Edita Lankauskienė   |   elegancija.eu   |   2014-04-06

Išoriniai džentelmeno aksesuarai

  
Išoriniai džentelmeno aksesuarai Vyro aksesuarai nuo senų senovės išduoda jo statusą visuomenėje.

Yra pasaulyje žmonių, kurie gali visą dieną vaikščioti nuogi, tačiau nerasite šioje planetoje nė vieno homo sapiens, kuris išeitų į gatvę nepasipuošęs.

 Poreikis padabinti savo kūną dažais ar papuošalais yra netgi senesnis, nei noras tą kūną prisidengti nuo šalčio. Ir nesuklystų tūlas žinovas, teigdamas, kad kūno papuošalai yra seniausia meno forma, kur kas senesnė, nei paišymas ant olos sienų.
Aksesuarų stiliaus ypatumai
 
Nepasakysiu nieko naujo, kad aksesuarai yra tokie pat svarbūs džentelmeno išvaizdai bei įvaizdžiui, kaip ir jo kostiumas, kaklaraištis ar marškiniai. Taip pat ne paslaptis, jog dauguma vyrų niekina aksesuarus, laikydami juos nereikalingais aprangos papildais. Tačiau visas mūsų gyvenimas – tai amžina komunikacija. Prasti rūbai siunčia aplinkiniams signalą, kad Jums nerūpi kokybė, ir apskritai esate neatsakingas. Deja, prasti ar trūkstami aksesuarai, tokie kaip laikrodis ar rašiklis, taip pat pasako aplinkiniams tą patį.
 
Kita vertus, ne ką mažiau vyrų nešioja brangiai kainuojančias apyrankes, grandinėles ir netgi auskarus, manydami, jog demonstruoja savo išskirtinumą, tačiau dažnai tai virsta tiesiog prasto skonio paroda. Tai – ne džentelmeno atributai. Ir nėra jokio reikalo svarstyti, ar grandinėlę reikia nešioti virš drabužių, ar po jais. Vienintelis drabužis, virš kurio džentelmenas nešioja grandinę, yra kojinė – kad kalėjime kojos netrintų, kai prie grandinės dar pritvirtintas ir geležinis rutulys…
 
Laikrodis, kaklaraiščio segtukas, rankogalių sąsagos, žiedai – tai yra džentelmeno atributai, kuriuos jis nešioja išorėje. Ir geriausia, kai jie būna paprasti ir kuklūs. Svarbiausias aksesuarų tikslas – ne puikavimasis, o užuomina. Kuklumas yra išskirtinumo ženklas.
Kaklaraiščio segtukas
 
Kaklaraiščio segtukas yra palyginti jaunas džentelmenų aksesuaras. Jo pirmtakas – kaklaskarės smeigtukas – atsirado tik XVIII amžiuje, kartu su kaklaraiščiais. Įsmeigiami pro kaklaraištį į marškinius smeigtukai buvo madingi dar penktajame šio amžiaus dešimtmetyje, tačiau nuo to laiko pasitraukė į užmarštį, bet, tikiu, laukia savo valandos. Prieš kelias dešimtis metų dar buvo bandyta nešioti kaklaraiščio smeigtukus švarko atlape, tačiau tai neprigijo.
 
O kaklaraiščių horizontalių segtukų mada ateidavo ir nueidavo. Pikti liežuviai plaka, kad jie buvo sukurti kaip priemonė apsaugoti savo kaklaraištį nuo pavojaus įmerkti jį į sriubos lėkštę. Gal ir taip. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius mūsų valgymo įgūdžiai turbūt tikrai patobulėjo. Išskyrus nešiojamus su uniforminiais marškiniais, kaklaraiščių segtukų aš nematau jau dešimt metų – nuo to laiko, kai pats lioviausi juos nešiojęs…
 
Diržai ir petnešos
Odinio ar medžiaginio diržo (kuris visada privalo turėti penkias skylutes) spalva derinama prie kelnių arba kojinių. Skirtingai nuo petnešų – funkcionaliausio, vyriškiausio ir gražiausio vyriško aksesuaro. Petnešų spalva negali sutapti su kojinių arba kaklaraiščio spalva. Taip pat nepatartina nešioti petnešų, tvirtinamų prie kelnių krašto segtukais. Ir visai draudžiama nešioti petnešas bei diržą vienu metu.
 
