalu, jei nežino, tada nuomininkas, laužydamas savo nuomos sutartį su savininku, rizikuoja, o pastarajam sužinojus gali būti paprašytas išsikraustyti. Žmonių, tik ką atvykusių arba nežinančių, kaip viskas vyksta, niekas neapsaugo, o apgavikų, aišku, pasitaiko.“
 
 
Namo savininkai ateina neperspėję
 
Kelios su „Tiesos“ žurnaliste kalbėjusios šeimos taip pat pasakojo, kad nors jie ir būdavo tvarkingai išsinuomoję namus ir nepažeisdavo sutartyje numatytų sąlygų, namo savininkai neretai ateidavo į namus neperspėję. Inga pasakojo (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.): „Ryte, apie 8 val., mano vyras jau buvo iškeliavęs į darbą. Aš su neseniai gimusiu vaikučiu buvau namuose. Kadangi buvo ankstyvas rytas, aš vis dar buvau apsivilkusi chalatą. Staiga išgirdau, kad kažkas rakina duris. Labai išsigandau. Pasirodo, tai buvo būsto savininkas. Paklaustas, kodėl atėjo, pasakė, kad nori apžiūrėti namus.“
V. Navicko teigimu, tokie apsilankymai turi būti aptarti sutartyse. „Normalioje sutartyje paprastai būna numatyta, kad būsto savininkas negali ateiti į namus neperspėjęs, nebent šalys susitaria kitaip. Tuomet savininkas gali lankytis kada panorėjęs, be jokių išankstinių įspėjimų“, – aiškino specialistas.
 
Po griūnančio stogo dramos – šeima vėl saugi
 
„Tiesa“ prieš kelias savaites rašė, kad su redakcija susisiekė Plaistow rajone gyvenanti Auksuolė Čepukaitytė. Moteris papasakojo, į kokią nepavydėtiną situaciją papuolė, o tinkamos pagalbos iš niekur tikino nesulaukusi.
 
Pasak Auksuolės, šeima pastebėjo, kad išorinėje namo pusėje, tiesiai virš lauko durų, krito plytos, o stogas virto į vidinę namo pusę.
 
Dėl griuvančio stogo šeima išgyveno dėl savo gyvybės saugumo. (Asmeninio archyvo nuotr.) Dėl griuvančio stogo šeima išgyveno dėl savo gyvybės saugumo. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Name gyveno aštuoni asmenys, iš jų trys – vaikai. Naktį visa šeima bijodavo miegoti, kad namas neįgriūtų ir jų nesužalotų. Išsikelti kur nors kitur šeima neturėjo galimybės, tad antro namo aukšto gyventojai persikėlė miegoti į svetainę. Vaikai miegodavo lovose, suaugusieji – ant grindų. Aplink juos dar krūva daiktų.
 
Šeima name gyveno aštuonerius metus ir visada tiesiogiai bendravo su šeimininku. Tačiau prieš dvejus metus pasikeitus savininkui ir namo reikalus perėmus valdyti agentūrai prasidėjo bėdos.
 
Auksuolė teigė: „Visus tuos dvejus metus turėjome atakuoti agentūrą, kad ji imtųsi veiksmų ir spręstų iškilusias problemas. Taip buvo ir šiuo atveju.“
 
Moteris pasakojo, kad atvykęs agentūros siųstas meistras apžiūrėti stogo pasakė, kad padėtis labai bloga ir kad šeima turi nedelsiant išsikraustyti, nes yra nesaugu gyventi tokiame name. Jis tą patį teigė ir agentūrai. Ši pranešė, kad per dvi savaites turėtų atsiųsti specialistus stogui sutvarkyti.
 
Auksuolė kreipėsi į konsulą, tačiau po dviejų valandų laukimo jai buvo duotas tik elektroninio pašto adresas, kuriuo ji turinti kreiptis. Elektroniniu paštu išsiuntusi namo nuotraukas, moterį šokiravo atsakymas: „Ar yra stoge skylė? Ar matote dangų? Jei ne, tai čia neskubu.“
Auksuolė ir jos šeima nežinojo, ką daryti ir kur kreiptis. Pasak moters, kasdien gyveno baimėje.
 
Aštuonerius metus nekilnojamojo turto srityje dirbantis specialistas V. Navickas išgirdęs šią istoriją teigė, kad viskas priklauso nuo to, kokią sutartį agentūra turi sudariusi su savininku: ar jie yra valdanti agentūra (angl. managing agent), ar tik surado nuomininkus. Bet kuriuo atveju tai yra savininko atsakomybė. Ši situacija yra šiurkštus pažeidimas: pavojus sveikatai ir saugumui (angl. health and safety hazard) ir reikalauja nedelstinų veiksmų.
 
Jei agentūra dirba kaip valdanti, tai jų darbas – kuo greičiau surasti kompaniją, kuri ateitų ir įvertintų, kokius darbus reikia atlikti ir kiek tai kainuos. Agentūra praneša savininkui, kas vyksta, turi gauti autorizaciją, apmokėjimą ir pradėti darbus.
 
Jei agentūra nėra valdančioji, jie nėra atsakingi už tai, kad įgriuvo stogas, todėl patiems būtina kreiptis į savininką tiesiogiai.
 
Jei savininkas neatsako, nuomininkai turėtų kreiptis į vietinį konsulą ir pranešti apie esamą padėtį bei kylantį pavojų namo gyventojams. Jei ir konsulas nesusisiektų su savininku, jis turėtų apsiimti padaryti visus reikiamus darbus ir tik tada išieškoti reikiamų pinigų iš savininko.
 
Tačiau specialistas taip pat pabrėžė, kad pirmiausia nuomininkai turėtų atsižvelgti į sutartį, kurią yra pasirašę. Dažniausiai būtent šiame dokumente būna nurodyta, kad savininkas yra atsakingas už žmonių apgyvendinimą laikiname būste, kol namas bus suremontuotas, arba jeigu savininkas neturi iš ko sutvarkyti namo, sutartis nutraukiama ir nuomininkai turi ieškotis kito būsto.
 
Jei namo savininkas, nesvarbu, ar namas yra išpirktas, ar nuomojamas, nesilaiko saugumo ir kitų reikalavimų, vietinis konsulas privalo įsikišti ir išspręsti problemą.
 
Laimei, šiandien šeima jaučiasi vėl saugi ir laiminga. Iškart po šios skandalingos istorijos paviešinimo „Tiesoje“, su lietuviais susisiekė jų nekilnojamojo turto agentūra ir jie buvo iškeldinti laikinai gyventi į viešbutį, o namas – suremontuotas.
 
Šeimai virš galvos nuo stogo krisdavo plytos. (Asmeninio archyvo nuotr.) Šeimai virš galvos nuo stogo krisdavo plytos. (Asmeninio archyvo nuotr.)
 
Amžinas priešas – pelėsis ir namuose knibždantys parazitai
 
Remonto reikalaujantis būstas – ne vienintelė problema, su kuria susiduria būstus nuomojantys lietuviai. Viena jų – pelėsis.
 
Pelėsis yra gana dažnai aptinkamas nuomojamuose namuose. Iš pradžių, vos atsikrausčius, galima jo ir nepastebėti: dažniausia pelėsio (jei jo yra) padaugėja žiemą, o prieš atsikraustant nuomininkams nuomotojai jį išvalo arba uždažo. Pirmasis blogas pelėsio pranašas – drėgmės kvapas.
 
„Nuomojuosi kambarį, kuriame nėra pelėsio, tačiau aplink langą, ant jo rėmo, pelėsio apstu. Langai mediniai ir gana seni. Nuomotojas teigė, kad jam langus pakeisti naujais yra per brangu“, – nuogąstavo Rytų Londone gyvenanti lietuvis.
 
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Agent House“ atstovo, pelėsis yra iš dalies ir nuomotojo, ir nuomininko, problema. Jei pelėsis plinta sienose, dažniausiai tai yra dėl statybininkų aplaidumo, tačiau jei jis atsiranda tik tam tikrose vietose, tikėtina, kad nuomininkas netinkamai vėdina ir šildo gyvenamąsias patalpas, taip skatindamas pelėsį atsirasti.
 
Neretai namuose gali apsigyventi nepageidaujami parazitai. „Agent House“ dirbančio specialisto teigimu, atsakomybę dėl atsiradusių parazitų turėtų prisiimti namo savininkas / nuomotojas: dar prieš atsikraustant nuomininkams, tinkamai patikrinti, ar būste nėra jokių skylių ir tarpų, kuriuose parazitai galėtų apsigyventi ar per juos patekti vidun.
 
Jeigu nuomojamame name baldai yra taip pat nuomotojo, jis atsakingas ir už tai, kad balduose nebūtų parazitų.
 
Namų dekoravimas
 
Didžioji dalis ne nuosavuose būstuose gyvenančių žmonių vis tiek nori susikurti sau artimą ir jaukią erdvę. Paprastai daugybė nuomojamų namų interjerą dažo neutraliomis, šviesiomis spalvomis.
 
Nuomininkams dažnai norisi spalvų ir pokyčių, todėl žmonės imasi dažų ir teptukų. Tačiau nuomininkas turėtų žinoti, kad visada, prieš dekoruodamas namus, turėtų atsiklausti nuomotojo leidimo, antraip nuomotojas turi teisę paprašyti prieš išsikraustant namus palikti tokius, kokius rado.
 
Net jeigu nuomininkui ir atrodo, kad namus išdažė ir jie atrodo daug geriau nei prieš tai, nesilaikant šių sąlygų, nuomotojas turi teisę išskaičiuoti pinigus iš depozitinės sumos.
 
Lygiai taip pat nuomininkas turėtų ir atsiklausti dėl skylių į sieną gręžimo ar naujos grindų dangos.
 
Susidūrus su bet kokiais sunkumais nuomojamame būste patariama kreiptis į namo savininką / nuomotoją žodžiu, jam neatsakius – raštu. Nesulaukus tinkamos pagalbos, kreiptis į savo regiono konsulą.
 
  

Žymos: Natalija Voronina, Agent House, Nuomininkai, Nuomotojai

Komentarai

Naujausi straipsniai