Tiesa.com, DELFI.lt   |   2019-06-29

Vieni jo laukia, kiti – bijo: ar 5G ryšys pavojingas sveikatai?

  
Vieni jo laukia, kiti – bijo: ar 5G ryšys pavojingas sveikatai?
© pixabay asociatyvi nuotrauka

5G ryšys pamažu skinasi kelią visame pasaulyje. Tačiau kol vienos valstybės giriasi įdiegusios šią technologiją, kitos iš viso atsisako 5G ryšio arba bent jau pristabdo savo planus. Priežastis – nežinomas 5G ryšio poveikis sveikatai.

Briuselis sustabdė savo planus įvesti 5G ryšį dėl galimos grėsmės gyventojų sveikatai. Kaip teigia „The Brussels Times“, kol kas neįmanoma nustatyti technologijai reikalingų antenų skleidžiamo spinduliuotės lygio ir dėl to techologija yra stabdoma.
5G ryšio plėtrą stabdo Nyderlandai, kai kurie Šveicarijos kantonai ir kai kurios valstijos Amerikoje. Jungtinės Karalystės vyriausybė tikina, kad 5G ryšys visiškai saugus, rašo news.sky.com. Tokio požiūrio laikosi visos šalies sveikatos priežiūros institucijos, reguliuojančiosios institucijos ir kitos oficialiai atsakingos organizacijos, kurioms tektų prisiimti atsakomybę, jeigu būtų atrasta, kad 5G ryšys žalingas sveikatai.
 
Tačiau kai kas jų išvadomis vis dar abejoja. Vieną Jungtinės Karalystės parlamentui pateiktą peticiją, kurioje reikalaujama nepriklausomo tyrimo, ar naujosios kartos mobiliojo ryšio technologija kelia grėsmę saugumui ir sveikatai, pasirašė 29 tūkst. žmonių. Vyriausybė prašymą atmetė ir pareiškė, kad Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje nuolat vykdoma daugybė tyrimų, kuriais siekiama nustatyti, ar elektromagnetinė spinduliuotė kelia pavojų žmonėms.
 
Tačiau toks atsakymas nenuramino žmonių, įtariančių, kad vyriausybė nori nuslėpti šio ryšio keliamą grėsmę. Štai ką apie elektromagnetinį spektrą pasakoja mokslininkai. Kad išsiaiškintume, ar 5G ryšys pavojingas, reikia suprasti, koks tai ryšys ir kaip jis veikia – o tam reikia žinoti, kas yra elektromagnetinė spinduliuotė. Elektromagnetinis spektras – tai natūralus reiškinys.
 
Dalis šio spektro skaitytojams pažįstama – tai matoma šviesa nuo žemesnio dažnio infraraudonųjų spindulių iki aukštesnio dažnio ultravioletinių spindulių. Elektromagnetinė spinduliuotė matuojama dažniais ir bangų ilgiais. Už matomą šviesą žemesnio dažnio ir ilgesnių bangų spinduliuotė vadinama mikrobangomis ir radijo bangomis.
 
Mobilieji telefonai susiekia su bazinėmis stotimis, kurios priima ir siunčia šiame spektro gale esančias radijo bangas. 5G ryšiui naudojamos kitoje spektro dalyje esančios bangos – nuo 22 GHz iki 86 GHz. Ši spektro dalis vis dar labai toli nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. Tokia spinduliuotė vadinama nejonizuojančiaja, nes ji negali išardyti molekulinių jungčių – pavyzdžiui, nustumti elektronų nuo atomų ir suteikti molekulei elektros krūvio.
 
Nors nejonizuojančioji spinduliuotė silpnesnė už jonizuojančiąją, yra manančių, kad ji vis tiek gali paveikti žmonių organizmą. Tačiau tie, kas mano, kad ši spinduliuotė gali sukelti vėžį taip pat, kaip jonizuojančioji spinduliuotė, ne visiškai supranta mokslinę reiškinio pusę.
Pasak Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos, nuo dešimtojo XX a. dešimtmečio atlikta daugybė mokslinių tyrimų apie mobiliųjų telefonų įtaką sveikatai. Nė viename tyrime nepateikta įrodymų, kad mobiliesiems telefonams naudojama spinduliuotė panaši į gerokai pavojingesnę spinduliuotę dešinėje schemos pusėje.
 
Kai radijo bangos pasiekia žmogaus kūną, jos susigeria į audinius ir tampa paprasčiausia energija. Iki šiol atliktuose moksliniuose tyrimuose nepateikta jokių įrodymų, kad radijo bangos gali pakeisti audinių molekulinę struktūrą.
 
Radijo bangos gali padidinti ląstelių temperatūrą 0,2 °C, tačiau kai sportuojate, temperatūra tiek pat gali pakilti natūraliai, todėl toks pokytis nelaikomas pavojingu sveikatai. „Peržiūrėjus šia tema paskelbtus mokslinius tyrimus prieita prie išvados, kad tyrimų rezultatai nepatvirtina, jog mobiliųjų telefonų skleidžiamos radijo bangos gali kelti sveikatos problemų“, – teigia Nacionalinė sveikatos tarnyba.
 
Vis dėlto pareiškime priduriama, kad norit ištirti ilgalaikį bangų poveikį reikia tolimesnių tyrimų. Teoriškai taip. Po ilgo laiko pavojingos gali būti visos elektromagnetinės spinduliuotės formos, tačiau taip teigiama tik todėl, kad iki šiol atliktuose tyrimuose nepateikiama galutinių išvadų, kad jos tikrai saugios.
 
Tačiau nors mobiliuosius telefonus turinčių žmonių nuo 1990 m. iki 2016 m. padaugėjo 500 proc., organizacijos „Cancer Research UK“ duomenimis smegenų auglių diagnozių padagėjo tik 34 proc. Pasak organizacijos, šis skaičius išaugo todėl, kad dabar augliai lengviau diagnozuojami, o užfiksuotų auglių atvejų skaičius tikslesnis.
Dažnai kartojama, kad 2011 m. Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra teigė, kad mobilieji telefonai „galimai sukelia vėžį“, tačiau prie šios išvados prieita remiantis neišsamiais laikomais moksliniais tyrimais. Vis dėlto tikrai žinoma, kad nejonizuojančioji elektromagnetinio spektro spinduliuotė negali tiesiogiai sukelti vėžio.
  

Žymos: Sveikata, Ryšys, 5g, spinduliuotė

Komentarai

Naujausi straipsniai