Tiesa.com   |   Alfa.lt   |   2019-10-20

Klausimas medikui: kokia psichine liga serga kino juostos „Džokeris“ herojus?

  
Klausimas medikui: kokia psichine liga serga kino juostos „Džokeris“ herojus?
© Stop kadras

Išgąstis akyse, trūkčiojantis balsas, nervai ant ribos – panašu, kad veikėjas Arturas Flekas iš populiariosios kino juostos „Džokeris“ serga kažkokia psichikos liga. Filmą „Džokeris“ jau matę medikai žino jo diagnozę.

Džokeriui kiekvienas bandymas prabilti pasibaigia aštraus, įtempto juoko, kurio jis negali sustabdyti, priepuoliu. Artūras kenčia nuo psichinės ligos.
Norėdamas susidoroti su simptomais, jis geria septynis skirtingus vaistus, rašo dienoraštį ir reguliariai lankosi pas psichoterapeutą.
 
Ar tikrai egzistuoja liga, sukelianti nekontroliuojamus nervinio juoko priepuolius? Tikrai taip. Džokeris gali sirgti reta epilepsijos forma, vadinama juokinga epilepsija.
 
Pacientai negali kontroliuoti juoko
 
„Ši liga egzistuoja, tiesa, ji yra labai reta. Tik 0,2 proc. visų epileptikų kenčia nuo juoko priepuolių“, – BBC paaiškino neurologas Francisco Javieras Lopezas.
Pasak F. J. Lopezo, žinoma, pacientams nėra nei juokinga, nei smagu – jie tiesiog negali kontroliuoti šių traukulių.
 
Dažniausiai vadinamoji juoko epilepsija išsivysto organizme esant mažam gerybiniam navikui, kuris gydytojams žinomas kaip pogumburinė hamartoma. Ji sutrikdo normalią pagumburio veiklą – ši smegenų dalis yra atsakinga už daugybę kritinių funkcijų: nuo kūno temperatūros reguliavimo iki emocinių reakcijų.
 
Nei linksma, nei smagu
 
„Nekontroliuojamo juoko priepuolis sukelia papildomą stresą, nes, esant įprastam priepuoliui, pacientas praranda sąmonę ir nesupranta, kas vyksta aplink. Bet jei suvokiate, kad jūsų juokas yra visiškai netinkamas tam tikroje situacijoje, jis gali jums sukelti rimtų nepatogumų“, – aiškino F. J. Lopezas.
Nors tai yra gana reta liga, ispanų neurologas sakė, kad jis per savo praktiką sutiko bent tris pacientus, sergančius tokia patologija.
 
Vienas iš jų teisme dirba advokatu. Prieš kiekvieną susitikimą jis turi papasakoti susirinkusiesiems apie savo ligą ir perspėti, kad jį gali ištikti traukuliai, nes taip dažnai atsitinka stresinėse situacijose.
 
Tačiau polinkis į smurtą – neatsiejama ir apibūdinanti „Džokerio“ protagonisto savybė – neturi nieko bendra su šia liga, ramino ekspertas.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai