Sigita Limontaitė   |   2014-12-11

Lietuvių sodyboje – permainų vėjai

  
Lietuvių sodyboje – permainų vėjai Per Sodyboje vykusią Užgavėnių šventę policijos įspėjimų lankytojai neklausė.

Didėjant įtampai dėl Lietuvių sodybos Anglijoje, jos Valdybos nariai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) nariai tvirtina, kad daugiau nei pusę amžiaus bendruomenei priklausęs viešbutis ir žemės sklypas už skolas nusavintas neteisėtai. Kiti tikina, kad to išvengti buvo neįmanoma, mat patys lietuviai, besilankantys tradiciniuose renginiuose, įstūmė Sodybą į situaciją be išeities.

Pasak JKLB narių, sunkumai prasidėjo prieš trejetą metų, kai buvo paimta pirmoji paskola iš Lietuvių socialinio ir sporto klubo (LSSK). Šią paskolą Sodyba turėjo pradėti grąžinti nuo 2012-ųjų, tačiau to nepadarė. LSSK atstovas Andrew Juras „Tiesai“ sakė nebetikintis, kad skola bus grąžinta. „Dabar galiu pasakyti, kad jie norėjo tik mūsų pinigų. Paskolinome jiems, o jie grąžino savo skolas, bet atiduoti mums nebegalėjo. Vien alaus kompanijai turėjo daugiau kaip 12 tūkst. svarų skolos. Paskutinį dešimtmetį Sodyba nebeuždirbo nei cento, bent jau taip teigiama“, – kalbėjo pašnekovas.
Bendruomenė tikino, kad mokėti nėra iš ko, o Sodyba skurdo vis labiau. Vėliau iš tų pačių kreditorių pasiskolinta dar daugiau pinigų ir taip siekta išsaugoti Sodybą neskelbiant bankroto. Paskolos sutartyje užstatu įvardyta Sodyba. Po metų neeiliniame suvažiavime buvo išrinkta nauja Sodybos Direktorių valdyba. Prieš renkant penkis direktorius, dėl nepradėtos grąžinti paskolos LSSK paprašė teisės turėti du savo statytinius. Pasak su „Tiesa“ kalbėjusio buvusio direktoriaus Artūro Indriūno, klubo atstovai A. Juras bei Paulas Dobrovolskis konkrečiai pareikalavo išrinkti Živilę Ilgūnaitę, kuri šiuo metu nuo žiniasklaidos atsitvėrusi tylos siena.
 
Paklausta apie vidinius Sodybos vadovų nesutarimus, buvusi Valdybos pirmininkė Zita Čepaitė paaiškino, kada kilo pirmieji ginčai: „Sodybos valdymo spraga atsirado nuo pat įsteigimo. Dalis akcijų yra privačių žmonių, o kita dalis – JKLB, todėl Valdybos direktoriai privalo būti renkami akcininkų susirinkime; jų darbas nemokamas, jie dažnai keičiasi ir konfliktuoja tarpusavyje. O valdymo modelį pakeisti yra tik du sąžiningi būdai: arba pardavus Sodybą atidalyti vardines ir kolektyvines akcijas, arba kam nors supirkti visas akcijas ir valdyti Sodybą. Dabar pasirinktas kelias kelti triukšmą mėtant nepagrįstus kaltinimus ir kiršinti žmones, manau, nepriimtinas ne tik man, bet ir daugeliui dorų žmonių.“
Tuometinę situaciją A. Juras pakomentavo paprastai: „Mes padėjome jiems, kai to reikėjo. Skolinome. Bet dabar turime atgauti pinigus ir grąžinti klubui. Pinigų reikia kitiems lietuvių reikalams, pavyzdžiui, bažnyčiai. Dabar matome, kad Sodyba tik klimpo į skolas, ir mano kaltė, kad nepardavėme jos pernai. Mąstėme ne protu, o širdimi.“
 
Pasak buvusio direktoriaus A. Indriūno, Ž. Ilgūnaitė iš Valdybos bandė pašalinti sodybą valdžiusios bendrovės „Lithuanian House Ltd“ direktorę Jolantą Guigę. Prieš metus ši moteris atsiuntė laišką „Tiesai“, kuriame išsakė savo ir kolegų susirūpinimą Sodybos ateitimi bei atskleidė anksčiau garsiai nepasakytų faktų.
 
Pasak A. Indriūno, šis straipsnis sukėlė problemų ne tik pačiai J. Guigei, bet ir visai bendruomenei. „Kaip įrodymą, kad JKLB Valdyba veikė pagal principą „Ką Živilė (Ilgūnaitė, aut. past.) su Zita (Čepaitė, aut. past.) pasakys, už tai ir balsuosime“, galima pateikti faktą, jog Jolantos Guigės komentarai apie Sodybos problemas „Tiesos“ straipsnyje tapo pagrindu pareikšti Valdybos nepasitikėjimą. Nepasitikėjimas išreikštas dėl teisybės, kurios egzistavimą galime įvertinti tik dabar“, – nuogąstavo pašnekovas.
Kalti Sodybos svečiai
 
Per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvių sodyboje vykstančius masinius renginius policija kviesta daugiau nei 100 kartų. Pareigūnų užfiksuotų lietuvių pažeidimų įvairovė plati – nuo per garsiai grojančios muzikos bei automobilių užstatyto kelio iki užpuolimų, vagysčių ir pasipriešinimo pareigūnams. Rugpjūtį Sodybos turima licencija rengti viešuosius renginius buvo apribota. Uždrausta ne tik rengti tradicines šventes lauke esančioje teritorijoje, bet apribotos ir galimybės organizuoti didesnius susibūrimus pastatų viduje.
Dėl šio įsakymo Sodyba, kuriai išlaikyti per metus reikia apie pusės milijono svarų, neteko pagrindinio pajamų šaltinio. „Norėdami atgauti savo pinigus legaliai galime imtis tik vieno – parduoti Sodybą, nors to ir nenorime. Lietuviai į šventes atsiveža savo gėrimų, būna lauke, nenori naudotis restoranu, viešbučiu ir baru. Jiems to nereikia. Jei maisto ir gėrimų nebegalės nusipirkti lauke, visai nebevažiuos“, – graudulio neslėpė A. Juras.
 
Blogėjant Sodybos ekonominei padėčiai nauji JKLB Valdybos nariai pradėjo reikalauti pirmininkės Z. Čepaitės paaiškinti situaciją. Nesulaukusi išsamaus atsakymo Valdyba pareiškė nepasitikėjimą Z. Čepaite ir pareikalavo surengti neeilinį suvažiavimą gruodžio 7 dieną.
 
Susirinkime buvo nuspręsta išrinkti naują Valdybos pirmininką ir aptarti Sodybai iškilusias problemas. Į viešu vadintą suvažiavimą „Tiesos“ žurnalistė nebuvo įleista motyvuojant tuo, kad kai kurie jame dalyvaujantys asmenys savo buvimo ten nenori viešinti. Taip pat, esą, šiame suvažiavime sprendžiamos dviejų įmonių konfidencialios problemos. „Mes labai gailėjome, kad jūsų neįleido. Manėme, jog Zita (Čepaitė, aut. past.) užsakė žiniasklaidą, kad filmuotų ir rašytų, todėl nenorėjome, kad situacija būtų parodyta tik jos akimis“, – „Tiesos“ žurnalistei jau po suvažiavimo sakė pavardės neskelbti paprašiusi JKLB narė.
A. Indriūnas tikino, kad bruzdėjimas JKLB Valdyboje dar anksčiau sukėlė paniką A. Juro stovykloje. Ž. Ilgūnaitė, spalio pabaigoje suorganizavusi „Vienybės deklaraciją“, lapkričio 11 d. atsistatydino iš Sodybos Direktorių valdybos. „A. Juras uždarė Sodybos verslą ir už skolas nori Sodybą parduoti. Atsirado norinčių sumokėti tą skolą Jurui ir sugrąžinti bendruomenei Sodybą, tačiau Juras tyli, o tai reiškia, kad jis sieks parduoti Sodybą“, – mano A. Indriūnas.
 
Pats A. Juras šiam pasakymui griežtai paprieštaravo tikindamas, kad LSSK tereikia atgauti pinigus, o ne sunaikinti lietuvių turtą. „Jei tik kas nors sumokėtų mums skolą, neparduotume. Aš užaugau toje Sodyboje, noriu, kad ji išliktų. Bet lietuviams jos nebereikia. Dažniau čia važiuoja britai, o lietuviai – tik kartais. Jie integruojasi į vietinę kultūrą, jų vaikai kalba angliškai, ir tai nėra blogai. Sakau tik tai, kad Sodyba negali uždirbti ir išsilaikyti, tad būtina vykdyti pokyčius.“
 
Sodyba padalyta
 
A. Indriūno teigimu, per neeilinį suvažiavimą gruodžio 7 d. paaiškėjo, kad „ šiuo metu yra trys suinteresuotos įtakos grupės, norinčios valdyti Sodybą: LSSK Ltd. su Andew Juru, Mančesterio skyrius su Povilu Podvoiskiu ir Lithuania Beer su Egonu Jakimavičium".
 
Pasak A. Indriūno, suvažiavime buvo jaučiama bendruomenės vienybė ir pastangos išlaikyti Sodybą. Per suvažiavimą paaiškėjo, kad Sodybą nusavinęs LSSK padalino ją į dvi dalis, iš kurių vieną jau skelbia parduodantys, o kitą ruošiasi parduoti. „Turtas įvertintas skirtingai: viena dalis verta 1,5–2,2 mln. svarų, kita – 2,7–3,5 mln. svarų. Tačiau tai juokingos sumos, palyginti su Z. Čepaitės vertinimu viename straipsnyje, kur ji teigė, kad pastatai įkainoti 4,5 mln. svarų, jau nekalbant apie 23 hektarų žemės sklypą. Tad nežinau, kas teisus“, – sakė A. Indriūnas.
Pašnekovas pridūrė, kad Manchesterio klubas siūlosi grąžinti visas skolas, tačiau ne už ačiū. Kol kas pasiūlymo sąlygų viešai atskleisti jis teigė negalintis. Susirinkime, kurio metu nušalinta buvusi Valdybos pirmininkė Zita Čepaitė, nedalyvavo buvusi Valdybos direktorė Živilė Ilgūnaitė. Oficialiai teigiama, kad moteris išvykusi į Lietuvą.
 
Buvusios Valdybos pirmininkės Z. Čepaitės komentaras apie esamą situaciją:

– Kai kurie JKLB nariai teigia, kad jūs besąlygiškai pritarėte LSSK ir Ž. Ilgūnaitės pasiūlymams dėl Sodybos ateities. Būtent dėl to esą ir buvo sužlugdyta Sodyba. Ką apie tai manote?
 
– Sodyba ties bankroto riba buvo 2013 m vasarą. Tuometiniuose JKLB protokoluose užfiksuota, kiek kartų buvo svarstytas Sodybos išlikimo klausimas ir klausimas, iš kur gauti pinigų. Beje, Sodybos žlugdymas prasidėjo, kai 2011 m. vasario mėnesį iš LSSK patikėtinių gauta 140 tūkst. svarų paskola užstatant Sodybą. Būtent ji, o ne Ž. Ilgūnaitės pasiūlymai lėmė, kad paskolos davėjai perėmė Sodybą už skolas. Pasiūlymai dėl Sodybos ateities, net jeigu kas nors pasisiūlytų galįs iškelti Sodybą į mėnulį, neturi jokios juridinės galios, o toks sandoris, kaip minėtoji paskola užstatant turtą, – turi.
 
