Konstantinas Rečkovas   |   ATGIMIMAS   |   2012-11-27

Už suverenitetą – nuolaida dujoms

  
Už suverenitetą – nuolaida dujoms Moldova

Tęsdamas ekspansinę politiką, Rusijos režimas mėgina išlaikyti savo įtaką Moldovos teritorijoje – Rusijai lojaliame separatistiniame Padnestrės regione. Vladimiro Putino sukurtam „Rusijos pasaulio“ projektui tai yra strategiškai svarbus placdarmas.

Šiame kontekste išryškėja Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojo, neslepiančio savo ksenofobijos Dmitrijaus Rogozino figūra. Buvęs antisisteminės kairiosios populistinės partijos „Rodina“ („Tėvynė“) lyderis, prieš kelerius metus Kremliaus pastangomis pašalintas iš šio posto tapo vienu aktyviausiu V.Putino komandos nariu bei „rusiškų žemių telkėju” Rusijos valdžios aparate.
Moldova – kietas riešutėlis
Prieš kelias dienas valstybinio vizito į Moldovą, kurioje valdžią iš komunistų perėmė dešiniųjų jėgų koalicija, metu D.Rogozinas svaidėsi pareiškimais, balansuojančiais ties tarptautinio skandalo riba. Visų pirma, Rusijos vyriausybės atstovas griežtai sukritikavo Moldovos planus įgyvendinti Europos Komisijos trečiąjį energetikos paketą, numatantį draudimą vienai kompanijai monopolizuoti dujų rinką, t.y. vienu metu ir tiekti, ir skirstyti dujas, užsiminęs, kad suverenios šalies vadovams verta būtų „gerai pagalvoti“, priimant tokius sprendimus: „Kalbėsiu atvirai – jums išsuks rankas ir gali priversti daryti tai, kas reikalinga ir naudinga trečiajai šaliai, o ne jums ir ne jūsų energijos tiekėjui – Rusijai.“ Reikia priminti, kad dar rugsėjį Rusijos Energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad Moldova negali tikėtis jokių nuolaidų dujų kainai, jeigu neatšauks sutarties dėl energetinio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES).
 
Kompanijos „East European Gas Analysis“ prezidentas Michailas Korčemkinas teigia, kad Rusija net nebando slėpti politinės galimų nuolaidų dujoms potekstės: „Tai yra kaina už suvereniteto atsisakymą. Šiuo atveju suvereniteto bus atsisakyta, jeigu Moldova leis Rusijai diktuoti, su kuo sudarinėti bendradarbiavimo sutartis.“ Rusijos Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Agibalovas sako, kad Rusijos monopolininkas bijo, jog Moldova gali pasekti Lietuvos pavyzdžiu: „Gazpromas“ bijo, kad pasikartos lietuviškas scenarijus, kada iš monopolijos, atsižvelgus į trečiojo energetinio paketo priėmimą, faktiškai atėmė dujotiekius. Ne faktas, kad Moldova sutiks su Rusijos sąlygomis – šiuo metu ji orientuojasi į ES.“ Reikia priminti, kad dujų skirstymą Moldovoje šiuo metu atlieka įmonė „Moldovagaz“, kurios 50 proc. akcijų šiuo metu priklauso „Gazpromui“.
 
Vėliau D.Rogozinas pareiškė, kad Rusija planuoja atidaryti dvi konsulines atstovybes – ne tik Belcuose, bet ir šiuo metu oficialaus Kišiniovo nekontroliuojamos separatistinės Padnestrės sostinėje – Tiraspolyje. Tai sukėlė Moldovos prezidento Nicolae‘o Timofti‘o pasipiktinimą: „Mes neleisime atidaryti Rusijos konsulinės atstovybės Tiraspolyje, kol Rusija neišves iš šios teritorijos savo karinių pajėgų.“ Šią poziciją palaikė šalies ministras pirmininkas Vladas Filatas bei valdančiosios koalicijos partijų lyderiai. D.Rogozinas, demonstratyviai ignoruodamas Moldovos vadovybės poziciją, apsilankė ir Tiraspolyje. Susitikęs su separatistinio regiono lyderiu Evgenijumi Ševčiuku, svečias iš Maskvos pažadėjo Padnestrei ekonominę, politinę ir karinę Rusijos paramą. Į Moldovos kaimynės Rumunijos užsienio reikalų ministro Tituso Corlateano pastabą, kad diplomatijoje nepriimtina konsulinių atstovybių nepripažintose valstybėse steigimo praktika, D.Rogozinas atsakė įžūliai: „Mes jūsų (rumunų – K.R.) apie tai klausti nesiruošiame.“
 
Grįžęs į Maskvą, D.Rogozinas prabilo dar atviriau. Interviu laikraščiui „Kommersant“ jis pasipiktino tarptautinių tarpininkų pastangomis skatinti Kišiniovo ir Tiraspolio dialogą: „Dabar mes matome, kad Padnestrė išgyvena masinę įvairių tarptautinių organizacijų, stebėtojų psichologinę ataką. Čia dažnai atvyksta įvairių „gerųjų dėdžių“ iš Vakarų delegacijos, kurios aiškina Padnestrės vadovybei, kad reikia nutraukti santykius su Rusija ir kuo greičiau jungtis prie Moldovos garvežio, judančio „nuostabiosios“ Europos link.“ Šioje situacijoje, D.Rogozino žodžiais, Rusija gins savo piliečių, gyvenančių Padnestrėje, interesus „visais įmanomais būdais“.
 
