Tiesa.com   |   2016-08-15

Kas G. Drukteinį nuvylė Šiaulių viešbutyje

  
Kas G. Drukteinį nuvylė Šiaulių viešbutyje
© Flickr.com nuotr.
G. Drukteinis nusivylimą išliejo viešai.

Po viešnagės viešbutyje „Šiauliai“ etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis pasidalijo įspūdžiais apie šią apgyvendinimo įstaigą.

Rašytojas, žurnalistas, etiketo žinovas bei TV projektų dalyvis G. Drukteinis savo įraše „Facebook“ vaizdingai atpasakojo tai, ką jis patyrė viešbutyje. Gyvenimo sąlygomis jis nesiskundė, net prisipažino, jog kadaise net svajojo šioje vietoje apsistoti.
Vyrą labiausiai nuvylė neišvalytos rūkomojo paleninės bei personalo elgesys.
 
Tačiau jis primena, jog darbuotojams pasakė savo pastabas, o šiauliečiai jam davė pažadą pasitaisyti.
 
G. Drukteinio įrašas (kalba netaisyta):
 
„Kiek save pamenu, visada norėjau nors vieną dieną pagyventi viešbutyje ŠIAULIAI... Vaikystėje pas senelius į Kuršėnus važiuodavome pro Šiaulius, ir tas viešbutis man rodės moderniausias pastatas tame blankiame mieste, kažkoks paslaptingas ryšys su užsieniu – nors Šiauliai okupacijos laikais buvo uždaras miestas, tačiau tada atrodė, kad tik tokiuose viešbučiuose užsieniečiai ir tegyvena... Ir štai tokia proga pasitaikė – įgyvendinti vaikystės svajas!
 
Architektūriškai/interjeru visiškai sovietinis viešbutis, tačiau šitą palikimą galima nurašyti į paveldą, egzotiką, retro ir t.t. Kaina, vaizdas, śniadanie, Wi-Fi, in-room, F&B – viskas OK (nuotrauka pridėta su garsiaisiais kamašais fone, ir, beje, šian aš vėl su jais!). Tačiau apturėjau du encounterius, padariusius mano vizitą išties įsimintiną!
 
Pirma, peleninės dvejose viešbučio vietose, kuriose rūkydavau (savaime suprantama, tik “Philip Morris” produkciją) buvo neiškratytos beveik tris dienas (ir jau galėjau iš savo nuorūkų dėlioti ornamentus) – o, kaip mokė Konradas Hiltonas, “neiškratytos peleninės – tiesiausias kelias į darbuotojų streiką”, bo akivaizdžiai demonstruoja stiprios rankos trūkumą!
 
Antra, grįžtu vakar 2 a.m. iš Pakruojo su savo Auto (būdamas chronišku logocentriku, negaliu nepabrėžti, kad tai buvo FORD CROWN VICTORIA!), sustoju prieš viešbučio garažo vartus, laukiu, tipo, kol atidarys. Aišku, 10 min niekas nieko neatidaro. Skambinu į Reception, maždaug, „atidarykite garažo vartus, PRAŠOM“. Ir staiga išgirstu klausimą: „o ko reikia?“ Tokį klausimą? Man, kaip paying customer? Nudžiungu – tokia proga pasivaidyti! Sakau: „aš čia gyvenu“ (Censored). Po trumpo exchange man tuos vartus atidaro, visaip demonstruoja nepalankumą (tipo, sutrukdžiau gal ilsėtis, o gal stradalino žmogus po pralaimėjmo Ispanijai?), savo kambario raktus randu nusviestus ant Reception stalo, niekas nepasako „a gute Nacht“ (čia jidiš, ne vokiškai, jei ką), nepaklausia, kaip man vaabšče sekasi...
 
Šįryt nepatingėjau savo pastebėjimus išsakyti administracijos atstovei. Skirtingai nuo garsiosios mano paskaitos ukrainietiško miestelio Tatarbunary motelio savininkui, vos nepasibaigusios muštynėmis, šįsyk administracija kvalifikuotus pastebėjimus išgirdo ir pasižadėjo pasitaisyti (daugiau istorijų apie mano viešbučių experience elegancija.eu).
 
Ir argi negeros nuotaikos aš išvykstu iš Šiaulių atgal į Pakruojo Amatų šventę? Žinoma, kad geros!. Nes čia gi mano vaikystės svajonės ir teritorijos! Nes Šauliai zawsze wita visus gerus žmones!“
  

Žymos: Šiauliai, Viešbutis, Giedrius Drukteinis

Komentarai

Naujausi straipsniai