Giedrius Drukteinis   |   Elegancija.eu   |   2013-07-07

Kaip buvo kuriamas Holivudas

  
Kaip buvo kuriamas Holivudas

Nesuklysiu tvirtindamas, kad pasaulio kino pramonėje nėra didingesnio simbolio už Holivudą.

Na ir kas, kad šiuo metu Indijoje ar Nigerijoje sukuriama daugiau kino filmų nei Amerikoje. Na ir kas, kad Holivude esančiose studijose apskritai sukuriama vos du procentai visos Amerikos kino produkcijos, kad pilnametražių filmų gamyba per pastaruosius penkiasdešimt metų Holivude sumažėjo tris šimtus kartų. Na ir kas.

ien su mumis
Beveik kiekvienas kino ar televizinis filmas prasideda mūsų akims įprastomis vinjetėmis su didingų studijų pavadinimais ir simboliai: „Universal“ Žemės planeta, žvaigždučių aureole apgaubtu „Paramount“ kalnu, fakelą iškėlusia „Columbia“ deive, prožektorių apšviečiamu „20th Century Fox“ fasadu, riaumojančiu MGM liūtu, žvejojančiu „Dreamworks“ berniuku ar piešta „Walt Disney“ pasakų šalimi. Tos vinjetės visada pasirodo pirmiausia, ir iš esmės pagal kino pramonės tradicijas jos reiškia pagrindinį filmo finansuotoją (po jų parodomi prodiuserinių ar platinimo kompanijų logotipai). Kitaip tariant, be tų kompanijų nebūtų ir to, ką žiūrime visi – juk Holivudas tebėra su mumis kiekvieną dieną.
 
Ištakos –Prancūzijoje
Holivudo kino pramonės istorija, neseniai perkopusi šimtmečio slenkstį, iš tiesų prasidėjo ne Amerikos Rytinėje pakrantėje, o Prancūzijoje. Netgi dvi pačios seniausios pasaulyje dar tebeveikiančios kino studijos yra prancūziškos – „Gaumont“, įkurta 1895 metais (mūsų vyresnės kartos žiūrovams pažįstama savo filmų serija apie Fantomasą, o jaunesniems – Luco Bessono „Penktuoju elementu“) ir Pathé (1896 m.), dominavusios pasaulio kino rinkoje iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Trečia pagal amžių kino studija pasaulyje yra nei iš šio, nei iš to daniška – „Nordisk Films“, įkurta dar 1906 metais. Ir tik po to eina dvi amerikietiškos „Universal“ (įkurta 1912 m.) ir „Paramount“ (įkurta 1914 m.). Seniausiu išlikusiu kino filmu yra laikomas prancūziškas dviejų sekundžių trukmės filmukas, kurį 1888 metais nufilmavo inžinierius mėgėjas Louisas Le Prince’as.
 
T. Edisonas ir Amerikos spurtas
Amerika pasaulio kino pramonėje pradeda reikštis tik 1893 metais, kai išradėjas T.Edisonas Čikagoje vykusioje pasaulinėje parodoje pristato savo kūrinį – „kinetografą“ – savo kino kameros prototipą, ir „kinetoskopą“ (dėžę, kurioje per didinamąjį stiklą buvo galima žiūrėti į apšviestą judančią juostą). Tokiam kinetoskopui skirti trumpi filmukai be siužetų (akrobatų pasirodymai, bokso varžybų fragmentai, grimasas išdarinėjančio vyriškio veidas, trys dirbantys kalviai) buvo gaminami T Edisono tais pačiais metais įkurtoje pirmojoje pasaulyje kino studijoje – „Juodojoje Marijoje“ („Black Maria“). Ji buvo taip darbuotojų praminta pagal tuometinius policijos furgonus nusikaltėliams vežioti, mat studijos patalpa buvo tokia pat niūri, ankšta ir tvanki (pats T. Edisonas savo studiją vadino „šuns būda“).
 
1894 metais T. Edisonas pradeda komercinę kino veiklą – vienoje Niujorko smuklėje įrengia pirmąją kino salę. Žiūrovai po vieną „pro akutę“ mėgaujasi žiūrėdami į nufilmuotas gaidžių peštynes, dirbantį kirpėją, imtynes ar salto darančius akrobatus, fonografui grojant kokią madingą melodiją, kurią girdi per ausines. Tai tampa populiaria pramoga – į T. Edisono studiją veržiasi ir prašo būti nufilmuojami šokėjai ir fokusininkai, akrobatai ir savimylos, o labiausiai – politikai. 1901 metais T. Edisonas uždaro „Juodąją Mariją“ ir patobulina savo paties sukurtą projektorių – taip filmuotas vaizdas pagaliau perkeliamas į ekraną. Kino filmas tampa neatsiejama „vodevilių“ – liaudies mėgstamų pramogų dalimi, filmai rodomi pertraukose tarp šokių ir spektaklių.
 
Pramogų pasažai ir patentuota veikla
Nuo 1905 metų Amerikoje filmai pradedami demonstruoti primityviai įrengtose „pramogų pasažų“ salėse, pavadintose „nikelodeonais“ (toks pavadinimas kilo nuo „nikeliu“ vadintos penkių centų monetos – tiek kainavo bilietas į tokią salelę – ir legendinio XVIII amžiaus Paryžiaus teatro „Odeonas“, pavadinto pagal graikišką terminą, reiškiantį „uždarą teatrą“). „Nikelodeonai“ tampa populiaria pramoga – 1908 metais vien JAV jų priskaičiuojama apie 10 tūkstančių.
 
1908 metais T. Edisonas sukuria „The Motion Picture Patents Company“ asociaciją, sudarytą iš visų pagrindinių šalies kino studijų („Biograph“, „Edison“, Essanay“, „Kalem“, „Selig“, „Lubin“ ir kt. – jų neišliko nė viena), kurios pagrindinė misija yra pakelti Amerikos kino standartus, užkirsti kelią užsienio filmų dominavimui JAV rinkoje. Tačiau iš esmės šis „Trestas“ turėjo ir patentą elektriniams varikliams, naudojamiems visuose JAV gamintuose tuometiniuose projektoriuose ir kino kamerose, todėl visi kino gamintojai bei rodytojai mokėjo jam pinigus už rodomus filmus. Iš esmės tai reiškė monopolį kino kūrimo rinkoje. Tokį pat „Trestas“ bandė sukurti ir filmų platinimui, tačiau nesėkmingai.
 
Holivudo stebuklas
Holivudo, kaip kino pramonės centro, istorija prasideda 1910 metais, kai režisieriaus W. Griffitho komanda, filmuojanti filmą apie ispanų kolonijinius laikus „In Old California“, randa šią nuostabaus klimato ir vaizdingo kraštovaizdžio vietelę. Nors filme Holivudo vietovių parodyta vos keliolika minučių, tačiau gandai apie tą vietą pradeda sklisti greitai. Kino kūrėjų kompanijos iš Niujorko ir Niudžersio, kur įsikūrusi visa JAV kino infrastruktūra, pradeda keltis į Kaliforniją. Sąlygos filmavimui čia idealios – dienos ilgesnės, peizažas įspūdingas, o ir saulės daugiau (tuometinės filmavimo technologijos leido filmuoti tik dienos šviesoje, o ir pirmosios filmavimo aikštelės Holivude buvo įsikūrusios ant pastatų stogų). Na, ir T. Edisono patentų draudimai taip toli nesiekia.
 
Pirmąją kino studiją Holivude – „Nestor Studios“ 1911 metais įkūrė anglas Davidas Horsley (1873-1933), vienarankis prekiautojas dviračiais. Lig tol jo turėta „Centaur Film Company“, kūrusi tris komedijas per savaitę, buvo priversta bėgti nuo nepakeliamų mokesčių „Trestui“. Įsikūręs tavernos galiniame kieme, pirmąjį filmą Holivude jis nufilmavo 1911 metų spalio 26 dieną, deja, filmas neturėjo pavadinimo, o ir pats neišliko.
Tais pačiais metais Holivude įsikuria dar penkiolika studijų (penkios didžiosios iš pirmųjų aštuonių studijų tebeveikia ir šiandien – tai „20th Century-Fox“, „Warner Bros.“, „Paramount“, „Universal“ ir „Columbia“), o pats kaimelio pavadinimas pradėtas asocijuoti su talentingiausiais kino kūrėjais ir su visa kino pramone. Studija pagal tų laikų supratimą reiškė viską, kas tik susiję su kinu – kino filmavimą, finansavimą, platinimą, aktorius ir visą kūrybinį kolektyvą, dažnai – ir kino teatrų tinklą.
 
Pasaulio kino centru Holivudas tapo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai kariaujančių Prancūzijos ir Italijos kino pramonė smuko. Amerika pradeda eksportuoti savo kiną, ir trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje Holivude jau gaminama 800 filmų per metus. 1927 metais Holivude sukuriamas pirmasis pasaulyje garsinis filmas („Warner Bros.“ studijos pagamintas „The Jazz Singer“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko iš Lietuvos kilęs aktorius Al Jolsonas). 1939 metais Holivude prasideda „Technicolor“ technologijomis sukurta ir spalvoto kino era.
 
 
Aukso amžiaus pabaiga
Žymusis Holivudo simbolis – milžiniškos raidės „Hollywoodland“ kalno viršūnėje iškyla 1923 metais (tiesa, tas ženklas buvo skirtas reklamuoti ten parduodamus namus). 1949 metais šis užrašas tapo Holivudo Pramonės ir prekybos rūmų nuosavybe, buvo nuimtos paskutinės keturios raidės, ir jis tapo toks, kokį matome šiandien.
 
Holivudo „aukso amžius“ baigiasi XX amžiaus viduryje, kai atsiradusi televizija meta rimtą iššūkį kino teatrų lankymui. Šeštajame dešimtmetyje suklesti ir Europos kinas, sukėlęs dar vieną grėsmę Holivudui, juoba kad tuometiniai europietiško kino kūrėjai buvo liberalesni ir inovatyvesni nei amerikiečiai. Tačiau, nepaisant visų iššūkių ir krizių, nuo filmavimo ant pastatų stogų iki šių moderniausių kompiuterinių technologijų dienų Holivudas liko pasaulio kino flagmanas ir tendencijų kūrėjas, svajonių ir žvaigždžių fabrikas. Tai garantavo jį sukūrę žmonės.
  

Žymos: Holivudas, Kinas, įžymybės

Komentarai

Naujausi straipsniai