Tiesa.com   |   BNS   |   2018-03-19

Rusijos prezidento rinkimuose intrigos nebuvo

  
Rusijos prezidento rinkimuose intrigos nebuvo
© kremlin.ru nuotr.
Rusijos lyderis rinkimuose įveikė septynis varžovus, tačiau galutinis rezultatas nieko nenustebino.
Ryškiausiam V. Putino kritikui Aleksejui Navalnui buvo uždrausta siekti prezidento posto, argumentuojant jo teistumu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvakarėse vykusiuose rinkimuose užsitikrino ketvirtą šalies vadovo kadenciją ir Kremliuje praleis artimiausius šešerius metus, tačiau smarkiai pašlijus Maskvos ir Vakarų santykiams, pirmadienį su pergale jį pasveikino tik artimiausi sąjungininkai.

V. Putinas, vadovaujantis šaliai beveik du dešimtmečius, kovo 18-osios rinkimuose surinko rekordinį skaičių – 76,6 proc. – rinkėjų balsų.
Opozicija savo ruožtu pareiškė, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, užfiksuota ir kitų galimo sukčiavimo atvejų. Kremlius siekė didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios prezidento kadencijos legitimumą.
 
Vis dėlto V. Putinas, užsitikrinęs valdžią iki 2024-ųjų ir esantis ilgiausiai šalį valdančiu lyderiu po Josifo Stalino, sakė, kad nenorėtų šiame poste likti iki gyvos galvos.
 
„Paklausykit manęs. Man atrodo, kad tai, ką sakote, yra truputį juokinga, – sakė jis žurnalistams sekmadienio vakarą, paklaustas, ar norėtų vėl kandidatuoti į prezidentus 2030-aisiais. – Nejaugi čia sėdėsiu, kol man sukaks 100 metų? Ne.“
 
Rusijos lyderis rinkimuose įveikė septynis varžovus, tačiau galutinis rezultatas nieko nenustebino. Ryškiausiam V. Putino kritikui Aleksejui Navalnui buvo uždrausta siekti prezidento posto, argumentuojant jo teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad šis sprendimas buvo politiškai motyvuotas.
 
„Šiame (rezultate) matau žmonių pasitikėjimą ir viltį“, – sekmadienį sakė V. Putinas savo šalininkų miniai, susirinkusiai aikštėje prie Kremliaus, paaiškėjus preliminariems balsavimo rezultatams.
 
Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) nurodė, kad balsavime dalyvavo per 67 proc. šalies piliečių, valdžiai rinkimų aktyvumą skatinus lazdos ir meduolio principu.
Asmenukių čempionatai, dovanos, maisto šventės ir vaikų linksmintojai pasitikdavo rinkėjus apylinkėse, siekiant sukurti šventinę atmosferą.
 
Tačiau valstybinių ir privačių kompanijų darbuotojai vis pranešdavo patiriantys spaudimą balsuoti, o studentams buvo grasinama problemomis per jų egzaminus arba net pašalinimu iš aukštųjų mokyklų, jeigu šie neateis prie balsadėžių.
 
CRK suskaičiavus 99,83 proc. prezidento rinkimų balsų, dabartinis šalies lyderis ir toliau tvirtai pirmauja – jį palaikė 76,6 proc. rinkėjų.
 
Antras liko 11,9 proc. balsų surinkęs komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, trečią vietą užėmė ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 5,66 proc. balsų, o ketvirtą – opozicionierė Ksenija Sobčiak, kurią palaikė 1,67 proc. rinkėjų.
 
Toliau rikiuojasi centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis, surinkęs 1,04 proc. balsų, Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas su 0,76 proc. balsų, 0,68 proc. balsų surinkęs partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas ir nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas, gavęs 0,65 proc. balsų.
 
„Reikalaukite teisingumo“
 
 
A. Navalnas, raginęs savo šalininkus boikotuoti, anot jo, netikrą balsavimą ir stebėti rinkimų išsiuntė 33 tūkst. stebėtojų. Politikas nurodė, kad jie užfiksavo „precedento neturinčių pažeidimų“.
 
Šio politiko opozicinis judėjimas ir nevyriausybiniai „Golos“ stebėtojai pranešdavo apie pakartotinius balsavimus, balsų klastojimą arba atvejus, kai V. Putino šalininkai balsuoti būdavo vežami autobusais.
Tačiau centrinė rinkimų komisija atmetė daugelį priekaištų ir tvirtino, kad stebėtojai kartais neteisingai interpretuoja tai, ką mato.
 
P. Grudininas taip pat sakė, kad rinkimai buvo „nesąžiningi“.
 
Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), buvęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros kontraktininkas, nutekinęs jos paslapčių ir nuo 2013 metų gyvenantis Rusijoje, socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip vienoje rinkimų apylinkėje Maskvos priemiestyje Liubercuose moteris nuo stalo pasiima balsavimo lapą, apsidairo ir įdeda jį į urną. Tai ji padaro daug kartų. Kiek vėliau prie jos prisijungia kita moteris.
 
„Šiandien Maskvoje ir kitur Rusijos (prezidento) rinkimuose matytas rinkimų biuletenių klastojimas yra pastangos pagrobti daugiau kaip 140 mln. žmonių įtaką, – sakė E. Snowdenas. – Reikalaukite teisingumo, reikalaukite įstatymų ir teismų, kurie turi reikšmę.“
 
 
Kinijos prezidento sveikinimas
 
 
Pasaulio futbolo čempionatą vasarą rengiančios Rusijos lyderio rinkimai vyko tarptautinei bendruomenei vis didinant Maskvos izoliaciją dėl buvusio dvigubo rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje ir JAV paskelbus naujas sankcijas.
 