Žiedai
 
„Mažiau yra daugiau“ – padorioje kompanijoje ar darbovietėje ši formulė itin tinka kalbant apie žiedus, mūvimus ant pirštų. Žiedai – subtilus aksesuaras, ir riba tarp skonio bei „čigoniškos“ prabangos yra labai nežymi.
 
Žiedų kiekis turėtų būti apribotas iki daugiausiai dviejų – vestuvinio ir „antspaudinio“.
Primenu paprastą faktą, kad nuo XIII amžiaus ilgą laiką vestuvinius žiedus mūvėjo tik moterys, ant vyrų pirštų jie atsirado tik XX amžiaus pradžioje. Nėra visai teisinga tvirtinti, kad tik Vakarų pasaulyje vestuvinis žiedas nešiojamas ant kairės rankos, o tik slaviškose šalyse (kaip ir Lietuvoje) paplitusi tradicija reikalauja, kad vestuvinis žiedas būtų mūvimas ant dešinės. Netgi Vokietijoje ir Norvegijoje, kurių niekaip slaviškomis nepavadinsi, vestuviniai žiedai daugiausiai nešiojami taip pat ant dešinės rankos pirštų.
 
„Anstpaudinis“ žiedas, kadaise nešiotas tik su išgraviruota emblema, prispaudžiama prie sutarčių ar voką klijuojančios smalkos – sena Europos kilmingųjų tradicija. Paprastai jis nešiojamas ant mažojo pirštelio (visai kaip princas Charlesas), nors kai kurios šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – yra mūvimas ant kairės rankos bevardžio, Šveicarijoje – ant dešinės rankos bevardžio. Anglijoje – tik ant mažojo kairės rankos pirštelio. Savo laiku šis žiedas ant džentelmeno pirštų atliko ir vestuvinio paskirtį. Jei nešiojamas viršumi, nusuktu žemyn, reiškė, kad ponas – vedęs.
Šiais laikais vyriškių mūvimi žiedai yra praradę savo istorines potekstes, tokiais, kaip faktą, jog žiedus ant mažųjų pirštelių nešiojantys didikai norėdavo pabrėžti, kad nedirba juodo darbo. Tačiau šioje skyrybų epochoje, kai vis dar vedęs asmuo daugeliui kelia nuostabą, nešioti vestuvinį žiedą – tikro pastovumo ženklas. Apsisprendimas nešioti žiedus (net jei tai ir masyvi „kaladė“) ant kitų pirštų yra skonio reikalas. Svarbiausia taisyklė – žiedų negali būti daugiau kaip du, antraip atrodysite kaip čigonų baronas. Taip pat patartina ant vienos rankos vienu metu nenešioti auksinio ir sidabrinio žiedų.
 
Laikrodžiai
 
XIX amžiuje laikrodžiai buvo toks naujųjų turtuolių simbolis, jog tikras džentelmenas netgi didžiuodavosi, kad neturi jokio laikrodžio. Šiandien esame priversti jį turėti.
 
Džentelmenui svarbu ne pademonstruoti savo laikrodį, bet turėti tokį, kuris išduoda subtilų skonį ir stilių. „Mažiau yra daugiau“. Ši taisyklė taikoma ir rankiniams laikrodžiams.
 
Mados, nulemiančios nešiojamo laikrodžio korpuso storį, nuolat keičiasi. Tačiau džentelmenai niekada neužmiršta, kad plonas laikrodžio korpusas visada atrodo solidžiau. Didesnio korpuso laikrodžiai yra skirti tik savaitgaliams arba atostogoms. Laikrodžiai, parodantys penkias laiko zonas ar kada bus kitas Mėnulio užtemimas, kels aplinkiniams įtarimą, kad Jūs pats esate lunatikas. Taisyklė paprasta – kuo laikrodis paprastesnis ir kuo mažiau skaitmeninis, tuo jis yra elegantiškesnis. Taip pat venkite laikrodžių su juodais ciferblatais – jie visada atrodys pigesni.
 
Tačiau šiais laikais daugelis žmonių linkę nešioti laikrodžius ne norėdami pabrėžti savo kuklumą, o atvirkščiai – savo gyvenimo sėkmę ar finansinę gerovę. Kam segėti mažą ploną daiktelį, paslėptą rankogalyje, jei galima nešioti deimantais nusagstytą aparatą? Tačiau užduokite sau tokį klausimą – ar Jūs džentelmenas, ar prekeivis, ar tiesiog abiejų hibridas?
 
Beje, žmonės nešioja laikrodžius ant skirtingų rankų, nors vaikystėje visi žinojome, kad segėti laikrodį privalu ant kairės rankos, ant dešinės jį nešiodavo tik maištininkai. Istoriškai tai yra paaiškinama paprastai – laikrodžiai ant kairės rankos atsidūrė dėl pasaulyje vyraujančių dešiniarankių žmonių – taip sumažinant pavojų laikrodį sudaužyti ką nors veikiant. Dėl tos pačios priežasties kairiarankiai juos nešiojo ant savo dešinės rankos. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad kadaise Vakarų Europos gėjai nešiodavo laikrodžius ant dešinės rankos. Tačiau šiais laikais tai tik skonio reikalas. Juoba ant dešinės rankos laikrodį segi ir Rusijos prezidentas Putinas. Aš irgi nešioju jį ant dešinės rankos, tačiau tebetvirtinu, kad nesu nei gėjus, nei kairiarankis. Aš tik noriu būti maištininkas.
 
Rankogalių sąsagos
 
Aplinkiniams visada subtiliausiai atrodys kuo paprastesnės (ne prastesnės) rankogalių sąsagos. Venkite keistų formų, tokių kaip kaukolės ar besisukantys ruletės diskai. Tai ekstravagantiškumas, padoriose kompanijose visiškai nereikalingas. Darbinėje aplinkoje geriausiai atrodo blizgančios metalinės sąsagos, vakare – su jose įmontuotais brangakmeniais. Nebūtina, kad tų brangakmenių būtų daug – vienas blykstelėjimas yra efektyvesnis nei į visas puses sklindantis žaižaravimas.
 
Sąsagų spalvą geriausia derinti pagal laikrodį ir mūvimų žiedų spalvas. Linksmieji amerikiečiai teigia, kad galima vienu metu nešioti dvi skirtingas sąsagas, nes vis tiek niekas niekada nežiūrės į jas vienu metu. Tačiau niekada nesekite sąsagų į rankogalius su kilpele ir sagutėmis – tai visada atrodys pigiai. Sąsagos niekada negali būti nešiojamos kartu su džinsais arba kitomis darbinėmis kelnėmis, taip pat – su megztiniais.
 
Žingsnių matuoklis
 
Žingsnių matuoklis pritvirtintas prie diržo… Argi galima sugalvoti subtilesnę užuominą apie tai, kad Jūs – besirūpinantis savo sveikata džentelmenas? Be to, jautresnė pašnekovė iškart suvoks, kad Jūs renkatės vaikščioti pėsčiomis, užuot teršęs aplinką išmetamosiomis automobilio dujomis. Be to, sveikata išties svarbu – neužmirškite, kad vidutinis aktyvus vyriškis per dieną privalo nueiti ne mažiau kaip 3 tūkstančius žingsnių… Žingsnių matuokliai pirmosiomis jų nešiojimo dienomis gėdingai primins Jums, kad tądien savo kojomis nuėjote vos kelis šimtus…
 
 
  

Žymos: Vyrams, Apranga

Komentarai

Naujausi straipsniai