„Karo ambasadoriaus“ portretas
Nagrinėjant paties D.Rogozino politinės karjeros metraštį, lengva pastebėti, kad šis žmogus yra vienas iš pagrindinių V.Putino patikėtinių karinės vidaus ir užsienio politikos klausimais. Iki 2011 m. pabaigos jis buvo nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas prie NATO, kur spėjo pagarsėti skandalingais paniekinančiais pareiškimais Vakarų Europos šalių atžvilgiu, pvz.: „Jie gyvena taip saldžiai, taip minkštai, „buržuaziškai“. Viskas pas juos gerai. Kariauti su mumis jie nesiruošia – jie mūsų bijo.“
 
Šiuo metu D.Rogozinas yra vienas iš svarbiausių Rusijos gynybos reformos iniciatorių ir vykdytojų. Neseniai jis pristatė V.Putinui pasenusio „Kalašnikovo“ automato prekės ženklo atgaivinimo idėją, suvienijant dvi ginkluotę gaminančias Iževsko įmones „Ižmaš“ ir „Ižmech“ į vieną koncerną. Šis skambiom frazėm dangstomas veiksmas turėtų išgelbėti abi bankrutuojančias įmones ir neleisti plačiai pasklisti žiniai apie realias problemas Rusijos karo pramonėje, apie ties bankroto riba dėl valstybinių gamybos užsakymų stokos atsidūrusias įmones. Atsižvelgus į tai, kad Rusijos kariuomenės sandėliuose šiuo metu yra apie 17 mln. „Kalašnikovo“ automatų, kai šalies kariuomenę sudaro maždaug 1 mln. žmonių, garsaus ginklo gamyba buvo nutraukta.
 
Be to, šiuo metu Rusijos viešojoje erdvėje D.Rogozinas yra pateikiamas kaip kovotojas su korupcija šalies Gynybos ministerijoje. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad atsiradus nesutarimams tarp D.Rogozino ir buvusio gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo, pastarasis buvo atstatydintas prezidento, o į jo vietas paskirtas artimas D.Rogozinui Sergejus Šoigu. Taigi D.Rogozino asmenyje matome cinišką Rusijos „ginklo diplomatijos“ veidą. Tai turi ir teigiamą atspalvį – NATO neturi likti jokių, net formalių abejonių dėl V.Putino režimo grėsmės Šiaurės Atlanto aljanso narių ir į jį siekiančių įsijungti šalių saugumui.
 
 
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija apie Moldovos reintegraciją:
Vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų yra ES Rytų Partnerystės programa. Jau kuris laikas Moldova yra įvardijama kaip šios programos lyderė, turinti realaus pagrindo pereiti į naują eurointegracijos lygmenį būtent Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Tikime, kad ES ir Moldovos Asociacijos sutartis ir ypač Glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės sukūrimas (angl.DCFTA), dėl ko Moldova šiuo metu sėkmingai derasi, yra galingas instrumentas, galintis pasitarnauti Moldovos reintegracijai. Taigi visapusiškai remdami Moldovos eurointegracinius siekius, tuo pačiu remiame ir šalies reintegraciją. Moldovos santykių su ES gilinimas ir akivaizdi to nauda galėtų būti rimčiausias postūmis sprendžiant iššūkius, susijusius su Moldovos teritorinio vientisumo užtikrinimu ir atsvertų viliojančius, bet ilgainiui pražūtingus „pasiūlymus“ iš Rytų pusės.
 
Visuomet besąlygiškai pripažinome Moldovos teritorinį vientisumą ir integralumą. Dėl to ir vienas iš Lietuvos pernykščio pirmininkavimo ESBO prioritetų buvo oficialių „5+2“ formato derybinių susitikimų atnaujinimas. Didžiuojamės tuo, kad šis tikslas buvo įgyvendintas ir šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Airija deda visas pastangas, kad procesas toliau tęstųsi sėkmingai bei rezultatyviai. Optimistiškai vertiname Moldovos reintegracijos perspektyvas, jei šalys ir toliau dės nuoširdžias pastangas derybose, o taip pat stengsis suartinti abu Dniestro krantus kurdamos abipusio pasitikėjimo atmosferą bei spręsdamos ekonomines, socialines ir kitas problemas. Savo ruožtu iš Rusijos norėtume tikėtis konstruktyvios laikysenos šiuo klausimu.
 
 
  

Žymos: Dujos, Politika,, Moldova ir Rusija

Komentarai

Naujausi straipsniai