Tiesa.com   |   Delfi.lt   |   2019-09-21

Mokslininkai įsitikinę: ateiviai tikriausiai jau lankėsi Žemėje

  
Mokslininkai įsitikinę: ateiviai tikriausiai jau lankėsi Žemėje
© pixabay nuotrauka

Paukščių take gali būti daugybė tarpžvaigždinių ateivių civilizacijų, rodo naujausias mokslinis tyrimas. Mes tiesiog apie tai nežinome, nes ateiviai pas mus nesilankė jau 10 mln. metų, rašo sciencealert.com.




Praėjusį mėnesį žurnale „The Astronomical Journal“ paskelbtose mokslinio tyrimo išvadose teigiama, kad protinga nežemiška gyvybė veikiausiai lėtai žvalgo galaktiką ir, pasitelkusi žvaigždžių sistemų judėjimą, lengvai „šokinėja tarp žvaigždžių“.
Šis mokslinis darbas yra naujas atsakas klausimą, vadinamąjį Fermi paradoksu, kodėl mes iki šiol neužfiksavome nežemiškos protingos gyvybės ženklų. Apie šį paradoksą pirmą kartą prabilo fizikas Enrico Fermi, uždavęs savo garsųjį klausimą: „Kur visi?
 
E. Fermi abejojo tarpžvaigždinių kelionių tikimybe, tačiau nuo tada šis klausimas siejamas su abejonėmis, ar nežemiška gyvybė iš viso egzistuoja.
 
Astrofizikas Michaelas Hartas tyrinėjo šį klausimą, kai 1975 metais jis savo moksliniame darbe kėlęs hipotezę, jog protinga gyvybė turėjo pakankamai laikai kolonizuoti Paukščių taką – net 13,6 mln. metų nuo tada, kai ši galaktika susiformavo. Tačiau iki šiol nieko apie juos negirdėjome. Todėl M. Hartas priėjo prie išvados, kad mūsų galaktikoje kitos pažengusios civilizacijos tiesiog nėra.
 
Naujasis mokslinis tyrimas pateikia kitokią perspektyvą: galbūt ateiviai tiesiog neskuba ir veikia strategiškai, spėja jo autoriai.
„Jeigu neatsižvelgiame į žvaigždžių judėjimą, kai stengiamės išspręsti šią problemą, tai iš esmės mums lieka vienas iš dviejų sprendimų, – „The Business Insider“ sakė algoritmų teorijos specialistas ir pagrindinis naujausio tyrimo autorius Jonathanas Carrollas-Nellenbackas. – Arba niekas neišvyksta iš savo planetos, arba iš tiesų mes esame vienintelė technologinė civilizacija galaktikoje.“
 
Žvaigždės (ir planetos palink jas) skirtingu greičiu ir skirtingomis trajektorijomis skrieja aplink galaktikos centrą. Tai darydamos jos kartkartėmis prasilenkia, aiškino mokslininkas. Savo tyrimo išvadose jis teigia, kad ateiviai veikiausiai laukia, kol priartės kitas juos dominantis objektas.
 
Tokiu atveju civilizacijoms reikėtų daugiau laiko pasklisti per žvaigždes, nei numatė M. Hartas. Taigi, jie dar mūsų nepasiekė arba jau buvo mus pasiekę gerokai anksčiau, nei atsirado žmonės.
 
Nauja idėja apie tarpžvaigždines keliones
Mokslininkai yra bandę į Fermi paradoksą atsakyti keliais būdais. Mėginta tyrinėti galimybę, kad visos ateivių gyvybės formos susiformuoja vandenynuose, žemiau konkrečios planetos paviršiaus. Taip pat spėliota, kad tokios civilizacijos gali būti labai netvarios ir sunykti dar prieš mėgindamos keliauti tarp žvaigždžių.
 
Taip pat egzistuoja ir „zoologijos sodo hipotezė“, jog įsivaizduojamos Paukščių tako bendruomenės yra nusprendusios nekontaktuoti su mumis dėl tos pačios priežasties, kodėl mes turime gamtos rezervatus ar saugome kai kurias vietos gyventojų grupes.
 
Praėjusiais metais Oksfordo universiteto mokslininkai atlikto tyrimą ir teigė, kad egzistuoja maždaug dviejų penktadalių tikimybė, kad mūsų galaktikoje mes esame vieni, ir trečdalio tikimybė, kad esame vieni visame kosmose.
 
Tačiau naujausio tyrimo autoriai pažymi, kad ankstesnių tyrimų metu neatsižvelgta į labai svarbų su mūsų galaktika susijusį faktą. Ji juda. Kaip planetos skrieja aplink žvaigždes, taip ir žvaigždžių sistemos skrieja aplink galaktikos centrą. Mūsų Saulės sistema, pavyzdžiui, apskrieja galaktiką kas 230 metų.
 
Jeigu žvaigždžių sistemose, esančiose toli nuo kitų (kaip mūsiškė, esanti galaktikos užkampyje), susiformuoja civilizacijos, jos gali sutrumpinti kelionę palaukdamos, kol jų orbitalinis kelias atveda jas arčiau kitos gyventi tinkamos žvaigždžių sistemos, teigiama naujausio tyrimo išvadose.
Tuomet apsigyvenę naujoje sistemoje ateiviai galėtų vėl palaukti optimalaus kelionės atstumo, kad dar kartą peršoktų į kitą sistemą. Ir taip dar kartą ir dar kartą. Pagal tokį scenarijų ateiviai neskrieja per galaktiką, bet laukia, kol jų žvaigždė pakankamai priartės prie kitos žvaigždės, tinkančios jiems gyventi.
 
„Jeigu toks laukimas trunka milijardus metų, na, tuomet tai yra vienas Fermi paradokso sprendimo būdas, – sakė J. Carrollas-Nellenbackas. – Gyventi tinkami pasauliai pasitaiko retai, todėl tenka laukti ilgiau, nei kokia civilizacija gali išgyventi, kol jos kelyje pasitaikys kitas gyventi tinkamas pasaulis.“
 
Paukščių tako galaktikoje gali būti daugybė apgyvendintų žvaigždžių sistemų
 
Siekdami patyrinėti galimus ateivių egzistavimo scenarijus, mokslininkai panaudojo skaitmeninius modelius, taip simuliuodami civilizacijos plitimą galaktikoje. Jie atsižvelgė į daugybę galimybių, bandydami suskaičiuoti hipotetinės civilizacijos atstumą iki naujų žvaigždžių sistemų, tarpžvaigždinių zondų keliavimo atstumus ir greitį bei tokių zondų paleidimo rodiklį.
 
Mokslininkų komanda nesiekė atspėti ateivių motyvų ar politinių tikslų. Kai kurie astronomai teigia, kad tai buvo ankstesnių mėginimų išspręsti Fermi paradoksą bėda.
 
„Mes mėginome sukurti modelį su kaip galima mažiau sociologinių prielaidų“, – sakė J. Carrollas-Nellenbackas. Tačiau viena problema, susijusi su ateivių civilizacijų plitimo galaktikoje modeliavimu, yra ta, jog mes turime tik vieną duomenų atskaitos tašką – save. Taigi mūsų prielaidos remiasi mūsų pačių elgesiu.
 
Net ir esant tokiam apribojimui, mokslininkai nustatė, kad Paukščių tako galaktikoje gali būti daug apgyvendintų žvaigždžių sistemų, apie kurias nežinome. Ir tai galiojo net ir tuomet, kai jie labai konservatyviai paskaičiavo ateivių tarpžvaigždinio keliavimo greitį ir dažnumą.
 
„Kiekviena sistema gali būti gyvenama ir apgyvendinta, tačiau jie nesilanko pas mus, nes mes esame nepakankami arti“, – sakė J. Carrollas-Nellenbackas. Tiesa, jis pridūrė, kad nors tai yra įmanoma, nereiškia, kad tai gali įvykti.
 
Iki šiol už mūsų Saulės sistemos ribų buvo užfiksuota apie 4 tūkst. planetų ir nė vienoje nepastebėta gyvybės.
 
Tačiau mes neieškojome pakankamai gerai: Paukščių tako galaktikoje yra mažiausiai 100 mlrd. žvaigždžių ir dar daugiau planetų.
 
Vieno neseniai atlikto kito mokslinio tyrimo metu buvo paskaičiuota, kad iki dešimties milijardų šių planetų gali būti panašios į Žemę. Taigi šio tyrimo autoriai padarė išvadą, kad išvada, jog nė vienoje iš šių planetų nėra gyvybės, prilygtų išvadai, padarytai žvelgiant į baseino dydžio vandenyno vandens kiekį, kuriame nėra delfinų, ir konstatuojant, jog visame vandenyne nėra delfinų.
 
Ateiviai veikiausiai jau lankėsi Žemėje anksčiau
 
Kita svarbi diskusijų apie ateivius dalis yra tai, ką M. Hartas pavadino „faktu A“: dabar Žemėje nėra tarpžvaigždinių lankytojų ir nėra įrodymų, kad jie anksčiau čia lankėsi.
 
Tačiau naujo tyrimo autoriai sako, kad tai nereiškia, jog jie čia niekada nebuvo.
 
Jeigu ateivių civilizacija lankėsi Žemėje prieš milijonus metu (Žemei yra 4,5 mlrd. metų), veikiausiai neliko nė ženklo, kad jie čia buvo, teigia tyrimo autoriai. Jie atkreipė dėmesį į ankstesnius tyrimus, jog mes veikiausiai negalėtume rasti buvusių ateivių apsilankymų įrodymų.
 
Taip pat gali būti, kad ateiviai praskrido netoli Žemės jau mums čia gyvenant, tačiau nusprendė neapsilankyti Žemėje. Naujausiame moksliniame darbe tai pagal Kim Stanley Robinson romaną „Aurora“ pavadinta „Auroros efektu“.
 
Tyrimo autoriai taip pat kelia hipotezę, kad ateiviai galbūt ir nenori apsilankyti planetoje, kurioje jau yra gyvybės. Ir mintį, kad jie norėtų čia pasilankyti, galima laikyti „naivia projekcija“ žmogiškos tendencijos plėtrą prilyginti užkariavimui.
 
Naujausio mokslinio tyrimo metu buvo atsižvelgta į visas šias galimas aplinkybes: paskaičiuota, kad ateivių civilizacijos apgyvendintų tik dalį aptiktų gyventi tinkamų pasaulių. Visgi mokslininkai sako, kad jeigu būtų pakankamai gyventi tinkamų pasaulių, ateiviai būtų jau seniai išplitę po galaktiką. Dar daug nežinomų dalykų Kol kas mokslininkai nemano, kad reikėtų nuleisti rankas vien dėl to, kad Visatoje tebetvyro tyla. „Tai nereiškia, kad esame vieni, – sakė J. Carrollas-Nellenbackas. – Tai tiesiog reiškia, kad gyventi tinkamų planetų pasitaiko retai ir į jas nukeliauti yra sunku.“ Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus gerokai pagerės mūsų galimybės užfiksuoti ir stebėti kitas potencialiai gyventi tinkamas planetas, nes bus pastatyti ir į kosmosą paleisti nauji teleskopai. „Mums labai reikia naujų duomenų“, – sakė J. Carrollas-Nellenbackas.
  

Žymos: Mokslas , mokslininkai, ateiviai

Komentarai

Naujausi straipsniai