Tiesa.com   |   elegancija.eu   |   2015-01-17

Kempinskis apie viešbučių verslą nesvajojo

  
Kempinskis apie viešbučių verslą nesvajojo Bertholdas Kempinskis.

Likimo ironija, bet Bertholdas Kempinskis (1843–1910), suteikęs vardą seniausiai veikiančiai Europos „prabangos“ viešbučių grupei, apie viešbučių verslą net nesvajojo, savo vardu pavadinto viešbučio net nematė, o save laikė tik gurmanu, someljė ir kulinaru.Likimo ironija, bet Bertholdas Kempinskis (1843–1910), suteikęs vardą seniausiai veikiančiai Europos „prabangos“ viešbučių grupei, apie viešbučių verslą net nesvajojo, savo vardu pavadinto viešbučio net nematė, o save laikė tik gurmanu, someljė ir kulinaru.

Jis gimė Vokietijoje, Poseno mieste (dabar Poznanė Lenkijoje). Nors buvo žydas, baigė katalikišką gimnaziją ir su vyresniuoju broliu Moritzu persikėlę į Breslau (dabar Vroclavas) įsteigė vyno prekybos kompaniją „M. Kempinski & Co“. Verslas ėjosi gerai, ir 1870 m. B. Kempinskis su žmona išvyko gyventi į Berlyną. Miesto centre jo atidaryta taverna netruko pavirsti garsiausiu miesto vyno restoranu. 1889 m. B. Kempinskis Berlyno Potsdamo aikštėje atidarė didžiausią imperijos sostinėje restoraną – įspūdingame keturių aukštų pastate veikė įvairių šalių virtuvės, per dieną aptarnaujančios iki dešimties tūkstančių svečių.
Gastronomija buvo B. Kempinskio aistra, ir tai reiškė ne vien egzotiškus patiekalus, bet ir įsimintinus šou ar koncertus, paverčiančius apsilankymą jo restorane nepamirštamu reginiu. Kempinskių šeima neturėjo sūnų, todėl perdavė savo verslą žentui Richardui Ungerui su sąlyga niekada nekeisti „Kempinski“ pavadinimo. R. Ungeras atidarė dar kelis „Kempinski“ restoranus, gamino vyną „Kempinski“, sumaniai prekiavo ir nekilnojamuoju turtu. Jo šeima buvo viena turtingiausių visoje Vokietijoje, bet naciams atėjus į valdžią 1933 m. buvo priversta emigruoti į JAV. „Kempinski“ restoranai buvo nacionalizuoti, vėliau pastatai buvo subombarduoti per sąjungininkų aviacijos antskrydžius.
 
Tačiau Kempinskio pavardė išliko. Po Antrojo pasaulinio karo į Berlyną sugrįžo B. Kempinskio anūkas Friedrichas Ungeras. Jis, pasinaudojęs „Maršalo plano“ pinigais, 1951 m. pradėjo senelio restorano atstatymo darbus. Po metų restoranas pradėjo veikti, tačiau 1953 m. F. Ungeras pardavė „M. Kempinski & Co.“ akcijas bei teises į pavadinimą investuotojų konsorciumui „Hotel Corporation“ (valdžiusiam garsius Berlyno viešbučius „Bristol“ ir „Kaiserhof“), o šie nusprendė panaudoti garsiąją pavardę viešbučių verslui. 1955 m. prabangioje Vokietijos sostinės gatvėje Kurfiursterdame buvo atidarytas pirmasis „Kempinski Hotel Bristol“ viešbutis. Ištisus 20 metų tai buvo pats geriausias „prabangos“ klasės viešbutis Vakarų Berlyne.
 
1970 m. kompanija pakeitė pavadinimą į „Kempinski Hotelbetriebs“, o 1985 m. jos akcijų įsigijo pagrindinė Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“ ir investavo į „Kempinski“ viešbučių plėtrą užsienyje. 1998 m. kontrolinį „Kempinski“ akcijų paketą įsigijo viena Tailando bankinių paslaugų firma. Šiuo metu 36 pasaulio šalyse veikia apie šimtą „Kempinski“ viešbučių.
 
 
  

Žymos: Verslas, Viešbutis

Komentarai

Naujausi straipsniai