Vilis Normanas   |   2010-06-25

Danijoje studijuojanti lietuvė: niekada nepasiduoti!

  
Danijoje studijuojanti lietuvė: niekada nepasiduoti!

Aarhus universitete Danijoje studijuojanti Viktorija Garčakovaitė – užsispyrusi ir atkakli mergina, norinti išbandyti visas gyvenimo teikiamas galimybes. Nors lietuvė tebesvajoja apie Prancūziją, kol kas savo tikslo siekia Skandinavijoje.

– Visuomet buvai meniška siela – grojai, kūrei eiles, tapei, domėjaisi užsienio kalbomis. Kaip nutiko, kad pasirinkai racionalias verslo administravimo ir tarptautinės verslo vadybos studijas?
– Būdama aštuoniolikos išsilaikiau vairavimo egzaminą ir išvykau vasarai padirbėti į Šveicariją, ketindama už uždirbtus pinigus nusipirkti automobilį. Tiesą sakant, planavau studijuoti Lietuvoje, tačiau vasara Šveicarijoje mane labai pakeitė – susipažinau su įdomiais perspektyviais jaunais žmonėmis, kurie turėdami hobius menų srityje baigia verslo studijas ir sėkmingai susiranda darbą. Pamaniau, kad ir aš galėčiau tą patį padaryti. Juolab kad mano gyvenimo šūkis – „Veni, vidi, vici“ – atėjau, pamačiau, nugalėjau, tad kodėl gi ne? Dievinu iššūkius. O išvažiavimas į svečią šalį ir savo svajonės siekimas, manau, buvo puikus iššūkis pačiai sau.
 
– Kodėl pasirinkai Daniją?
 
– Esu kosmopolitiškas žmogus. Būdama keturiolikos pradėjau kasmet keliauti su mama, o susiradusi užsieniečių draugų pradėjau aktyviai mokytis anglų bei prancūzų kalbų. Tai skatino pažinti kitas kultūras. Kelionių vis daugėjo, o galiausiai apsisprendžiau pasirinkti gyvenimą svetur.
 
Būsiu atvira – Daniją pasirinkau žinodama, kad galiu gauti nemokamą mokslą. Svajojau studijuoti Prancūzijoje arba Belgijoje, tačiau dėl didelių mokesčių už mokslą planus atidėjau tam laikui, kai turėsiu galimybę ten išvykti pagal mainų programą.
Danija mane pasitiko šiltu vasarišku oru, šypsenomis ir šurmuliu. Smagu, kad universitete, atvykus savaitę prieš mokslus, mus ėmėsi globoti daugybė savanorių, pasiruošusių padėti naujokams užsieniečiams. Be to, kiekvienas iš svetur atkeliavęs studentas gavo po „buddy“ – vietinį studentą, padedantį susitvarkyti įvairius reikalus, tokius kaip gyvenimo leidimas, būstas ir kt.
 
Kolegos studentai pasirodė kupini entuziazmo, geros nuotaikos ir ryžto, o dėstytojai – tikri savo srities specialistai. Tai skatino būti aktyvia ir paskaitų metu, ir po jų. Laiko stengiuosi veltui nešvaistyti – savo pomėgį rašyti realizuoju rašydama studentų mėnraštyje, o dirbama savanore studentų organizacijoje padedu studentams, norintiems atlikti praktiką užsienyje.
 
Gyvenimas Danijoje – aktyvus, nuolatos pateikiantis staigmenų, „margas“ ir internacionalus. O kai skirtingi, savaip įdomūs žmonės dirba kartu – jie kuria sinergiją. Kalbu ir apie paskaitas, ir apie darbą drauge, ir apie laisvalaikį.
 
– Kas tau labiausiai patiko Danijoje?
– Nustebino žmonių pasitikėjimas, geranoriškumas ir pagalba. Tarkime, vos atvykusi į Daniją neturėjau kur gyventi. Lėktuvas nusileido apie vidurnaktį, lijo. Kelias savaites prieš išvykdama intensyviai ieškojau vietos, kur galėčiau bent laikinai apsistoti, bet, deja, nepavyko, tad mąsčiau bent jau pasilikti nakčiai oro uoste, o iš ryto vykti į miestą, kuris yra gal už 40 km ir susirasti kokią nors gyvenamąją vietą.
 
Deja, oro uostas buvo beužsidarąs... Mane ir mano kelionės draugę apėmė panika! Tačiau senyvo amžiaus autobuso vairuotojas, pamatęs mus besiblaškančias, pasiūlė pavėžėti iki miesto – galbūt pavyktų kažką rasti. Kai keliuose viešbučiuose gavome neigiamą atsakymą, jis pasiūlė mums pernakvoti pas jį. O iš ryto senolis dar pasiūlė arbatos su sausainiais! Argi tai ne puikus svetingumo įrodymas? Danai išties pasitiki žmonėmis. Be to, mano nuomone, jie tikrai šilti ir paslaugūs.
 
