Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-08-15

Norvegijos žudikas grasina atvirai visuomenei

  
Norvegijos žudikas grasina atvirai visuomenei Gal A.Brei­vi­kas ir iš tie­sų yra be­pro­tis, ta­čiau to­kia be­pro­tys­tė iš nie­ko ne­atsiranda.

76 gyvybes nusinešęs krikščioniškojo fundamentalizmo protrūkis Norvegijoje sukrėtė visą atvirą Europos visuomenę. Norvegijos žudikui Andersui Breivikui laukiant nuosprendžio, Europa diskutuoja apie naujas grėsmes ir ieško kaltininkų bei motyvų, pateisinančių tokią beprotišką agresiją.

Tra­giš­kų sa­vait­ga­lio įvy­kių Nor­ve­gi­jo­je kal­ti­nin­kas An­der­sas Beh­rin­gas Brei­vi­kas pir­ma­die­nį teis­me pri­pa­ži­no įvyk­dęs sprog­di­ni­mą Os­lo cen­tre ir šau­dęs Utio­jos sa­lo­je. Šie te­ro­ro ak­tai nu­si­ne­šė iš vi­so 76 gy­vy­bes ir dar per šim­tą žmo­nių su­žei­dė. 32–ejų A.Brei­vi­kas yra va­di­na­mas ra­di­ka­lios de­ši­nės krikš­čio­nių fun­da­men­ta­lis­tu. Eu­ro­pos spau­da tei­gia, kad de­ši­nio­jo spar­no po­pu­lis­tai yra kal­ti įkvė­pę šiuos iš­puo­lius prieš ne­kal­tus ci­vi­lius ir su­kė­lę ne­apy­kan­tą imig­ran­tams bei vi­sai at­vi­ros vi­suo­me­nės idė­jai. Kon­ser­va­ty­vi spau­da at­me­ta de­ši­nį­jį po­pu­liz­mą ir krikš­čio­nių fun­da­men­ta­liz­mą, kaip pa­grin­di­nius žu­dy­nių mo­ty­vus, o li­be­ra­li ži­niask­lai­da šiuos mo­ty­vus lai­ko veid­mai­niš­kais ir itin pa­vo­jin­gais.
Po­pu­lis­tai kal­ti dėl ne­apy­kan­tos kurs­ty­mo
 
Olan­di­jos kai­rių­jų pa­žiū­rų dien­raš­čio DE GRO­E­NE AMS­TER­DAM­MER ap­žval­gi­nin­kas Aartas Brou­we­ris ra­šo, kad in­ter­ne­te iš­spaus­din­ta­me ma­ni­fes­te sa­vo kal­tę pri­pa­ži­nęs žudi­kas A.Brei­vi­kas sa­ve api­bū­di­na kaip šių die­nų Tam­plie­rių ri­te­rį, ko­vo­jan­tį su is­la­mu ir eli­tu, bei ta­pa­ti­na­si su olan­dų po­li­ti­ku Ger­tu Wil­der­su. A.Brou­we­ris tei­gia, kad to­kie žmo­nės kaip G.Wil­der­sas yra in­te­lek­tu­a­li­niai „pa­de­gė­jai“. Eu­ro­pos po­pu­lis­tai ir is­la­mo nie­kin­to­jai tur­būt ban­dys A.Brei­vi­ką pa­vaiz­duo­ti kaip vie­ni­šą be­pro­tį. Po­pu­lis­tai teigs, kad, kal­bė­da­mi apie vi­suo­ti­nį ka­rą ir iš­si­va­ly­mą, jie tik­rai ne­tu­rė­jo gal­vo­je to­kių žudy­nių, ko­kias įvyk­dė A.Brei­vi­kas. Gal­būt tai ir tie­sa.
 
Tur­būt ne­dau­ge­lis su­si­mąs­tys, kad nuo­mo­nės tu­rė­ji­mo ir jos raiš­kos tei­sė ga­li tu­rė­ti to­kius tra­giš­kus pa­da­ri­nius, su­kurs­čiu­sius be­ri­bes ne­apy­kan­tos fan­ta­zi­jas bei jų įgy­ven­di­ni­mą. Ta­čiau da­bar jau per vė­lu – blo­gis bu­vo iš­leis­tas kaip dži­nas iš bu­te­lio. Eu­ro­pos sau­gu­mo pa­jė­gos pri­va­lo ati­džiai iš­šu­kuo­ti ir iš­va­ly­ti de­ši­nių­jų eks­tre­mis­tų tin­klus, o rin­kė­jai tu­ri nu­baus­ti po­pu­lis­tus už jų kvai­las kal­bas, ant­raip to­kios tra­ge­di­jos, ko­kios nu­ti­ko Nor­ve­gi­jo­je, dar kar­to­sis ne kar­tą.
 
Pra­hos ver­slo dien­raš­čio HOS­PODARSKÉ NO­VI­NY žur­na­lis­tas Pet­ras Hon­zej­kas tei­gia, kad ma­si­nės žu­dy­nės, ku­rias Nor­ve­gi­jo­je su­kė­lė A.Brei­vi­kas, ro­do, kad is­la­miz­mas nė­ra vie­nin­te­lis pa­vo­jus, ty­kan­tis Eu­ro­po­je. Eu­ro­pa šį sa­vait­ga­lį pri­va­lė­jo at­si­to­kė­ti ir pa­bus­ti iš sap­no, kad prie­šai yra tik už jos sie­nų. Is­la­mis­tai, pa­si­ro­do, yra ne vie­nin­te­liai, ga­lin­tys su­va­ry­ti pei­lį į nu­ga­rą ir steng­tis su­griau­ti mū­sų pa­sau­lį ir ver­ty­bes. Il­gą lai­ką Eu­ro­pa bu­vo už­liū­liuo­ta ir ne­ma­tė, kad bet ko­kia eks­tre­miz­mo for­ma yra pa­vo­jin­ga, ne­svar­bu, ko­kia re­li­gi­ja, et­ni­niais ar tau­ti­niais skir­tu­mais ji grin­džia­ma.
 
Nor­ve­gi­jos įvy­kiai skė­lė vi­sai Eu­ro­pai bru­ta­lų ant­au­sį. Ji at­si­dū­rė tik­ra­me koš­ma­re. Gal A.Brei­vi­kas ir iš tie­sų yra vie­ni­šas be­pro­tis, ta­čiau to­kia be­pro­tys­tė iš nie­ko ne­at­si­ran­da. Vi­so­je Eu­ro­po­je de­ši­nio­jo spar­no eks­tre­mis­tai tei­si­na­si, kad taip yra gi­na­mos tau­ti­nės ver­ty­bės. Eu­ro­pai tai reiš­kia du da­ly­kus: sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos tu­ri iš nau­jo iš­nag­ri­nė­ti pa­vo­jus, ku­rie sly­pi mū­sų na­muo­se, o po­li­ti­nės par­ti­jos tu­rė­tų la­biau kreip­ti dė­me­sį į žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą Eu­ro­pos pro­jek­tu ir dau­gia­kul­tū­riš­ka vi­suo­me­ne.
 
At­vi­ra vi­suo­me­nė pa­vo­ju­je
Stok­hol­mo li­be­ra­lių pa­žiū­rų dien­raš­tis DA­GENS NY­HE­TER ra­šo, kad žudy­nės Nor­ve­gi­jo­je bu­vo pa­si­kė­si­ni­mas į vi­są mū­sų lais­vą ir de­mo­kra­tišką vi­suo­me­nę, bei kvie­čia vi­sus gin­tis. Žmo­gus, ku­ris per ke­lias va­lan­das pa­skan­di­no Nor­ve­gi­ją bai­mė­je ir te­ro­re, bu­vo ve­da­mas kar­tė­lio, ku­rį jam kė­lė at­vi­ra vi­suo­me­nė. Jei­gu mes no­ri­me, kad Nor­ve­gi­jos te­ro­ris­to pa­stan­gos ne­duo­tų re­zul­ta­tų, mes vi­si pri­va­lo­me da­ry­ti tai, kam jis sten­gė­si už­kirs­ti ke­lią. Mes pri­va­lo­me bū­ti įsi­pa­rei­go­ję vi­sai vi­suo­me­nei. Jei­gu ka­da nors jau­tė­te, kad no­rė­tu­mė­te įsto­ti į ko­kią nors po­li­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją ir iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę – da­bar pats me­tas tai pa­da­ry­ti ir tap­ti tik­rais pi­lie­čiais.
 
Ne­apy­kan­ta, eks­tre­miz­mas ir ne­to­le­ran­ci­ja yra keis­ti or­ga­niz­mai, ku­rie tarps­ta ir kles­ti va­ku­u­me. Ge­riau­siai juos ga­li su­nai­kin­ti gai­vus oro pliūps­nis, iš­sprūs­tan­tis at­vi­ro­je dis­ku­si­jo­je ir pa­rem­tas aiš­kiais ar­gu­men­tais bei lais­vu nuo­mo­nių da­li­ji­mu­si. Pa­grin­di­nis te­ro­riz­mo gin­klas yra įbau­gi­ni­mas. Jei­gu no­ri­me su juo ko­vo­ti, mes tu­ri­me iš­ei­ti iš už sa­vo ne­veik­lu­mo ba­ri­ka­dų, gar­siai iš­reikš­ti nuo­mo­nę, ar­šiai gin­čy­tis už at­vi­ru­mą, to­le­ran­ci­ją ir lais­vę. Vi­sa­da nei­gia­mai ver­tin­ti bet ko­kius gra­si­ni­mus, siau­ra­protystę ir kse­no­fo­bi­ją. Mes pri­va­lo­me ne­bi­jo­ti!
 
Vie­nos kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų dien­raš­čio PRES­SE au­to­rius Mi­cha­el Fleis­chhac­ke­ris ra­šo, kad ne­ri­mas, ku­rį Eu­ro­po­je ke­lia di­de­lė imig­ra­ci­ja, tu­ri bū­ti at­vi­rai ap­tar­tas. Nor­ve­gi­jos žudi­kas A.Brei­vi­kas in­ter­ne­te pa­vie­ši­no 1 500 pus­la­pių ma­ni­fes­tą, ku­ria­me iš­sa­kė sa­vo ra­sis­ti­nius įsi­ti­ki­ni­mus. Jo tei­gi­niai kal­ba apie imig­ra­ci­jos ke­lia­mą grės­mę ir su­si­lau­kė di­de­lio skai­čiaus ko­men­ta­rų. Tarp tų, ku­rie sa­vo įtū­žį lie­ja in­ter­ne­te, yra daug žmo­nių, ku­rie ap­si­me­ta gy­ve­nan­tys są­ži­nin­gą ir įpras­tą gy­ve­ni­mą. La­bai ti­kė­ti­na, kad prie­var­ta Os­le ir Utio­jos sa­lo­je tu­rės tę­si­nį. Ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie ne­su­ge­ba su­si­gy­ven­ti su šian­die­nos vi­suo­me­nės po­ky­čiais ir kul­tū­ri­nių skir­tu­mų ny­ki­mu, gal­būt su­pras, kad te­ro­ras ne­ga­li iš­spręs­ti šių klau­si­mų.
 
Tie­siog rei­kia pri­im­ti be­si­kei­čian­tį pa­sau­lį ir pra­dė­ti da­ly­tis sa­vo ge­ru. Šiuo me­tu yra svar­bu, kad vals­ty­bių ly­de­riai įtrauk­tų vi­suo­me­nės kai­tos pro­ble­mas į dar­bo­tvarkę, ir kvies­ti at­vi­rai dis­ku­si­jai apie po­ky­čius bei ga­li­my­bes, ku­rias mums su­tei­kia nau­jos vi­suo­me­ni­nės re­a­li­jos. Vi­suo­me­nės, grįs­tos ano­ni­mi­ne ag­re­si­ja, ku­ri plin­ta it ma­ras vir­tu­a­lio­jo­je erd­vė­je ir bu­me­ran­gu grįž­ta at­gal į po­li­ti­nį dis­kur­są.
 
Vie­ni­šas ka­rys, gi­męs ne sa­vo ero­je
Frank­fur­to kai­rių­jų li­be­ra­lų pa­žiū­rų dien­raš­čio FRANK­FUR­TER RUND­SCHAU ko­men­ta­to­rius is­to­ri­kas Aly Götzas (Alis Giot­cas) tei­gia, kad Nor­ve­gi­jos žudi­kas A.Brei­vi­kas nė­ra be­pro­tis, ta­čiau XX am­žiaus ka­rys fi­lo­so­fas, ku­ris pa­si­ro­dė šiek tiek per vė­lai. To­ta­li­ta­ri­nė­se, vie­na­di­men­si­nė­se fi­lo­so­fi­jo­se, po­li­ti­nė­se uto­pi­jo­se ir pseu­do­re­li­gi­jo­se tam tik­ros gru­pės (be­si­ta­pa­ti­nan­čios su vie­na ra­se, re­li­gi­ja ar kla­se) na­riai yra iš­ke­lia­mi virš vi­sos žmo­nių pi­ra­mi­dės. Tų lai­kų dok­tri­nų pro­pa­gan­di­nin­kai tei­gė, kad gru­pė pra­na­šes­nių žmo­nių, ku­ri vei­kia vie­nin­gai, yra vir­šes­nė už vi­sus ki­tus in­di­vi­dus.
 
To­kios gru­pės ver­buo­da­vo nau­jus na­rius iš­skir­ti­nu­mu ir to­ta­lia izo­lia­ci­ja nuo li­ku­sių „nesu­si­pra­tė­lių“. Šios iš­skir­ti­nės gru­pės sa­vo pa­grin­di­niais prie­šais lai­kė žmo­nes, už­iman­čius kul­tū­riš­kai že­mes­nę po­zi­ci­ją. Tai su­tei­kė jiems aks­ti­ną nau­do­ti vi­sas įma­no­mas prie­mo­nes prieš ide­o­lo­gi­nius prie­šus ir ne­si­gai­lė­ti ci­vi­lių au­kų. Tai ir įvy­ko pra­ėju­sį penk­ta­die­nį – A.Brei­vi­kas pa­ki­lo į ko­vą už krikš­čio­ny­bę, lais­vą nuo is­la­mo ir mark­siz­mo Eu­ro­pą, ne­si­rink­da­mas nei prie­mo­nių, nei žmo­nių, prieš ku­riuos nu­krei­pė sa­vo ag­re­si­ją.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai