Morta   |   2014-08-06

Mortos Tiesa: lietuvis lietuvį keikia iš pavydo

  
Mortos Tiesa: lietuvis lietuvį keikia iš pavydo Pavydas - piktų žmonių savybė.

„Man neišeina gyventi kaip noriu, todėl apkalbėsiu tuos, kuriems išeina. Garsiai (raštu) išsakęs pasipiktinimą nesiklausysiu kitų nuomonės, laikysiuosi savo. Emigrantai – didžiausi pasaulyje parsidavėliai ir išdavikai. Neemigravę lietuviai – savigarbos neturintys ubagai, dėl sentimentų atsisakantys babkių ir leidžiantys politikams iš jų tyčiotis.“

Tokią nuomonę susidariau apie komentatorius pagooglinusi žodžius: emigrantai, komentarai. O ką jie iš tikrųjų bando pasakyti ir kas jiems mietą į užpakalį įkišo, kad tokie pikti?
Prisiminusi televizijos ir radijo laidas bei rubrikas interneto portaluose emigracijos tema, pasišiaušiau kaip įsiutęs gulbinas – negi dar negana erzintis? Juk patiems emigrantams tokie straipsniai nė motais, o likusiuosius Lietuvoje sėkmės istorijos iš užsienio skatina arba krautis lagaminus, arba pamėlynavus iš pykčio burnoti ant „tėvynės išdavikų“.
 
Taip, Lietuvoje ši tema labai aktuali politikams, matai, tauta tuoj išnyks, o jie nieko negali padaryti. D. Britanijos politikams imigracija irgi labai aktuali: esą atvykėliai, tarp jų ir lietuviai, vagia darbus, gviešiasi pašalpų ir nemokamų namų. Viešojoje erdvėje tautiečiai iš tėvynės klaviatūros mygtukais pliekia išvykusiuosius, o tie, savo ruožtu, durnina pasilikusiuosius. Tokie komentatoriai ir „vieši“ pasisakymai slapstantis po „susirūpinusio piliečio“ ar „emigranto“ slapyvardžiais manęs nepiktina, tik stebina.
 
Ilgai svarsčiau, kodėl dalis (nieku gyvu netikiu, kad dauguma) lietuvių tokie kategoriški nacionalistai ir keikūnai. Kodėl lietuvis taip rūpinasi kitų gyvenimu ir pasirinkimais, kad nesibodi ne tik išsakyti savo požiūrio, bet dar drįsta drabstyti purvais tuos, kurie pasirenka, kaip jiems geriau? Ar mes dar neišaugome iš socialistinio režimo įdiegtų vertybių: ginkdie, neišvykti iš šalies ir žegnotis prieš tuos, kurie elgiasi „nenormaliai“, ne pagal visuotinai priimtą modelį? Svarsčiau, ar kada lietuviai verčiau apsižvalgys savo darže, užuot pliekę liežuviais kitus. Juk tam, kuris patenkintas savo gyvenimu, neturėtų rūpėti kitų elgesys, kol jis tiesiogiai nepaveikia jo asmeninio gyvenimo.
 
Galiausiai supratau, kad tie, likusieji Lietuvoje ir lyg pasiutę šunys lojantys ant emigrantų, pavydi, kad šie gali sau leisti šiek tiek daugiau, kad ir už sunkų darbą. Išvykusieji, savo ruožtu, pavydi, kad negali taip pat gerai gyventi Lietuvoje ir būti arčiau savo artimųjų. Būtent iš pavydo vieni bene kasdien viešojoje erdvėje apšaukiami tėvynės išdavikais, o kiti – už grašius parsidavinėjančiais vargOliais. Juk labiausiai nori to, ko negali gauti. Tada ir pyktis ima, kad kiti tai turi ir dar kerta per tavo skaudžiausią vietą juokdamiesi. Būtent į savimeilės neglostančią tiesą bei kompleksus reaguojama aršiausiai. Tikiu, kad mūsų tautybė tam neturi jokios įtakos.
 
  

Žymos: Mortos tiesa, Emigrantai

Komentarai

Naujausi straipsniai