– Ir netgi ilgiau pagyvenus šalyje nuomonės nepakeitei?
 
– Prieš atvykdama į Daniją buvau girdėjusi, kad danai – ganėtinai uždaro būdo. Tačiau man to neteko patirti – turiu puikių draugų danų, kurie per trumpą laiką tapo labai artimi ir man svarbūs.
 Gal su jais kiek sunkiau susipažinti ir susibendrauti, tačiau jei tai pavyksta, turėsi puikų draugą, kuris nelaimėje tikrai nepaliks.
 
– Kas dar pasirodė kitaip nei gimtinėje?
– Mane vis dar stebina daugybė dviračių mieste ir jų sveikuoliškas gyvenimo būdas – važinėjimas dviračiu, nuolatinės treniruotės, sveiko maisto valgymas. Danai nuolatos kremta morkas! Universitete per pertraukas vietiniai išsitraukia dailiai pjaustytas daržoves ir užkandžiauja. Toks pavyzdys turėjo įtakos ir mano gyvenimo būdui – pradėjau aktyviai sportuoti ir sveikiau maitintis.
Vis dėlto Danijoje gana nemažai užsieniečių, dauguma jų atvykę iš savo šalių prieš daugiau nei dvidešimt metų, tad kultūra išties „susimaišiusi“.
 
– Kuo mokslas Danijoje skyrėsi nuo mokslo Lietuvoje?
 
– Lietuvoje, deja, kol kas studijuoti neteko, tačiau mokslas lietuviškoje gimnazijoje nuo daniško universiteto išties skiriasi.
 
Čia išties reikia dėti labai labai daug pastangų. Nuolat palaikau ryšį su draugais, studijuojančiais Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse – taip lyginu mokslą Danijoje ir svetur, tad tikrai galiu pasakyti, kad Danijoje studijuoti sunku.
 
Vos ne kiekvieną dieną gauname daugybę užduočių, kurias reikia atlikti per gana trumpą laiką. Be to, turime daug ruoštis savarankiškai, spręsti uždavinius ir ieškoti papildomos informacijos, kuri pagilintų žinias.
 
Smagu tai, kad Danijoje siekiama pateikti kuo naujesnę, „šviežesnę“ informaciją. Pavyzdžiui, praėjusių metų knygų jau nepatartina pirkti, nes šiemet būtinai turi būti išėjusi nauja, patobulinta versija su naujesne informacija. Iš pradžių tai trikdė, bet vėliau pripratau.
 
– Minėjai, kad turi dar ir papildomos veiklos?
 
– Dauguma mano bendrakursių – aktyvūs studentų sąjungos AIESEC nariai, su jais leidžiu laiką grupiniuose organizacijos susitikimuose.
 
– Kokią svarbiausią pamoką išmokai, išvykusi studijuoti į užsienį?
 
– Niekuomet nereikia pasiduoti! Reikia stengtis, stengtis ir dar kartelį stengtis ir neprarasti optimizmo. Juk, anot Viktoro Hugo, visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, tik ne visi vienodai įmina pėdas. Taigi stenkimės eiti ir giliai jas įminti!
 
– Ar norėtum tęsti mokslus šioje šalyje, o galbūt ir gyventi?
 
– Man čia patinka. Danijoje jauku ir gera, žmonės – paslaugūs, besišypsantys ir draugiški. Nors vis dėlto studijas ketinu tęsti Prancūzijoje, tačiau ateities juk nuspėti neįmanoma, tad galimybės pasilikti Danijoje neatmetu.
 
 
Naudinga informacija: ką turėtų žinoti norintieji vykti studijuoti į Daniją
 
  • Universitetai mielai priima turinčius gerus pažymius, didelę motyvaciją, ryžtą ir norą mokytis studentus.
  • Prieš stodami turite išlaikyti IELTS (International English Language Testing System) testą ir turėti ne mažesnį nei 6,5 balo vidurkį.
  • Universitetui reikia pateikti į anglų kalbą išverstus dokumentus.
  • Būtinos rekomendacijos (iš mokyklos, gimnazijos ar darbo).
  • Ypač svarbus – motyvacinis laiškas. Jo pavyzdžių galima susirasti studentų forumuose ar universiteto puslapyje.
  • Pasirūpinkite pragyvenimo šaltiniu. Stipendijas gauna tik danai arba tie, kurie yra emigravę į Daniją ir išgyvenę ne mažiau kaip dvejus metus iki jiems sukankant 20 metų, taip pat tie, kurie yra susituokę su Danijos piliečiu.
 
Danijos universitetų top 5:
  • Kopenhagos universitetas;
  • Aarhus universitetas;
  • Danijos technikos universitetas;
  • Aalborg universitetas;
  • Pietų Danijos universitetas.
 
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai