Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-08-15

Olimpiniai principai žlunga XXI a. pradžioje

  
Olimpiniai principai žlunga XXI a. pradžioje
© Freedomhouse
Tūkstančiai sirų dėl karo paliko savo šalį.

Pasauliui stebint Olimpines žaidynes, kurios turėtų skleisti neginkluoto varžymosi principą, JTO specialusis pasiuntinys Kofi Annanas paskelbė apie diplomatinės misijos Sirijoje žlugimą. Pasaulio spauda rašo apie tragišką ginklo logikos triumfą.

Konservatyviųjų pažiūrų Dublino dienraštis INDEPENDENT rašo, kad per šiandien vykstančias Londono olimpines žaidynes, pabrėžiančias drąsos ir sąžiningo žaidimo taisykles, ypač išryškėja Vakarų ir JTO neįgalumas sustabdyti Sirijos pilietinį karą. K.Annano pasitraukimas simbolizuoja ne diplomatijos pralaimėjimą, bet ciniškos, nihilistinės „realpolitik“ triumfą. Sirijai būtina intervencija, kuri sustabdytų nekaltų žmonių kraujo praliejimą. Piktavališki režimai šiuo metu netrukdomi kartu su visu pasauliu stebi ne tik Olimpines žaidynes, bet ir tai, kaip Sirijos atžvilgiu stiprieji pasirinko neveiklumą ir išdavė olimpinius taikos principus.
Praėjusią savaitę britų verslo dienraštis FINANCIAL TIMES išspausdino JT specialiojo pasiuntinio K.Annano nuomonę, pripažįstančią savo misijos žlugimą. Jis apgailestauja, kad tarptautinė bendruomenė pasirodė bejėgė sustabdyti brutalios jėgos siautėjimą, jau nusinešusį per 17 tūkst. gyvybių. Niekas nenori, kad Sirijos gaisras išplistų į visą regioną, nes tai destabilizuotų ir visą pasaulį. Rusija, Kinija ir Iranas privalo susitarti bei įtikinti Sirijos lyderius keisti kursą, pradėti politinio perėjimo periodą. JK, JAV, Prancūzija, Turkija, Saudo Arabija ir Kataras turi spausti Sirijos opoziciją, kad šioji įsitrauktų į politinį procesą. Akivaizdu, kad Sirijos prezidentas B.al-Assadas privalo palikti savo postą, tik tada šalys galės surasti kompromisą.
 
JTO misija vis dėlto neįmanoma
 
JAV žurnalas FOREIGN POLICY rašo, kad Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys K.Annanas pagaliau pripažino, kad jo taikos misija Sirijoje žlugo. Baltieji rūmai tikėjosi, kad K.Annano misija kartu su augančia opozicijos galia Sirijoje padės įtikinti Rusiją nuversti cinišką B.Al-Assado režimą. Tad kokia gi ateitis laukia Sirijos po to, kai K.Annanas pasitraukė, o niekas nenori imtis iniciatyvos? B.Al-Assadas kovos toliau, nužudys dar daugiau žmonių, o tada jis arba pasitrauks, arba žus. Nevaldomas konfliktas Sirijoje regionui kelia dar didesnę grėsmę nei kažkada branduoliniu ginklu apsiginkluosiantis Iranas.
 
Irano dienraštis KHORASAN rašo, kad, kitaip nei skelbė Vakarų žiniasklaida, buvo momentas, per kurį atrodė, kad B.al-Assadas yra linkęs derėtis ir rasti taikų sprendimą. Kaip vėliau pats K.Annanas pripažino, patys sukilėliai nebuvo linkę leisti B.al-Assadui pasitraukti ir buvo kalbama vien apie besąlygišką režimo nuvertimą. Padėtis yra itin sudėtinga, nes opozicijai pajutus, kad oficialusis Damaskas yra pažeidžiamas, sukilėliai yra nelinkę nusileisti ir nori galutinai susidoroti su diktatoriumi, todėl pastarasis yra įvarytas į kampą. Taikus sprendimas nebus priimtas, jei sukilėliai savo ruožtu neparodys noro nusileisti, o K.Annanui pasitraukus tokia galimybė itin sumenko.
 
