Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-05-01

Prancūzija renkasi ir Europos ateitį

  
Prancūzija renkasi ir Europos ateitį J.Hollande\\\\\\\'as ir N.Sarkozy.

Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture pergalę iškovojo socialistų kandidatas Francois Hollande’as. Pareigas einantis prezidentas Nicolas Sarkozy liko antras, ultradešiniųjų kandidatė Marine Le Pen – trečia. Rezultatas atskleidžia rinkėjų nepasitenkinimą N.Sarkozy politika krizės metu.

da baiminasi, kad F.Hollande’o išrinkimas antrajame ture gali destabilizuoti Europą, o didžiausia rinkimų laimėtoja jau dabar skelbia radikaliąją M.Le Pen. Analitikai sako, kad neatrodo, jog antrajame ture ji paremtų kurį nors kandidatą.Prancūzija pasidavė ultradešiniųjų populizmui
Paryžiaus liberaliųjų pažiūrų dienraštis MONDE komentuoja, kad į šį balsavimą prancūzai ėjo protestuoti. Demokratija nepralaimėjo, nes prancūzai balsavo aktyviai – net 79,5 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Kaip ir jų netolimi kaimynai Šiaurės Afrikoje per „Arabų pavasarį“, prancūzai nusprendė nuversti valstybės galvą. Žinoma, mandagiai, tačiau tvirtai.
 
„Prancūzų pavasario” protestuotojai ypač aktyviai palaikė ultradešiniųjų kandidatę. M.Le Pen sėkmingai atgaivino savo tėvo demonizuotą Nacionalinio Fronto (NF) partiją. Ji daug geriau nei kiti kandidatai žinojo darbininkų, kuriuos labiausiai paveikė sunkmetis, rūpesčius ir sugebėjo tinkamai pasinaudoti protesto nuotaika. Iki antrojo turo abu kandidatai bandys suvilioti M.Le Pen rinkėjus, nes vieno pranašumas neįtikinamas.
 
Kairiųjų liberalų pažiūrų Paryžiaus LIBERATION rašo, kad radikalioji dešinė Prancūzijoje dar niekada nebuvo tokia stipri, kaip šiandien. M.Le Pen, NF kandidatė į prezidentus, sulaukė 18 proc. rinkėjų palaikymo (tai net daugiau nei jos tėvas sulaukė per 2002–ųjų rinkimus). Šalis neišvengė kitų, populizmo suviliotų, Europos valstybių likimo. Ultradešiniųjų idėjos tarp rinkėjų vis populiarėja. Susidūrus su šiuo nauju politiniu iššūkiu, užduotis yra aiški – reikia rasti atsakymą į žmones užvaldžiusį nesaugumą ir pyktį, stengiantis neišduoti respublikos vertybių. Reikia atsisakyti mito, kad Prancūzija gali išgyventi vien tik pasinerdama į praeitį ir užantspaudavusi savo sienas.
 
Socialistų lyderis gali destabilizuoti ES
 
Madrido konservatyviųjų pažiūrų dien­raštis MUNDO įspėja, kad jei gegužės 6–ąją laimės socialistų kandidatas F.Hollande’as, tai dar labiau destabilizuos Europą. Dar niekada anksčiau Prancūzijos prezidento rinkimai Europai nebuvo tokie svarbūs kaip dabar. F.Hollande’o laimėjimas, kuris po pirmojo rinkimų turo atrodo visai realus, reikštų, kad keistųsi Europos ekonominė politika. Merkozy tandemas, atkakliomis pastangomis paskyręs Europai stabilumo paktą, kaip vaistus nuo krizės, gali lengvai iširti vien dėl prancūzų rinkėjų įgeidžio.
 
Prancūzų socialistų kandidato programa yra nesuderinama su Vokietijos kanclerės politika. Kai kas mato naudos Ispanijai, nes pastaroji laimėtų daugiau laiko savo biudžeto deficitui sumažinti. Tačiau šie apžvalgininkai nemato, kad tokia padėtis toliau silpnintų visą ES tarptautiniu mastu. O tai yra mažiausiai reikalinga ir pačiai Ispanijai.
Madrido kairiųjų liberalų dienraštis PAIS mano, kad Prancūzijoje iš tikrųjų kovoja dvi ES integracijos koncepcijos. Į kampanijos pabaigą N.Sarkozy pozicija ekonomikos klausimais priartėjo prie F.Hollande’o, ypač dėl būtinybės skatinti ūkio augimą, neapsiribojant vien „dusinamu“ taupymu.
Tačiau kandidatus kardinaliai skiria priešingi požiūriai į ES imigracijos politiką. N.Sarkozy ragina mažinti imigraciją, tai buvo jo atsakas į Tulūzos islamo ekstremisto surengtas žudynes. F.Hollande’o pozicija imigrantų atžvilgiu yra daug nuosaikesnė. Jo rinkimų programoje pirmiau ne nacionalistinės šnekos, bet ekonominiai planai.
 
Ar tinka F.Hollande’as ES?
 
Hamburgo verslo dienraštis FINANCIAL TIMES DEUTSCHLAND ma­no, kad antroji N.Sarkozy vieta yra pažeminimas, rodantis jo pastarųjų me­tų politikos atmetimą. F.Hollande’o prėska išvaizda ir nedinamiška asmenybė galbūt slepia politiką, kokios šiuo metu reikia Prancūzijai. Jei niekas nepasikeis, po dviejų savaičių šalis gaus nuobodų prezidentą, kuris pakeis ne ką geresnį nepataisomą pagyrūną N.Sarkozy. Tačiau, būdamas toks santūrus ir neryžtingas, F.Hollande’as gali kaip tik parodyti pragmatišką politiką bei būtinas reformas, kurios išvestų šalį iš ekonominio nuosmukio.
 
Londono konservatyviųjų pažiūrų TIMES rašo, kad didelės ES problemos reikalauja labai stiprių lyderių. Tokie iššūkiai kaip skirtingas ekonomikas vienijanti viena valiuta, suvienodintos palūkanų normos, bet skirtingos infliacijos, euro zonos periferijos ekonomikos neįgalumas ir valiutų devalvavimas – tai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos politikai kiekvieną dieną, tačiau jų sprendimo vis dar nėra. Taip pat dar nematyti didžiulių taupymų ir biudžeto karpymų ar spartaus ES ekonomikos augimo. Europai būtina dinamiška ir stipri politinė figūra, sugebanti suvaldyti tokio masto problemas. O F.Hollande’as toks neatrodo.
 
Antrojo turo strategijos
Atėnų kairiųjų liberalų interneto portalas TO VIMA ONLINE komentuoja, kad N.Sarkozy nustūmimas į antrąją vietą rodo ir tam tikrą vokiškosios politikos pralaimėjimą. Jis buvo išrinktas kaip prancūzų prezidentas, tačiau per pastaruosius metus jis elgėsi taip, lyg būtų vokiečių politikas. Jį nugalėjo, nes jis be jokio pasipriešinimo per daug pataikavo vokiečiams. Viena yra aišku, europiečiams nepatinka visai euro zonai primesta Vokietijos ekonominė politika. Nesvarbu, kaip plėtosis Prancūzijos prezidento rinkimai toliau, jie rodo Vokietijos hegemonijos Europoje pabaigos pradžią. Ir Berlynas tai žino. Tad prieš antrąjį rinkimų turą kandidatai turi atvirai pasisakyti prieš vokiečių hegemoniją ES.
 
Pasak Varšuvos dešiniųjų dienraščio RZECZPOSPOLITA, N.Sarkozy – ties bedugnės kraštu. Jam bus sunku persivilioti M.Le Pen rinkėjus, kurių dauguma turbūt po dviejų savaičių susilaikys ir neis prie balsavimo urnų. Jei dabartinis prezidentas svajoja apie perrinkimą, jis turi rizikuoti viskuo ir žengti dar žingsnį dešinėn. Toli dešinėn. Jei jis nori laimėti, jis privalo bent trumpam tapti „lepenistu“.
 
Bazelio interneto portalas TAGESWOCHE pranašauja, kad per ant­rą­jį rinkimų turą M.Le Pen palaikys F.Hollande’ą. Ultradešiniųjų politikei tiek F.Hollande’as, tiek N.Sarkozy yra vienodi. Ji abu vadina ES biurokratų durų kilimėliais, neatsilaikančiais prieš tarptautinę finansinę mafiją. Tačiau tikėtina, kad paslapčia ji darys viską, kad jos NF galų gale įveiktų socialistus. Kai N.Sarkozy politinėje scenoje nebeliks, M.Le Pen per penkerius metus mėgins sujungti visą dešinįjį frontą ir nukreipti jį prieš F.Hollande’ą bei kairiuosius. 2017-aisiais ji pabandys iš naujo. Jai bus 48 metai ir ji turės tikrai daug galimybių tapti Prancūzijos prezidente.
 
 

  

Žymos: Prancūzija, Rinkimai, Prezidentas

Komentarai

Naujausi straipsniai