Tiesa.com   |   Delfi.lt   |   ELTA   |   2019-11-09

Minint Berlyno sienos griūties 30-metį išskirtinis M. Gorbačiovo interviu: ne, nesigailiu

  
Minint Berlyno sienos griūties 30-metį išskirtinis M. Gorbačiovo interviu: ne, nesigailiu
© pixabay nuotrauka

Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas nesigaili pradėjęs pertvarką ir mano, kad vienas svarbiausių jos elementų buvo naujas mąstymas užsienio politikos srityje. Jis tai pareiškė šeštadienį paskelbtame interviu Vokietijos žurnalui „Spiegel“ Berlyno sienos griūties 30-ųjų metinių proga.

„Iškart paklausite, ar aš nesigailiu dėl pertvarkos. Ne, nesigailiu“, - sakė M. Gorbačiovas. „Buvo neįmanoma gyventi taip, kaip anksčiau. Ir esminė pertvarkos dalis buvo naujas mąstymas užsienio politikos srityje, apimantis tiek universalias vertybes ir branduolinį nusiginklavimą, tiek pasirinkimo laisvę“, - teigė buvęs SSRS vadovas.
„Pradėdami pertvarką, mes žinojome, kad rizikuojame, bet visa valstybės vadovybė laikėsi vieningos nuomonės, kad permainos būtinos“, - pareiškė M. Gorbačiovas. „Už pertvarkos žlugimą ir Sovietų Sąjungos subyrėjimą atsakingi tie, kurie suorganizavo pučą 1991 metų rugpjūtį, o po pučo naudojosi tuo, kad SSRS prezidento pozicijos susilpnėjo“, - mano jis.
„Devintajame dešimtmetyje mes stojome į reformų kelią. Buvo klaidų ir apsirikimų“, - konstatavo buvęs SSRS prezidentas.
 
„Galima ginčytis, kiek mes priartėjome prie tikros demokratijos, bet prie totalitarinės sistemos mes negrįšime“, - pabrėžė M. Gorbačiovas.
 
Komentuodamas Vokietijos susivienijimą, M. Gorbačiovas pareiškė laikąs šį įvykį vienu svarbiausių savo darbų. „Aš labai vertinu šią dieną“, - pridūrė jis.
Prieš dešimtmetį Vokietijoje atvykęs į Berlyno sienos griuvimo 20-ųjų metinių minėjimo iškilmes M. Gorbačiovas sakė tikėjęsis, jog Berlyno siena grius, tačiau nei jis, nei buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis negalvojo, jog tai įvyks taip greitai.
 
„Kancleris Kohlis ir aš galvojome, jog tai įvyks 21-ame šimtmetyje. Nesame labai geri aiškiaregiai“, – M. Gorbačiovas sakė Berlyne.
 
„Visą dieną kalbėjomės, kaip galėtų būti sprendžiamas Vokietijos klausimas – tačiau tai įvyko (1989 metų) lapkričio 9 dieną. Buvo galima nuspėti, kad ta era baigsis“, – tuomet pridūrė jis.
 
M. Gorbačiovas vadovavo Sovietų Sąjungai, kai taikūs visuomenės protestai paskatino komunistinės Rytų Vokietijos lyderius leisti žmonėms laisvai pereiti sieną ir patekti į Vakarų Berlyną. Po vienuolikos mėnesių Vokietija buvo suvienyta.
2013 metais paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas prisipažino pramiegojęs Berlyno sienos griuvimą. 1989-aisiais naktį iš lapkričio 9 dienos į 10-ąją jis miegojo ir nebuvo pažadintas, 2013 metais jis pats pasakojo Vokietijos žurnalui.
 
„Bet to ir nereikėjo. Aš detales sužinojau ankstyvą rytą. Nes mūsų pozicijos iš pat pradžių buvo aiškios“, – kalbėjos jis.
 
Anot M. Gorbačiovo, padalyta Vokietija buvo sulėtinto veikimo bomba, su kuria Europa ilgai nebūtų galėjusi gyventi. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad Vokietijos susivienijimas pasitarnavo visų interesams.
 
„Nors tada prieš buvo ir Didžioji Britanija, ir Prancūzija“, – M. Gorbačiovą citavo agentūra AFP.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai