Morta   |   2016-06-22

Mortos tiesa: kodėl lietuviškos šventės man atsiduoda pigiena

  
Mortos tiesa: kodėl lietuviškos šventės man atsiduoda pigiena
© Wikipedia nuotr.

Tais gūdžiais laikais, kai dar gyvenau tėvynėje, švęsti visas kalendorines šventes atrodė normalu. Visi taip darė. Aš irgi. Tačiau dabar, gyvendama šalyje, kurioje istorinis paveldas yra kone ant kiekvieno kampo, aš, kaip ir kiti protingi tautiečiai, laikausi atokiai ir nuo švenčių, ir nuo lietuvių.

Ačiū Dievui, tos lietuviškos šventės Anglijoje nešvenčiamos taip, kaip kadais namie. Išeiginių čia niekas neduoda, kad galėtum išgerti per Sekmines ar ant stalo pasistačiusi trispalvę švęsti Nepriklausomybės dieną tos Tėvynės, kurią išmainei į pigesnį duonos kąsnį ar geresnį mobiliaką.
Dauguma patriotų, dėvinčių marškinėlius su užrašu 100% lietuvis, net nežino, kokios yra tikrosios lietuviškos šventės. Apie papročius nepradėsiu, neklausiu, nes bijau, kad gali kilti klausimas „Kas tokie? Papročiai?“
 
Dabar, be abejo, norit ginčytis ir man normaliai paaiškinti, kad visos lietuviškos šventės yra labai svarbu, dar svarbiau jas švęsti, kai esi emigrantas... Aha. Nagi nagi, kiek iš jūsų žinote, kas yra Sekminės? Tyla?
 
O kas paskys, kodėl Velykų data yra kilnojama? Ir ką reiškia kiekviena Didžiosios Savaitės diena? Tyla?
 
Na, ne visai tyla... Aš girdžiu čepsėjimą. Čepsėjimą visų, valgančių šokoladinius kiaušinius, kemšančių baltą mišrainę, juodą duoną ir šakotį.
O dabar – dar aktualesniu klausimu. Apie Jonines. Tai dar viena šventė, kurios tikrai nešvęsiu. Mano protinga galva, tai ne kas kita, kaip masinis lietuvių nusigėrimas, kurio metu į Londoną sugužės visi piterburo ir panašių kaimų fabrikų darbininkai. Linksminti šitos nuo darbo pavargusios liaudies suvažiuoja „lietuviškos padangės žvaigždės“.
 
Prašyčiau... Pusė jų be fonogramos nepadainuoja, ir nė vienos iš jų žvaigždiškumas nešviečia toliau, nei gimtinės sienos. Jie čia atvažiuoja užsidirbti pinigų ir apsiprekinti „Primarke“. Man bus šiek tiek graudu, kol visi šėls „muzikos“ ritme.
 
Dar atvyks tie humoristai, kurie juokins susirinkusius lietuvybės išsiilgusius žmogelius – pastarieji juoksis iš bajerių, kurie pašiepia ne ką kitą, o juos pačius. Tik jie to nesupras. Lietuviško alaus
pripampę berniukai, kurie jau išaugo iš išeiginių treningų ir patogiai įsitaisė „T.K.Max“ džinsuose, – šitie prisigers iki žemės graibymo ir iškėlę rankas į viršų nusidainuos bandydami pakartoti žodžius dainos, kuri buvo populiari prieš gerą dešimtmetį.
 
Dar kažkur maišysis gražOlės lietuvaitės, kurių stiliaus suvokimo gyvenimas Anglijoje dar nepakeitė. Nors kur ten pakeisi, kai iš savo angliško „Kauno“ išvažiuoja tik į tikrąjį Kauną. Na, ir dar į Jonines. Bet tai ką jau čia, juk visi sako, jog lietuvaitės gražiausios pasaulyje. Tai jau tikrai.
Ir visas šitas renginys bus vainikuotas privalomomis muštynėmis. Viskas baigsis tuo, kad kitais metais Joninės bus uždraustos.
 
Bet Jonines palikim ramybėje, nes jūs vis tiek jas švęsit. Pakalbėkime dar apie Kalėdas, kurias švenčiu ir aš.
 
Lietuviškumas ir tėvynės ilgesys ypač pabunda prieš Kalėdas. Kai aplink visi – nuo didžiųjų prekybos centrų iki kaimyno musulmono – iki užkimimo aiškina, jog Kalėdos – tai šeimos šventė, tuo ima tikėti net ir tie, kurie vieną šeimą yra palikę Lietuvoje, o kitą jau spėjo sukurti Anglijoje. Laimingesni ir tie, kurie išlindo iš fabrikų ir, susitaupę svarų, dar prieš gerą pusmetį nusipirko bilietus ir Kalėdas praleis tėvynėje. Ten švaistys taip ilgai taupytus pinigus ir aiškins, kaip jiems angluose gerai ir kaip ten vertina jų darbus ir darbelius.
 
Ne tokie prasigyvenę tautiečiai liks angluose. Ir nors dirbs vėlyvąją pamainą iki pat vakaro, vis tiek ras jėgų nukakti iki lietuviško maisto parduotuvės, ir pirks silkutės, kūčiukų, aguonų, juodos duonos – juk reikia nors kartą per metus pademonstruoti, kad tavyje vis dar tūno lietuvis.
 
Kartu su dvylika draugų, su kuriais nuomojasi keturių miegamųjų namą, pavalgys improvizuotą Kūčių vakarienę. Protingesni dar sugalvos nuvažiuoti į Bažnyčią – juk tikras lietuvis katalikas joje apsilanko tik kartą per metus. Viskas, check. Metai bus geri.
Tad eikite jūs ieškoti paparčio žiedo ir tikėtis, jog Kalėdų senelis atneš dovanų naują automobilį ar žiedą su deimantu. Aš eisiu kitur.
  

Žymos: Mortos tiesa

Komentarai

Naujausi straipsniai