Eglė Makuškaitė, Tiesa.com   |   2010-10-07

Studijuoti Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje: už ir prieš

  
Studijuoti Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje: už ir prieš Idėjos autoriai Justas ir Vilius.

Lietuviams, ketinantiems mokslus krimsti Karališkojoje saloje – pats darbymetis: ne vienas dvyliktokas valandų valandas praleidžia interneto platybėse ieškodamas informacijos, kuri padėtų renkantis universitetą, specialybę arba pasiūlytų idėjų, kaip parašyti gerą ir įdomų motyvacinį laišką. Trys jauni lietuvaičiai nusprendė palengvinti nelengvas tautiečių paieškas – ėmė ir parašė „vadovėlį dvyliktokams“.

Artėjant rudeniui Lietuvos spauda paskelbė, jog pasak UCAS (britų priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema), šiemet JK universitetų durys atsivers bent 1386 lietuviams. Tikėtina, jog 2011-ųjų rudenį šis skaičius dar labiau išaugs.
Dvidešimtmečiai Justas Povilėnas ir Vilius Pavilionis bei dvidešimt šešerių Rytis Vitkauskas nusprendė gyvenimą palengvinti ne vienam žinių Jungtinės Karalystės universitetuose trokštančiam įgyti tautiečiui, kuriam stojimo procesas atrodo kaip tikras siaubas. Jungtinės Karalystės (JK) Warwicko universiteto antrakursių Justo ir Viliaus bei vienos investicinės kompanijos viceprezidento Ryčio bendradarbiavimo vaisius – knyga „Viskas apie bakalauro studijas Jungtinėje Karalystėje“. Autorių teigimu, čia rasite viską, ką reikia žinoti norint ne tik sėkmingai įstoti į geriausius JK universitetus, bet ir kuo daugiau pasisemti iš gyvenimo svetur. „Tiesa“ ne tik domisi, kaip vaikinams pavyko parašyti knygą, jau pirmąją pardavimo savaitę patekusią į „Knygų klubo“ perkamiausių knygų TOP5, bet ir prašo išduoti keletą paslapčių, galbūt pagelbėsiančių kaip tik dabar prie UCAS anketos plušantiems būsimiems studentams.

– Kaip, kada ir kam kilo knygos idėja?
 
– Knygos idėja mums (Justui ir Viliui – aut. pastaba) kilo dar mokykliniais metais, kai 11 klasėje buvome „apsėsti“ minties apie studijas užsienyje. Domėjomės mokslais įvairiose pasaulio šalyse, tačiau pasigedome lietuviškos literatūros šia tema. Kaip Toni Morrison, Nobelio premijos laureatė, yra pasakiusi: „Jei yra knyga, kurią tikrai nori perskaityti, bet ji dar nėra parašyta, tuomet privalai ją ir parašyti.“ Deja, dėl laiko trūkumo mokykloje to padaryti nespėjome, bet knygos rašymo idėją atgaivinome pirmais studijų universitete metais ir, prikalbinę trečiąjį autorių – Rytį, knygą parašėme per pirmąjį 2010 metų pusmetį.
 
– Visi trys esate veiklūs ir užsiėmę žmonės. Kas paskatino dalį brangaus laiko investuoti į knygos rašymo procesą?
 
– Visų pirma, tai buvo rimtas iššūkis, nes nedaug mūsų amžiaus žmonių rašo ir leidžia knygas. Taip pat tai buvo puiki proga su tautiečiais pasidalyti mūsų pačių, jau baigusių ir vis dar studijuojančių studentų, sukaupta patirtimi, teoriniais ir praktiniais patarimais bei žiniomis. Trečioji priežastis – noras sustabdyti lietuvių važiavimą į prastus JK universitetus ir padėti sėkmingai įstoti į geresnius. Džiaugiamės, kad savo tikslus įvykdėme.
– Kai ėmėtės knygos rašymo, buvote tik pirmakursiai. Ar niekas nebandė atbaidyti kalbomis, kad esate per mažai patyrę, kad projektas gali nepavykti?
 
– Apie rašomą knygą dauguma draugų ir pažįstamų sužinojo tik projektui įpusėjus, o kai kurie – tik knygai pasirodžius knygynuose (šypsosi). Nors buvo ir nelabai gerų atsiliepimų apie būsimo projekto sėkmę, tačiau jie ne tik mūsų neatgrasė, bet dar labiau motyvavo parašyti gerą ir vertę turinčią knygą. Taip pat labai pagelbėjo Ryčio prisijungimas prie komandos – jis įnešė ne tik naudingos patirties, bet ir tikėjimo idėjos sėkme. Tiesa, esame dėkingi ir leidyklai „Alma Littera“, kuri nuo pat pradžių įžvelgė leidinio poreikį ir būsimąją sėkmę. Dirbti, kai jauti kitų palaikymą, yra daug lengviau!
 
– Kaip vyko pats procesas? Pasidalijote pareigomis, pasiskirstėte, kas ką rašys, ar viską darėte kartu?
 
– Knygos rašymas buvo įspūdinga patirtis savo mastu ir sudėtingumu. Buvo akimirkų, kai pamiršdavome, kas yra miegas, dirbdavome ilgas valandas be didesnių pertraukų. Nors pradžioje ir pasiskirstėme, kuris kurį skyrių rašys, bet po 15–20 redagavimų, įvairių žmonių atsiliepimų ir komentarų tekstai mažai beprimindavo pirmines versijas. Taigi, galima sakyti, kad knygą parašėme visi kartu.
– Knyga atrodo labai išsami: skaitytojui pateikiate patarimų ne tik dėl mokslų, bet ir finansų klausimais, aptariate darbo paieškos subtilybes, patariate, kaip geriau įsilieti į socialinį gyvenimą. Iš kur sėmėtės tiek informacijos?
 
– Jau sulaukėme ne vieno komentaro, jog knygoje skaitytojai rado atsakymus į daugelį juos kankinusių klausimų. Dar prieš pradėdami rašyti nusprendėme, kad neapsiribosime tik studijų ir stojimo temomis. Juk dažnam lietuviui pinigų klausimas yra opus, todėl knygoje yra gana daug informacijos ir apie finansus, ir apie darbo paiešką. Visas žinias ir teorinių bei praktinių patarimų gausą vos sutalpinome į 300 puslapių.
 
Be to, norėdami knygą padaryti dar išsamesnę, ėmėme bendradarbiauti su Britų Tarybos atstovybe Vilniuje ir jų vadovybe Londone. Tad dabar kiekvienas, perkantis knygą apie studijas, registruodamasis anglų kalbos IELTS testui gauna ir knygą, skirtą jam pasiruošti, kurios kaina šiaip būtų dvigubai didesnė, nei mūsų knygos.
 
– Knygą nusprendėte daryti interaktyvią, internetu išplatinote neilgą anketą, prašydami Didžiojoje Britanijoje studijuojančių lietuvių „papasakoti savo istorijas“, o įdomiausias citatas įdėjote į knygą. Ar tautiečiai noriai dalijosi patirtimi?
 
– Aktyvumas nustebino ir mus pačius – sulaukėme daugiau nei 150 užpildytų anketų. Buvo smagu gauti atsakymų iš žmonių, gyvenančių įvairiausiose Didžiosios Britanijos vietose, studijuojančių įvairiausias specialybes skirtinguose universitetuose. Studentai atvirai dalijosi savo patirtimi ir įvairiais patarimais, o labiausiai įsiminęs – „study hard, party harder, bet tik tokia tvarka“ (stipriai studijuok, linksminkis dar stipriau, bet tik tokia tvarka – aut. pastaba) galėtų būti daugelio studentų motto.
– Knygos įžangoje skatinate jaunimą būti ambicingą, siūlote mėginti stoti į geriausius universitetus. Ar manote, kad lietuviai nepakankamai vertina savo jėgas ir dėl to ne kiekvienas ryžtasi pabandyti laimę stojant į aukščiausio lygio mokslo įstaigas?
 
– Skaitydami šioje šalyje besimokančių studentų anketas pastebėjome bendrą tendenciją – dauguma žmonių gailisi, kad stojo į žemesnio lygio universitetus ir nuvertino savo jėgas. Vienas dažniausiai besikartojančių patarimų buvo nedaryti tokios klaidos. Tą patį siūlome ir mes.
Žinoma, dažnai žmonės ne tik neįvertina savo jėgų, bet jiems trūksta ir išsamios informacijos apie studijas Jungtinėje Karalystėje. Stojančiuosius ypač klaidina agentūros, kurios bendradarbiauja su labai prastais universitetais ir neretai pataria ne būsimųjų studentų naudai.
 
– Pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad ganėtinai brangius mokslus JK gerokai lenkia nemokamas ir aukštos kokybės išsilavinimas Skandinavijos šalyse. Ką manote apie tai? Ar patys esate patenkinti studijomis JK?
 
– Sutinkame su tuo, kad išsilavinimas Skandinavijos šalyse yra tikrai aukštos kokybės. Bendraujame ir palaikome ryšius su nemažai dabartinių ir buvusių studentų Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir girdime nemažai teigiamų atsiliepimų. Bet ar skandinaviškas mokslas lenkia Jungtinės Karalystės, abejojame.
 
Investicijos į tyrimus JK universitetuose ir kitas sritis yra vienos didžiausių. Ten taip pat netrūksta ir žymių profesorių, kurie ne tik nusipelnė mokslo labui, bet ir praktiškai panaudojo savas žinias kurdami kompanijas, dirbdami su globaliais projektais. Įgytas teorines ir, svarbiausia, praktines žinias jie noriai perduoda studentams. Tai tik mažytė dalis privalumų, kuriais gali pasigirti geriausi JK universitetai. Patys esame patenkinti studijomis ir galime patvirtinti, kad studijų kokybė yra aukšta. Žinoma, taip kalbame galvodami tik apie geriausius JK universitetus.
 
– Ko palinkėtumėte dabartiniams dvyliktokams, kurie nesiryžta bandyti laimės?
 
– Tiems, kurie bijo ir nesiryžta, linkime nebijoti ir pasiryžti. Studijos gerame JK universitete nėra laimės bandymas, tai – ne loterija. Galimybių yra labai daug, tereikia jomis pasinaudoti. O ar žmogus pasinaudos, priklauso tik nuo jo paties. Šiuo atveju puikiai tiks liaudiškas posakis: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.
 
Apie studijas JK trumpai
 
Studijuoti Lietuvoje ar Didžiojoje Britanijoje: už ir prieš
 
Mums patiems sunku kalbėti apie „už“ ir „prieš“, nes Lietuvoje nestudijavome. Tačiau daugiau nei 17% studentų, užpildžiusių mūsų internetinę anketą, perstojo į Jungtinę Karalystę po studijų Lietuvoje. Išvadas darykite patys.
Stoti per agentūras ar patiems?
Tik patiems. Agentūros dažnai labiau pakenkia nei padeda, bendradarbiauja su žemo lygio universitetais.
Atvirų durų dienos: verta ar neverta?
Verta. Tai gera proga savo akimis pamatyti, kaip atrodo universitetas, jo teritorija, bendrabučiai, seminarų patalpos ir auditorijos, laboratorijos, sporto įrengimai ir pan. Žinoma, per atvirų durų dieną bus aprodyta gražioji universiteto pusė. Ir nors to pakanka norint geriau susipažinti su mokymo įstaiga, į kurią stoji, objektyvumo trūkumą per atvirųjų durų dienas verta kompensuoti praleidžiant keletą dienų universitete be jo rinkodaros atstovų.
Gyvenimas bendrabutyje prieš gyvenimą privačiame būste. Už ir prieš.
Gyvenimas bendrabutyje yra nepamirštama patirtis, iš kurios galima pasisemti daugybę smagių įspūdžių. Ten lengva pajusti tikrąją universiteto atmosferą, juolab kad bendrabučiai yra universiteto teritorijoje arba bent jau labai arti jos. Galbūt bendrabutyje žmogus atras artimiausius draugus, būsimuosius verslo partnerius, o gal net ir meilę, – juk visko būna. Patys pirmaisiais metais rinkomės bendrabutį, kad labiau įsilietume į universiteto gyvenimą, o antraisiais – privatų būstą, nes pastarasis variantas yra pigesnis.
Universitetą reikia rinktis pagal miesto dydį, universiteto reitingą, draugų nuomonę ar lietuvių skaičių?
Atsakyti trumpai sunku, tačiau pagrindiniai kriterijai galėtų būti karjeros perspektyvos, alumnai, reitingai, miestas, kuriame yra universitetas. Vis dėlto labai daug priklauso nuo pasirinktos specialybės ir universitetui išsikeltų tikslų.
Neretas lietuvis norėtų studijuoti Didžiojoje Britanijoje, bet neturi pinigų. Ar įmanoma mokytis ir dirbti?
Tikrai taip, studijas su darbu suderinti galima. Patys tą, kaip ir daugelis bendrakursių, sėkmingai darome.
Mokausi Lietuvos universitete, bet noriu išvykti į užsienį. Ar tai, jog sumaniau išvykti ne iškart po mokyklos, netaps kliūtimi?
Tikrai netaps, priešingai – tai sveikintinas žingsnis. Daugelis taip ir nesiryžta keisti universiteto į geresnį, manydami, kad praras metus. Metus tam tikra prasme gal ir praras, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsipirks su kaupu.

 

 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai