Renata Skardžiūtė-Kereselidzė   |   ATGIMIMAS   |   2013-01-22

Tbilisio kamerų kontingentas keičiasi

  
Tbilisio kamerų kontingentas keičiasi M.Saakašvilis pavadino amnestiją „masišku nusikaltėlių paleidimu“.

Ortodoksų Naujųjų Metų rytą, sekmadienį, beveik du šimtai kalinių buvo paleisti iš Gruzijos kalėjimų.

Amnestija kaliniams – gana įprasta praktika daugelyje šalių, Lietuvoje ji buvo skirta jau septynis kartus po nepriklausomybės atgavimo. Tačiau įvykiai Gruzijoje verčia suklusti. Tarp paleistųjų pateko ir asmenys, nuteisti už šnipinėjimą Rusijai, nelegalias priešvyriausybines demonstracijas bei maišto kėlimą kariuomenėje. Prezidentas Mikhailas Saakašvilis šią amnestiją pasirašyti atsisakė, tačiau jo veto oponentų dominuojamo parlamento buvo atmestas. Seimo pirmininkas Davidas Usupašvilis pasirašė amnestijos dekretą iš viso 3 tūkstančiams kalinių; dar tūkstančiui buvo sutrumpintas kalėti skirtas laikas.
Prieš pat parlamento rinkimus šį rudenį į viešumą iškilęs kankinimų Gruzijos kalėjimuose skandalas sukrėtė visuomenę ir privertė politikus imtis priemonių užkirsti tam kelią ateityje. Paviešinta filmuota medžiaga išvedė minias žmonių į gatves, kur protestuotojai laikėsi daugiau nei savaitę. Panašu, jog šia amnestija norėta suteikti kompensaciją kaliniams už nuožmų prižiūrėtojų elgesį su jais – ir kartu pademonstruoti visuomenei, jog naujoji valdžia ruošiasi keisti tvarką iš esmės.
 
„Politinių kalinių“ sąrašas – per dvi savaites
 
Pirmieji paleisti 190 asmenų buvo iš gruodžio viduryje parlamento patvirtinto politinių kalinių sąrašo. Dar 25 asmenys, po parlamento rinkimų pasitraukę į užsienį, pripažinti „politiniais tremtiniais“. Specialiai tam sukurtoje darbo grupėje šį sąrašą kūrė parlamento, ombudsmeno atstovai ir daugiau nei tuzinas nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų. Viena aktyviausių ir labiausiai pripažintų tokių organizacijų, Gruzijos Jaunųjų Teisininkų Asociacija (GJTA), savo oficialiame pareiškime pasveikino iniciatyvą skelbti amnestiją. Kaip „Atgimimui“ aiškino GJTA teisininkė Nino Gobronidzė, „Gruzijos kalėjimuose situacija iki šiol sudėtinga, jie perpildyti, o bausmės buvo skiriamos neproporcingai griežtos“.
 
Kaip pavyzdį galima pateikti 49 asmenis, sulaikytus per 2011 m. pavasario demonstracijas, kurios, pasak ombudsmeno Giorgi‘o Tuguši‘o, „peržengė Gruzijos įstatymuose leistinas ribas“. Visgi jas išsklaidžiusi policija taip pat naudojo neproporcingai griežtas priemones. Sulaikytiems protestuotojams buvo pateikti kaltinimai nuo nelegalaus ginklų ir narkotikų laikymo iki priešinimosi policijai, bet teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai tvirtina, kad tyrimo metu būta daug pažeidimų, o teismo nuosprendžiams trūko įrodymų. Šios ir panašios bylos buvo pripažintos politiškai motyvuotomis, o jose įvardyti nuteistieji sekmadienį paleisti į laisvę.
Vis dėlto kelios organizacijos – įskaitant ir GJTA – iš parlamento darbo grupės pasitraukė. Pasak N.Gobronidzės, darbo grupei buvo duotos dvi savaitės išnagrinėti per du šimtus bylų. „Buvo tiesiog fiziškai neįmanoma net perskaityti visas bylas, ką jau kalbėti apie analizę ar gilesnes diskusijas. Nors intencijos buvo geros, pats procesas – pernelyg skubotas. Mums toks darbo stilius buvo nepriimtinas“, – kalbėjo teisininkė. Skelbiama, kad pirminis politinių kalinių sąrašas buvo kiek trumpesnis; vėliau kai kurie vardai iš jo išbraukti, o vietoj jų atsirado kiti. Iki šiol netyla diskusijos apie tai, ar pagrįstai tiek daug žmonių gavo politinio kalinio statusą.
 
Šnipų istorijos atmestos
 
Reportažuose apie pirmuosius paleistus kalinius matyti, kaip giminių ir draugų sutikti paleistieji ima švęsti laisvę dar prie kalėjimo vartų, patiesę staltieses su maistu ir vynu tiesiai ant mašinų kapotų.
Tuo metu Prezidentūroje nuotaikos buvo anaiptol ne pakilios. Premjero Bidzinos Ivanišvilio rėmėjams parlamente atmetus prezidento veto, M.Saakašvilis neslėpė pykčio ir nusivylimo. „Šiandien naujoji Vyriausybė išlaisvino Rusijos šnipus. Tai – didelė problema valstybei, jos saugumui“, – pareiškė prezidentas. Jungtinio nacionalinio judėjimo partijos atstovas Giorgi Kandelaki jam antrino, tvirtindamas, jog šis balsavimas buvo „didelė klaida“, o visas amnestijos procesas – „politinis šou“. „Paleisti žmones, nuteistus už tokius sunkius nusikaltimus, kaip špionažas ir maištas, yra veiksmas prieš valstybingumą“, – kalbėjo parlamentaras. 2010 m. Gruzijos saugumo tarnybos, kaip pranešama, įvykdė sėkmingą operaciją ir suardė šalyje veikusį Rusijos šnipų tinklą. Penkiolika asmenų buvo sulaikyti, iš jų vienuolika pripažinti kaltais.
 
Kita vertus, vadinamųjų „rusų šnipų“ istorijos Gruzijoje vertinamos nevienareikšmiškai. Neįtikėtinos istorijos apie šnipų sąmokslus buvo plačiai nušviestos M.Saakašvilio Vyriausybei palankių televizijos kanalų. Tačiau pačios bylos buvo nagrinėjamos už uždarų durų, tad konkrečios aplinkybės visuomenei liko paslaptyje. Iš kalėjimo kartu su kitais paleistas gynybos analitikas Vakhtangas Maisaia buvo nuteistas dėl neva Rusijos žynyboms perduotos informacijos apie Gruzijos kariuomenės judėjimą 2008 m. Gruzijos–Rusijos karo metu. Tai viešai skelbiama versija, tačiau dabar jis žurnalistams tvirtino, jog iš tiesų buvo nuteistas dėl šnipinėjimo NATO, ne Rusijai. Kadangi bylos medžiaga yra įslaptinta, šios informacijos patikrinti nepavyko.
Vis dėlto Gruzijos prezidentas tvirtina, kad Rusijos šnipų darbas tikrai vyko. „Argi nebuvo galima bent jau iškeisti juos į Rusijoje sulaikytus žmones, kaltinamus bendradarbiavimu su Gruzijos žvalgyba?“ – klausė jis B.Ivanišvilio. Tačiau bent jau kol kas panašu, jog įvyks kitas apsikeitimas. Paskelbus amnestiją tūkstančiai kalinių baigs bausmę anksčiau laiko. Tuo tarpu Tbilisyje liūdnai juokaujama, kad netrukus juos kamerose pakeis buvę politikai ir aukšti pareigūnai – M.Saakašvilio rėmėjai. Po rinkimų B.Ivanišvilio Vyriausybė pradėjo „teisingumo kampaniją“ – nemaža dalis buvusios Vyriausybės ministrų buvo sulaikyti arba apklausti, kaltinant korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia. Tarptautinė bendruomenė sureagavo į šį procesą kaip į galimą susidorojimą su politiniais oponentais. Šiuo metu procesas tęsiasi, o prieš pat Naujuosius buvo sulaikyti dar du M.Saakašvilio rėmėjai – buvęs energetikos ministras ir vienos didžiausių televizijų direktorius.
 
Rūpestis dėl nusikalstamumo
 
Kartu su politiniais kaliniais į laisvę anksčiau laiko ruošiasi išeiti ir daugybė smulkesnius nusikaltimus įvykdžiusių kalinių. Kadangi norėta amnestiją paskelbti kalėdiniu laikotarpiu, atskiroms byloms peržiūrėti pritrūko laiko, tad sąrašas buvo sudarytas pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius. M.Saakašvilis pavadino šią amnestiją „masišku nusikaltėlių paleidimu“ ir perspėjo apie rimtus padarinius šalies saugumui. Spaudžiant nevyriausybinėms organizacijoms, buvo atlikti tikslesni skaičiavimai ir šiek tiek sugriežtinta paleidimo tvarka. Vis dėlto didelė dalis visuomenės baiminasi, jog Gruzija nebebus tokia saugi šalis, kaip iki šiol.
 
Valdant M.Saakašvilio Vyriausybei, buvo atliktos didžiulės reformos policijoje ir kitose vidaus saugumo struktūrose, o nusikalstamumas smarkiai sumažėjo. 2010 m. atliktas tyrimas rodo, jog 95 proc. apklaustųjų jautėsi saugūs savo namuose bet kuriuo paros metu; 85 proc. pasitikėjo policijos efektyvumu, o 72 proc. tikėjo, jog nusikalstamumas per pastaruosius penkerius metus sumažėjo. Tokie rezultatai aukštesni nei Lietuvoje, ir tai buvo vienas didžiausių buvusios Vyriausybės pasiekimų. Paskelbus amnestiją trims tūkstančiams nuteistųjų, Prezidentūra kaltina Vyriausybę, kad visos pastangos užtikrinti piliečių saugumą nueis veltui.
 
  

Žymos: Nusikaltimas, Gruzija, Kalėjimas

Komentarai

Naujausi straipsniai