Vienas iš nedaugelio lyderių, pasveikinusių V. Putiną su pergale, buvo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).
 
Valdžią konsolidavęs Xi Jinpingas neretai lyginamas su V. Putinu – ypač po to, kai jam visiškai pavaldus Kinijos parlamentas šį mėnesį panaikino prezidento kadencijų skaičiaus apribojimą ir faktiškai atvėrė jam kelią valdyti šalį visą savo gyvenimą.
 
„Šiuo metu Kinijos ir Rusijos visapusiška strateginė partnerystė yra geriausia istorijoje. Ji yra pavyzdys kuriant naujo tipo tarptautinius santykius“, – sakė Xi Jinpingas sveikinimo žinutėje V. Putinui.
 
„Kinija nori kartu su Rusija toliau skatinti Kinijos ir Rusijos santykių augimą, jų pakėlimą į aukštesnį lygį, kad tai taptų šalių nacionalinio vystymosi varomąja jėga, taip pat drauge skatinti regioninę ir pasaulinę taiką bei ramybę“, – Xi Jinpingą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
 
V. Putinas sveikinimų su „triuškinama“ pergale sulaukė ir iš Venesuelos bei Bolivijos lyderių.
 
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) taip pat gyrė „šlovingą Rusijos tautą, pademonstravusią pilietinę pareigą“. Bolivijos lyderis Evo Moralesas (Evas Moralesas) sakė, kad V. Putino pergalė „garantuoja geopolitinę pusiausvyrą ir taiką pasaulyje imperializmo puolimo akivaizdoje“.
 
65 metų buvęs KGB karininkas, 2000 metais pirmą kartą išrinktas prezidentu, sugrąžino stiprių valstybės saugumo tarnybų ir centralizuotos autoritarinės valdžios tradicijas, kurios buvo pradėjusios byrėti iširus Sovietų Sąjungai.
 
Tarptautinėje arenoje jis pergyveno tris JAV prezidentus ir neabejotinai tapo vienu valdingiausių pasaulio valstybių vadovų. V. Putinas nepabūgo pastūmėti Maskvą į naują konfrontaciją su Vakarais, atplėšęs Krymo pusiasalį nuo Ukrainos ir surengęs lemiamą, jėgų pusiausvyrą pakeitusią intervenciją Sirijoje.
 
Laikydamasis Konstitucijos, V. Putinas po savo antros kadencijos prezidento poste 2008-aisiais šias pareigas perdavė savo sąjungininkui Dmitrijui Medvedevui, o pats tapo premjeru. Visgi po šio apsikeitimo pareigomis mažai kas abejojo, kas iš tiesų yra šalies vadovas.
 
2012 metais V. Putinas vėl stojo prie Rusijos vairo, tačiau, Kremliaus siaubui, jo sugrįžimas išprovokavo didžiausius gatvės protestus nuo Sovietų Sąjungos griūties.
 
Tąkart masines demonstracijas išvaikė policija, o kovai su nepasitenkinimą reiškiančiais piliečiais buvo pasitelktos naujos griežtos priemonės.
 
Pastarąją V. Putino kadenciją sukrėtė ir Vakarų sankcijos, smarkiai kirtusios per gyvenimo lygį Rusijoje.
 
Per savo blankią šių metų rinkimų kampaniją V. Putinas stengėsi pabrėžti Rusijos kaip pasaulio galybės vaidmenį, o savo metiniame pranešime anksčiau šį mėnesį gyrėsi ištisa virtine naujų strateginių branduolinių ginklų, kurių esą neįmanoma perimti.
 
Ginčas dėl buvusio šnipo apnuodijimo
 
 
Rusijos prezidento rinkimai vyko intensyvėjant diplomatinei krizei tarp Maskvos ir Londono, kurią išprovokavo buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga kovo 4 dieną, Anglijos Solsberio mieste.
 
Londonas apkaltino Kremlių suorganizavus pasikėsinimą nužudyti Didžiosios Britanijos teritorijoje, panaudojant uždraustus cheminius ginklus.
 
Britanija dėl šio užpuolimo išsiuntė 23 rusų diplomatus. Be to, praėjusią savaitę Vašingtonas paskelbė naujų sankcijų Maskvai dėl bandymo paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus.
 
Kremlius, reaguodamas į Londono veiksmus, savaitgalį išsiuntė 23 britų diplomatus ir sustabdė Britų tarybos veiklą Rusijoje.
 
V. Putinas savo ruožtu pareiškė: „Tai visiški tauškalai, šlamštas, nesąmonė, kad Rusija galėtų sau leisti padaryti tokį dalyką prieš rinkimus ir pasaulio čempionatą.“
 
Jis pridūrė, kad Rusija yra sunaikinusi visus cheminius ginklus.
 
„Mes esame pasirengę dalyvauti tyrime“, – teigė prezidentas.
 
V. Putinas tvirtino, kad per savo ketvirtąją kadenciją stengsis išspręsti daug vidaus politikos problemų, tokių kaip plačiai paplitęs skurdas ar prasta sveikatos apsauga.
  

Žymos: Rusija, Prezidento rinkimai, Vladimiras Putinas

Komentarai

Naujausi straipsniai