Tiesa.com   |   2014-11-13

Kuris Dakaras sudėtingesnis?

  
Kuris Dakaras sudėtingesnis? B. Vanagas Dakare dalyvauja nuo tada, kai jis persikėlė į P. Ameriką.

52 laipsnius pagal Celsijų siekusi temperatūra, išretėjęs aukštikalnių oras ir it plėšrūnų dantys aštrūs akmenys, eliminavę pusę šiemet Dakarą įveikti pasiryžusių varžybų dalyvių – tai lėmė, kad 2014 metų Dakaras buvo pavadintas vienu iš sunkiausių, palyginti su visais ankstesniaisiais. Visgi ne visi užkietėję ralio gerbėjai gali su tuo sutikti. Jiems neaprėpiami Sacharos smėlynai atrodo žymiai didesnis išbandymas, nei lenktynininkų tykantys sunkumai Pietų Amerikoje.

ų, kai dėl teroro išpuolių grėsmės varžybos buvo perkeltos į Pietų Ameriką, Dakaras savo gimtinėje Afrikoje sukūrė nepakartojamą istoriją. Per 29-erius metus iškilo ne vienas garsus lenktynininkas, maratoną įveikę automobiliai tapo savo kartų ikonomis, o lenktynių trasos buvo nusitęsusios net iki piečiausio juodojo žemyno taško — Keiptauno Pietų Afrikos Respublikoje.
Tūkstančiai kilometrų bekelės Afrikoje tapdavo išbandymu ne tik užgrūdintiems lenktynininkams, bet ir organizatoriams bei komandos personalui. Tuos pačius smėlynus turėdavo įveikti visi, o vakare automobilių sporto žvaigždės ir mechanikai sukrisdavo miegoti į palapines. Šiandien turtingiausios komandos gali sau leisti naktis gerai įrengtuose nameliuose ant ratų ar net nuskristi sraigtasparniu į artimiausią viešbutį. Nepaisant pagerėjusio poilsio ir palengvėjusios buities, lenktynininkai vargsta daug daugiau. Dakaras tapo daug greitesnis, daug konkurencingesnis, išlaikyti orientaciją 3000 m virš jūros lygio yra didžiulis iššūkis.
 
Afrika pasitikdavo vėsa
 
Būtent greičio ruožai aukštai kalnuose yra tas iššūkis, kurio Afrika negalėjo pasiūlyti. Šiais metais lenktynininkai turėjo įveikti greičio ruožus 3 km aukštyje, o pervažiavimų metu užkildavo net į 5 km aukštį, kur vaizdas lietis pradeda net paprastiems keliautojams, nevargusiems visą dieną ralio bolide.
 
Lietuvių sąmonėje Afrika asocijuojasi su nežmonišku karščiu, tačiau jo ankstesnėje Dakaro versijoje kaip tik ir trūko. Dakaro ralio varžybų direktorius Etiennas Lavigne prieš šių metų Dakaro ralio startą žurnalistui Romainui Baheuix‘ui pasakojo apie pagrindinius varžybų skirtumus abiejuose žemynuose.
 
„Persikėlus į Pietų Ameriką klimatas pasikeitė radikaliai. Žiema Afrikoje – kaip žiema Prancūzijoje. Afrikoje net dykumose taip karšta nebūdavo, kaip Pietų Amerikoje. Kasdien čia tenka iškęsti aukštesnę nei 40-ies laipsnių temperatūrą. Sportininkams dėl šio karščio ir dėl dehidratacijos tampa daug sunkiau. Amerikoje daug įvairesnis reljefas ir kraštovaizdis – turime dykumų, turime Andus, bet ar Pietų Amerikoje ralis sunkesnis nei Afrikoje, negaliu pasakyti. Dakaras niekada nebuvo lengvas“, – kalbėjo varžybų direktorius.
 
Dakaras Afrikoje sulaukė didžiulio dėmesio. Lenktynės į šoną nustumdavo net futbolą, tačiau didieji automobilių gamintojai nerodė tokio susidomėjimo lenktynėmis. Joms persikėlus į Naująjį pasaulį, atsibudo ir gamyklos. Pradėjo plūsti pinigai, kurie užgrūdintiems lenktynininkams leido varžybas pakelti į visai kitą lygį. Tą pastebi ir lietuvis lenktynininkas Benediktas Vanagas.
„Mano Dakaras prasidėjo jam jau persikėlus į Pietų Ameriką. Čia jis labai techniškas ir sudėtingas. Turime lenktyniauti bent dešimtyje visiškai skirtingų paviršių, ir, žinoma, milžiniškoje aukščių amplitudėje. Afrika to negalėjo pasiūlyti. Šiai dienai Dakaras išgyvena geriausias savo dienas, tad konkurencija milžiniška. Šnekų, jog praeityje buvo geriau, girdime kiekvieną dieną. Vyresni žmonės sako, kad jaunesni nebe tokie, kaip jie. Tas tiesa, gyvenimas keliauja į priekį. Mūsų pasirinkimas – tobulėti ir įveikti kasdieną arba tiesiog gyventi prisiminimuose“, – kalbėjo trečią kartą Dakare dalyvausiantis „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos narys.
 
 
 
 
  

Žymos: Automobiliai, Varžybos

Komentarai

Naujausi straipsniai