Paskolos sudarytojai, kurie atstovavo Sodybą valdančiai Lietuvių namų bendrovei (LNB), leidimo neklausė, nes, tiesą sakant, jo ir nereikėjo. LNB atsiskaito tik akcininkų susirinkimui, o ne JKLB.
Šiuos dalykus painioja tie žmonės, kurie arba nieko nesupranta arba, turėdami savo tikslų, yra suinteresuoti kelti bendruomenėje sumaištį.
 
– Kaip manote, kodėl būtent jums pastaruoju metu metama gausybė kaltinimų dėl finansinių Sodybos nuostolių?
 
– Na, tokia jau, matyt, lietuviška prigimtis – rėkti ant mažiausiai kalto; o dažniausiai rėkia tie, kurie labiausiai kalti. Nesunku sužinoti, kas buvo Sodybos vadybininkai 2012 metais, už kuriuos liko nemokėta tiekėjams, o sutartys su jais pradangintos.
 
2013 m. kovą išrinkta Valdyba kaip tik tuo metu, kai reikėjo didžiausio susitelkimo, susipriešino, o P. Podvoiskis, tuo metu LNB sekretorius, vienvaldiškai pašalino 3 LNB valdybos narius, siekdamas Sodybos bankrotą perimti į savo rankas. Tą vasarą JKLB valdybos iniciatyva buvo sušaukti du neeiliniai akcininkų suvažiavimai ir pasiekta, kad visa LNB valdyba būtų atstatydinta ir išrinkta nauja. Dabar šie žmonės susivienijo kaltindami mane tuo, dėl ko kaltę pirmučiausia turėtų prisiimti patys.
 
– Bendruomenės teigimu, nuo jūsų išrinkimo iki atstatydinimo nebuvo pateikiamos išsamios ataskaitos apie tikrąją Sodybos finansinę padėtį. Kodėl taip nutiko?
 
– JKLB pirmininke buvau išrinkta 2012 m. kovą. Išsamios ataskaitos nebuvo tik pirmaisiais metais po mano išrinkimo, nes atsistatydinusi visa LNB valdyba nepaliko nei sutarčių, nei jokių kitų dokumentų. 2013 m. per akcininkų suvažiavimą buvo pateikta auditoriaus atlikta finansinė ataskaita, ji buvo išsiųsta kiekvienam akcininkui. Beje, minėtoji ataskaita rodo, kad Sodybos nuostoliai 2012 m. buvo 124 831 svaras, o 2013 m. – 188 996 svarai.
 
Noriu akcentuoti, kad už finansinių ataskaitų pateikimą nei 2012, nei 2013 m. aš nebuvau atsakinga, nes nebuvau LNB direktorė, tad kaltinimai, kad aš nepateikiau ataskaitos, vėlgi atsiranda arba todėl, kad žmonės nesupranta Sodybos valdymo schemos, arba specialiai kiršina žmones.
 
*Tiesos redakcija atsiprašo už šiame straipsnyje anksčiau įveltą klaidą. Pastraipoje „Per neeilinį suvažiavimą gruodžio 7 d. paaiškėjo, kad šiuo metu yra trys suinteresuotos įtakos grupės, norinčios valdyti Sodybą: LSSK Ltd, Manchesterio Lietuvių bendruomenės skyrius ir „Lithuania Beer“ kompanija." pašnekovo žodžiai per klaidą pateikti kaip neginčijamas faktas. „Lithuania Beer“ atstovas Egonas Jakimavičius paneigė A. Indriūno pasakytus žodžius teigdamas, jog ši kompanija nesuinteresuota perimti Sodybos į savo rankas.
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Lietuvių sodyba

Komentarai

Naujausi straipsniai