Loreta Juodagalvytė   |   2016-08-04

Lietuvių taupymo įpročiai: kam taupo ir kaip

  
Lietuvių taupymo įpročiai: kam taupo ir kaip
© wikipedia.com
Didžiąją dalį pinigų išleidžia būtiniausios reikmėms.
Pašnekovai vienbalsiai tvirtino, jog visada taupo atostogoms.

Lietuvių emigracijos mastas ir toliau gąsdina. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį tėvynę paliko per 23 tūkst. gyventojų. Daugelis išvykstančių iš šalies atvirauja, kad svetur juos veja sunki finansinė padėtis.

Užsienyje nemažai daliai lietuvių iš tikrųjų kasdienybė greitai tampa sotesnė, tačiau ne visiems pavyksta susikrauti turtus ir net sutaupyti gražesniam rytojui ar juodai dienai. „Tiesos“ žurnalistė kalbėjosi su lietuviais, kaip jiems sekasi taupyti, kokie būdai efektyviausi ir kam sukaupti pinigai išleidžiami.

Populiariausia – taupomoji sąskaita (angl. savings account)
Bene populiariausias būdas pinigams taupyti, kurį paminėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai, yra taupomoji sąskaita. Tokią paslaugą siūlo visi šalies bankai. Tereikia turėti sąskaitą banke, pasirinkti labiausiai jums tinkamą taupomosios sąskaitos pasiūlymą ir pradėti taupyti.
 
Pagal pageidavimus ir galimybes, kiekvieno mėnesio tam tikrą dieną bankas automatiškai iš jūsų sąskaitos perves nustatytą pinigų sumą į taupomąją sąskaitą. Taip pinigus taupo ir lietuvė Kristina B., gyvenanti Southamptone.
 
„Su vyru esame sutarę, kokią pinigų sumą kiekvieną mėnesį pervedame į taupomąją sąskaitą, ir to plano stengiamės griežtai laikytis. Mums, kaip, manau, ir daugeliui tautiečių, svarbu turėti santaupų, nes niekada nežinai, kas gali nutikti. Jei sąskaitoje nėra bent poros tūkstančių svarų, nesijaučiame gerai. Juk visko gyvenime būna, tad svarbu žinoti, kad nutikus nelaimei bent jau galėsim kurį laiką būti saugūs finansiškai“, – sakė pašnekovė. 
 
Nepamiršo ir „kiaulės taupyklės“
Net ir gyvenant išmaniųjų technologijų amžiuje, sena gera „kiaulė taupyklė“ yra populiarus taupymo būdas. Vienoje Londone kavinėje padavėja dirbanti Giedrė K. pasakojo, jog visus arbatpinigius, gautus darbo metu, parėjusi namo sąžiningai deda į molinę „kiaulę taupyklę“.
 
„Žinoma, taip taupydama namui nesutaupysiu, bet tai ir nėra mano tikslas. Aš dar jauna, todėl visus sutaupytus pinigus skiriu pramogoms, darbužiams, papuošalams“, – pasakojo mergina.
 
Ji pridūrė, kad jos bendradarbė iš Lenkijos kiekvienos dienos vakarą į taupyklę sudeda visas piniginėje esančias monetas. Ir taip kasdien. Pasak Giedrės, nors toks taupymas gal ir nėra itin veiksmingas, bet smagu matyti, kaip kaupiasi pinigai.
 
Biudžeto planavimas 
Sumanios mamos itin atidžiai planuoja šeimos biudžetą. Apskaičiavusios savo šeimos mėnesio pajamas jos nustato, kiek pinigų teks išleisti maistui, mokesčiams, pramogoms, ir kiek reikėtų atsidėti į „šoną“. 
 
Kelios pašnekovės minėjo, jog planuoja visus apsipirkimus. Netoli Birminghamo gyvenanti dviejų mažamečių vaikų mama Asta J. pasakojo, jog į prekybos centrą pirkti maisto važiuoja du kartus per savaitę.
 
Moteris sakė, jog daugiau ar mažiau susiplanuoja valgiaraštį ir stengiasi vienu kartu susipirkti maisto produktus visai savaitei. Dar vieną, tik jau mažesnį apsipirkimą, daro tik tada, jei k nos skubiai prireikia. „Patikėkite, taip tikrai taupomi pinigai. Kai neturi plano, eini į parduotuvę kiekvieną dieną, prisiperki mažai naudojamų daiktų ar produktų. Atrodo, viena kita smulkmena, nebrangu, bet kai viską sudedi, išeina nemenka suma. Taip gyvendamas ne tik mažiau išleisi, bet ir nereikės kiekvieną dieną gaišti laiko parduotuvėse“, – savo patirtimi dalijosi Asta.
 
Prietarai, patarlės ir kiti burtai
 
Ne paslaptis, jog yra daug prietarų ir patarlių, susijusių su pinigais ir finansais. Prietarais tiki nemaža dalis žmonių. „Girdėjau, jog negalima taupyti juodai dienai, nes tokia ir ateis, todėl ir netaupau“, – šypsojosi lietuvis Karolis ir čia pat paaiškino, jog toks požiūris nėra pats geriausias, ir jo pavyzdžiu sekti nederėtų.
 
Minėtoji Kristina B. sakė, jog geriausia taupyti daiktui ar įvykiui, kuris suteiks jums pozityvių minčių. Pasak moters, svajojant apie atostogas egzotiškuose kraštuose, naują rankinę ar automobilį bus daugiau motyvacijos taupyti pinigus.
Pinigai keliauja Lietuvon
 
Tiesa, ne visi taupo daiktams ar pramogoms. Nemaža dalis užsienyje dirbančių lietuvių iš tikrųjų namus paliko tik tam, kad palengvintų gyvenimą savo šeimai. Tad didžiąją dalį uždirbtų pinigų tokie žmonės siunčia į Lietuvą.
 
Statybose dirbantis Evaldas P. teigė, jog Anglijoje jis tik dirba, o gyvena Lietuvoje, kur yra jo namai ir Panevėžyje likusi šeima. Todėl jo taupymas paprastas: sau pasilieka labai nedidelę dalį uždirbamų pinigų – tiek, kiek būtina pragyvenimui. Likusią sumą jis nedelsdamas siunčia namo, kur visu šeimos biudžeto planavimu ir taupymu rūpinasi jo žmona.
 
Kai kurių lietuvių planai ir svajonės daug uždirbti ir dar daugiau susitaupyti dirbant svetur sudūžta labai greitai. Pasirodo, kad atlyginimai ne tokie jau ir dideli, o pragyvenimas labai brangus.
 
Tokioje situacijoje šiuo metu yra jauna Rasos ir Martyno šeima. Neseniai pirmagimio susilaukusi šeima norėtų kaupti santaupas, bet taupyti, anot jų, nėra iš ko.
 
Pasak vyro, nors jų pajamos nėra itin mažos, viską suryja nuoma, mokesčiai, maistas. O neseniai atsiradęs naujas šeimos narys taip pat reikalauja ne tik dėmesio, bet ir išlaidų. Abu atvirai prisipažino, jog turi neapmokėtų kreditinių kortelių skolų, bet į ateitį žvelgia optimistiškai. „Esame jauni, sveiki, turime darbus – viskas dar priešaky, tikrai nepražūsime“, – šypsojosi laiminga šeima.
 
Kur dingsta pinigai?
 
Visi kalbinti pašnekovai sutarė, jog didžiąją dalį pajamų išleidžia būtiniausioms reikmėms. Pirmiausiai susimoka už būstą ir sumoka mokesčius. Likusieji pinigai paskirstomi maistui, rūbams, pramogoms ir kitiems būtiniausiems dalykams. Nieko negailima savo atžaloms.
 
Jauna mama Rasa sakė, jog negali susilaikyti nenupirkusi savo pirmagimei gražesnio drabužėlio ar įdomesnio žaislo, nes norisi, kad vaikui nieko nestigtų.
 
Visi pašnekovai vienbalsiai tvirtino, jog visada taupo atostogoms, – ir ne tik „privalomoms“ kasmetinėms atostogoms Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai stengiasi nors kartą per metus ištrūkti pailsėti ir į užsienio kurortus.
 
„50-30-20“ 
 
Pasak finansų specialistų ir psichologų, sveikas žmonių santykis su pinigais gali būti nusakomas pagal taisyklę „50–20–30“. Tai reiškia, jog savo uždirbtus pinigus pagal šią formulę turėtumėte paskirstyti taip:
 
50 proc. jūsų pajamų turėtų būti skirta pagrindiniams poreikiams užtikrinti. Tai mokesčiai už gyvenamąjį plotą, maistui skirti pinigai, kiti mokesčiai bei pinigai, skirti susisiekimo ir transporto išlaidoms padengti.
 
20 proc. jūsų pajamų turi būti skiriama taupymui. Tie pinigai gali būti pervedami į taupomąją sąskaitą, pensijos fondus, apmokamas gyvybės draudimas ir pan. Svarbu pabrėžti, jog šie pinigai turi būti pervedami tik tada, kai yra užtikrinti pagrindiniai poreikiai.
 
Na, o likusieji 30 proc. jūsų pajamų yra vadinami „poreikių pinigais“. Šiuos pinigus galite leisti, kaip tik širdis geidžia. Pasak ekspertų, būtent į šį sąrašą patenka išmaniųjų telefonų, sporto klubo sąskaitos, apsipirkimai, valgymai kavinėse ir restoranuose. Taip pat į šią kategoriją patenka atostogos, pramogos, laisvalaikio užsiėmimai, hobis.
 
Svaro kursas ir „Brexit“ 
 
Šių metų birželio 23 dieną vykusiame referendume Jungtinės Karalystės gyventojams nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos smarkiai nukrito svaro kursas. „Tiesos“ kalbinti pašnekovai teigė, jog gyvendami Jungtinėje Karalystėje didelių pokyčių nepajuto. Pasak Karolio, jis gyvena kaip gyvenęs, jo išlaidos nepadidėjo, o kokių nors itin didelių kainų pokyčių jis taip pat nepastebėjo.
 
Tačiau smarkiai kritęs svaro kursas pakoregavo Lietuvoje atostogauti norėjusių tautiečių planus. Pasak Evaldo P., jo šeima iš karto pajuto referendumo pasekmes. „Po referendumo namo į Lietuvą išsiunčiau tokią pat pinigų sumą, kaip ir visada, bet šį kartą žmona sakė, jog išsikeitus pinigus į eurus jų buvo ženkliai mažiau“, – nelinksmai pasakojo vyras.
 
Kristinos ir jos šeimos finansiniai pokyčiai negąsdina. Moteris pasakojo, jog, kaip ir kiekvienais metais, ir šių metų rugpjūčio mėnesį važiuos atostogauti į Lietuvą ir neketina gimtinėje savęs varžyti.
 
„Į Lietuvą su šeima grįžtame tik kartą per metus, todėl nukritęs svaro kursas mūsų planų bei norų nepakeis. Jei reikės, grįžę pasispausim“, – optimistiška gaida pokalbį baigė moteris.
 
 
 
 

 

 

 

  

Žymos: Atostogos, Taupymas, Asmeniniai finansai, Finansai, Tiesos tema

Komentarai

Naujausi straipsniai