Tiesa.com, DELFI.lt, BNS   |   2019-07-03

Slapčiausias Rusijos povandeninis laivas: kas iš tikrųjų užsidegė po vandeniu?

  
Slapčiausias Rusijos povandeninis laivas: kas iš tikrųjų užsidegė po vandeniu?
© facebook nuotrauka

Rusijos gynybos ministerija ir Tyrimų komitetas antradienį pranešė, kad ankstesnę dieną netoli Severomorsko karinio laivyno bazės šiaurinėje Murmansko srityje viename karinių jūrų pajėgų giluminio nardymo aparate kilus gaisrui žuvo 14 jūreivių. Tokia informacija gauta iš oficialių šaltinių.

Koks tiksliai tai aparatas, ministerija neatskleidė. Rusijos leidiniuose ir informaciniuose forumuose skelbiama apie 5-10 gyvus likusius žmones, pristatytus į gydymo įstaigas, skelbia BBC rusų tarnyba. Jei paaiškėtų, kad tai tiesa, aparate iš viso galėjo būti apie 20 žmonių.
Aparatas, kaip skelbia kariniai šaltiniai, buvo nuplukdytas į Severomorską, esantį Kolos pusiasalyje, taigi galima daryti išvadą, jog tragedija greičiausiai įvyko Barenco jūroje. Atsižvelgiant į faktą, jog aparatas buvo skirtas giliavandenėms misijoms, jis galėjo priklausyti 29-ajai povandeninių laivų brigadai.
 
Pastarosios bazė – karinė Gadžijevo laivyno bazė. Būtent šios brigados sudėtyje, remiantis oficialiais duomenimis, ir yra giliavandenių aparatų. Gadžijevo bazė – viena iš labiausiai įslaptintų ir mįslingiausių karinių bazių visoje Rusijoje.
 
29-oji brigadai vadovauja Rusijos gynybos ministerijos giliavandenių tyrimų vyriausioje valdyba ir karinis dalinys 45707, dislokuotas Leningrado srityje. 29-ajai povandeninių laivų brigadai taip pat priklauso keli specialiosios paskirties giliavandeniai atominiai povandeniniai laivai.
 
Tarp jų – projekto 10831 aparatas, trys projekto 1851 aparatai, trys projekto 1910 aparatai bei šių aparatų nešėjas povandeninis laivas BS-136 „Orenburg“. Giliavandenių atominių povandeninių projektų 1851 ir 1910 ekipažuose – mažiau nei 14 žmonių.
 
Informacijos apie šios brigados povandeninius aparatus labai mažai, ji slapta, o tai reiškia, kad visi duomenys, kuriuos galima gauti iš atvirų šaltinių, gali būti netikslūs. Gali būti, jog būtent tokie argumentai ir leido žurnalistams bei ekspertams padaryti išvadą, jog į bėdą pateko būtent projekto 10831 povandeninis aparatas AS-12 (giliavandenė atominė stotis), kuriam suteiktas neoficialus „Lošarik“ pavadinimas.
 
Apie šį povandeninį aparatą informacijos praktiškai nėra, o bet kokie atvirų šaltinių pateikiami duomenys neleidžia atsikratyti įtarimų, jog tai tik preliminarūs svarstymai. Spėjama, kad AS-12 gali panirti į 1000 metrų gylį (galbūt ir dar giliau), jo svoris beveik 2000 tonų, autonominio režimo trukmė – keli mėnesiai.
Šis povandeninis aparatas dideliame gylyje gali atlikti įvairių užduočių, tam pasitelkiami manipuliatoriai ir dronai. Taip pat skelbiama, kad ši stotis gali būti aprūpinta ir specialiais paremiamųjų konstrukcijų sprendimais, leidžiančiais jai įsikurti dugne. Ekipaže gali būti ir 25 žmonės. Šio povandeninio aparato korpusas, galintis išlaikyti tokį didelį vandens spaudimą, sudarytas iš kelių kamuolio formos modulių.
 
Dėl šios priežastis ši atominė povandeninė stotis ir gavo pavadinimą „Lošarik“ – būtent tokiu vardu vadintas iš kamuoliukų sudarytas sovietinio animacinio filmuko herojus arkliukas. Išoriškai plika akimi tokios unikalios konstrukcijos pamatyti nepavyks – ją dengia lengvutis korpusas, kurį ir mato prašalaičiai.
 
Rusijos specialistai teigia, kad šis aparatas, nors ir priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, skirtas moksliniams tyrimams. Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbė versiją, esą, šis aparatas naudojamas povandeninėms diversijoms rengti. 2015 metais apie automobilius rašantis žurnalas „Top Gear“, kurio komanda Barenco jūros pakrantėje buvo surengusi fotosesiją, atsitiktinai nufotografavo povandeninį laivą – manyta, kad jie užfiksavo būtent mįslingąjį „Lošarik“.
 
Dar viena versija – esą, į bėdą pateko povandeninis laivas „Orenburg“, kuris laikomas tokių giliavandenių aparatų nešėju. BBC Rusijos tarnyba susisiekė su Severomorsko gyventoju, tvirtinančiu, kad jis savo akimis matė povandeninį laivą po avarijos. „20.30 val. laivyno pajėgoms paskelbtas pavojus. 1 val. nakties povandeninis laivas pats priplaukė prie laivų švartavimosi vietos Severomorske“, – teigia jis.
 
„Buvo užpilti trys moduliai, pirmame į bandymus susisiekti neatsakė 13 žmonių. Kai galiausiai pavyko prasibrauti iki reikiamo modulio, išsiaiškino, kad visi žuvo“, – teigia BBC pašnekovas. Oficialiai jo pasakojimo objektyvumo patikrinti neįmanoma. Versiją, jog gaisras kilo ne „Lošarik“, o jo nešėjo povandeninio laivo „Orenburg“ viduje, išplatino ir „Otkrytyje media“.
Kaip naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Norvegijos radiacinio ir branduolinio saugumo centro vadovas Peras Strandas, Rusijos pareigūnai juos informavo, kad povandeniniame laive sprogo dujos. Povandeninis laivas „Orenburg“, pastatytas dar XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje ir oficialiai iš pradžių pavadintas K-139, per savo gyvavimo laikotarpį pakeitė ne tik indeksą, bet ir projektą.
 
Iš pradžių kurtas pagal projektą 667BDR „Kalmar“ kaip tarpžemyninių raketų nešėjas, šis povandeninis laivas galiausiai buvo perdarytas pagal projektą 09786 į nedidelių giliavandenių aparatų nešėją. Prieš kelerius metus buvo skelbta, kad povandeniniame laive „Orenburg“ buvo atliktas remontas, tačiau informacijos apie jo rezultatus laisvai prieinami šaltiniai neturi.
 
Dauguma duomenų apie šį povandeninį laivą taip pat įslaptinti. Kitaip tariant, tiksliai nežinomas nei jo ekipažo narių skaičius, bet, turint omenyje, jog jis sveria apie 15 tūkst. tonų, jame gali būti daugiau nei 20 žmonių. Rusijos gynybos ministerija tikino, kad dabar šis nardymo aparatas yra Severomorske, kur veikia pagrindinė Rusijos šiaurės laivyno bazė.
 
Pranešime sakoma, kad gaisras buvo užgesintas pasiaukojamomis įgulos pastangomis. Aparato tipas, pavadinimas ir gaisro priežastis nebuvo įvardyti. Laikraštis RBK, remdamasis neįvardytu šaltiniu teisėsaugos tarnybose, sakė, kad nelaimė pirmadienį apie 20 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku įvyko iš didesnio atominio povandeninio laivo paleidžiamame aparate AS-12, dar žinomame kaip „Lošarik“ ir kad žuvo visa jo įgula.
 
Leidinys pridūrė, kad patikslintoje informacijoje minimas aparatas AS-31. Laikraštis „Novaja gazeta“ savo ruožtu citavo šaltinius, sakiusius, kad gaisras kilo AS-12 ir kad žuvo visi 25 jo įgulą sudarantys karininkai. „Įvykio priežastys tiriamos. Tyrimą vykdo Karinių jūrų pajėgų vyriausiasis vadas“, – pažymėjo Gynybos ministerija.
„Prašau jūsų vykti į Severomorską, kad asmeniškai išklausytumėte ataskaitų ir paskirtumėte komisiją šios tragedijos besąlygiškam išaiškinimui“, – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė savo gynybos ministrui. „Prašau sugrįžus ataskaitą pateikti man asmeniškai“, – pridūrė jis, kalbėdamasis su Sergejumi Šoigu. Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.
 
„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas. Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai. 2011 metais kilo gaisras viename didžiausių Rusijos povandeninių laivų, kai jis buvo remontuojamas vienoje Murmansko srities bazėje.
 
Vėliau buvo pranešta, kad tuo metu šis povandeninis laivas buvo apginkluotas didelio nuotolio branduolinėmis raketomis. Ši tragedija atgaivino prisiminimus apie 2000 metų rugpjūtį įvykusią daug didesnio masto katastrofą, kai per karinio laivyno pratybas nuskendus atominiam povandeniniam laivui „Kursk“ žuvo visi 118 jo įgulos narių.
 
Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas. V. Putinas, po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako. Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.
  

Žymos: Rusija, povandeninis laivas, Lošarik, karo lai

Komentarai

Naujausi straipsniai