Pasaulio galingieji privalo susitarti
 
Londono verslo savaitraštis ECONOMIST rašo, kad yra keli taškai, dėl kurių Rusijos ir Vakarų interesai Sirijos atžvilgiu sutampa. Nei Vakarai, nei Rusija nenori, kad naująją vyriausybę Damaske sudarytų su „al-Qaeda“ susiję džihadistai. Nė viena iš pusių nenori, kad iš Sirijos sklistų džihadistinės idėjos ir parama teroristams Irake, Jordanijoje ir Libane. Maskva ir Vakarų sostinės bijo, kad Sirijos cheminiai ir biologiniai ginklai atiteks į „al-Qaedos“ rankas. Niekas nenori, kad į karą įtrauktas alavitų režimas pasitrauktų į Sirijos šiaurės-vakarų kalnus. Toks anklavas būtų ekonomiškai nenaudingas. Tarp Vakarų žvalgybininkų netyla diskusijos, kad geriau būtų pakeisti režimo vadovą, užuot nuvertus visą režimą. Pagrindinė priežastis, kodėl Vakarai nori pakeisti tik režimo galvą, yra ta, kad Sirijoje nėra stiprios ir vieningos opozicijos, kaip Libijoje, kuri galėtų užpildyti atsiradusį galios vakuumą.
Liberaliųjų pažiūrų dienraštis NEW YORK TIMES mano, kad konfliktas Sirijoje pasiekė viršūnę, tačiau tai dar negarantuoja greitos kovų baigties. Su ar be B.al-Assado, Sirija yra aklavietėje, nes vidaus jėgos nenori sudėti ginklų, o išorės galybės yra per daug susirūpinusios savo interesais, todėl bendro kompromiso dėl Sirijos kol kas nebus. Būtina sugalvoti, kaip po B.al-Assado nuvertimo bus perduota valdžia, kad visos pusės būtų patenkintos. Šiose derybose pats svarbiausias dalyvis bus Iranas. Jis turi pačią didžiausią įtaką B.al-Assadui, juo pasitiki daug įvairių provyriausybinių grupių. Šiuo metu Iranas atsidūręs aklavietėje: jis negali palikti B.al-Assado likimo valiai, tačiau negali ir išgelbėti. Būtina prisiminti, kad joks pereinamasis planas nesuveiks, jei nebus įvestos užsienio pajėgos, užtikrinsiančios ugnies nutraukimą ir sugebėsiančios apsaugoti etnines mažumas, kurios palaikė B.al-Assadą.
 
Žiniasklaida kelia painiavą
 
Maskvos radijas GOLOS ROSII, atspindėdamas Kremliaus versiją, kad sukilimą Sirijoje inspiravo Vašingtonas, mano, kad daugiau nei prieš metus Vakarų žiniasklaidai reikėjo labai pasistengti bandant parodyti Sirijos protestuotojus kaip nekaltus pacifistus su alyvos šakelėmis rankose. Tačiau Vakarų žiniasklaida visada viską apverčia taip, kaip jai reikia, nes juk B.al-Assadas yra diktatorius, o visi jo oponentai kovoja už demokratiją. Faktas, kad jie kovoja palaikomi užsienio jėgų, kurios yra ne mažiau diktatoriškos (pvz., Saudo Arabija ar Kataras), atrodo, niekam neužkliūva. Šiuo metu JAV trūksta drąsos tiesiogiai oponuoti Iranui ir užsitikrinti vyravimą Artimuosiuose Rytuose, tad jos strategai nusprendė pradėti nuo mažesnių Irano sąjungininkų, tokių silpnų grandžių, kaip Sirija.
 
Madrido konservatyviųjų pažiūrų dienraštis ABC antrina, kad besivaržydami, kas plačiau apžvelgs pilietinį karą Sirijoje, du Persų įlankoje įsikūrę žiniasklaidos gigantai „Al-Arabiya“ ir „Al-Jazeera“, užsibrėžę tikslą sustabdyti propagandą apie įvykius Sirijoje, nusuko visiškai kita linkme. Abi kompanijos ėmė žinias iškraipinėti ne ką prasčiau nei patys propagandos kūrėjai. Jie nebetikrina elementarių faktų, pasitiki anoniminiais skambučiais ir neidentifikuotais vaizdo reportažais.
 
Labiausiai dėl tokio elgesio pralaimėjo „Al Jazeera“. Kanalas, kurį praėjusiais metais sekė dešimtys milijonų žmonių, kai šis transliavo reportažus iš Arabų pavasario purtomų šalių, sulaukė ypač daug kritikos, nes ėmė akivaizdžiai remti Musulmonų Broliją, kviesdama Brolijos atstovus rašyti straipsnius ir dalytis nuomonėmis. Daugumos opozicionierių Sirijoje kalbos net negali būti transliuojamos per šias žiniasklaidos priemones, jei jų požiūris nesutampa su Kataro ar Saudo Arabijos užsienio politika. Tad daugeliu atvejų yra akivaizdu, kad tikroji padėtis Sirijoje nėra aiški.
 
  

Žymos: Atgimimas, Rusnė Naujokaitytė, Karas, Sirija

Komentarai

Naujausi straipsniai