Laura Kirvelytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-05-16

„Milijonų maršas“ demokratijos link

  
„Milijonų maršas“ demokratijos link Protestai prieš V.Putino režimą vyksta jau beveik pusmetį

V.Putino inauguracijos išvakarėse prasidėjęs opozicijos „milijonų maršas“ – signalas Kremliui apie augantį visuomenės nepasitenkinimą.

Ilgiems šešeriems (ar dvylikai?) metų į Rusijos prezidento postą sugrįžusio Vladimiro Putino inauguracija praėjo kaip niekada tykiai. Fone vyko opozicijos protesto akcija prieš valdžios uzurpavimą, į Maskvos gatves išvedusi per 70 tūkst. Rusijos gyventojų ir privertusi tarptautinę bendruomenę klausti: ar opozicija jau pasirengusi mesti iššūkį Kremliui?
Išlaisvinta opozicijos galia
 
Protestai prieš Putino režimą vyksta jau beveik pusmetį, juose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių. Su tokio masto nepasitenkinimu Kremlius dar nebuvo susidūręs. Nuo Valstybės Dūmos rinkimų praėjusį gruodį nenutylantys protestai – vienas iš Rusijos visuomenės pilietiškėjimo požymių. Pirma, Rusijos gyventojai, ypač vidurinė klasė, nutarė nebesitaikstyti su vis didėjančiu atotrūkiu tarp jų politinių lūkesčių ir Kremliaus piešiamų politinių realijų.
 
Antra, gausėjančios opozicijos gretos, nepaisant brutalaus valdžios atsako protestuotojams, rodo artėjančią jėgos politikos „galiojimo pabaigą“ Rusijoje. Per „milijono maršą“ buvo suimta per 400 protestuotojų, įskaitant ir tris opozicijos lyderius – Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderį, žinomą V.Putino kritiką Borisą Nemcovą, Kairiojo fronto lyderį Sergejų Udacovą ir aktyvų kovotoją prieš korupciją Aleksejų Navalnį, tačiau tai neišgąsdino protestuotojų, bet kaip tik paskatino juos pratęsti pasipriešinimo akciją neribotam laikui.
 
Į prezidento postą 2000-aisiais įžengęs V.Putinas pasinaudojo Rusijos gyventojų nusivylimu demokratija ir ėmė stiprinti vienasmenę savo valdžią, iš politinio lauko išstumdamas bet kokias alternatyvas. Vis dėlto šiandien nostalgijos „tvirtos rankos“ politikai Rusijoje vis mažiau. Pasak „Laisvosios Europos“ radijo Rusijos tarnybos redaktoriaus Kirilo Kobrino, pirmoji V.Putino valdymo dalis buvo skirta politinio režimo sukūrimui. Tai galima palyginti su pastato statymu. Dabar Kremlius bando gyventi šiame labai blogame pastate, kuris prašyte prašosi nuolatinio remonto.
 
Įvairovė – jėga ar susiskaldymas?
 
Gera pradžia – pusė darbo, bet ar pavyks opozicijai sėkmingai tęsti jį toliau? Juolab kad opozicija turi problemų, galinčių „ištrinti“ pastarojo pusmečio įdirbį ir grąžinti aktyvistus į politinio gyvenimo paraštes.
Pirma, opozicija yra labai skirtinga ir kol kas ją vienija tik „nemeilė“ V.Putinui bei kova su jo režimo ydomis, o kokybiškai naujos, pozityvios vizijos kol kas pasigendama. Šiandien Rusijos opozicija yra „prieš kažką“, o ne „už kažką“. Tokia strategija leidžia mobilizuoti pasipiktinusius gyventojus, bet neįtikina dvejojančiųjų. O būtent pastarųjų patraukimas į savo pusę ir yra politinės sėkmės garantas.
 
Viena vertus, Rusijos „suverenios“ demokratijos modelis slopino alternatyvių politinių jėgų saviraišką, taigi opozicija Rusijoje dar tik mokosi veikti politinėje erdvėje. Kita vertus, jau pusmetį stebima tik išorinė opozicijos konsolidacija, t.y. jos veiklos suaktyvėjimas, o vidinės konsolidacijos – artėjimo „bendro politinio vardiklio“ link – nematyti. Taigi kyla rizika, kad opozicija gali neišlaikyti „sėkmės testo“ – įklimpti į vidines rietenas ir susiskaidyti anksčiau, nei pasieks savo tikslų.
Antra, diktatoriško režimo varžomame Rusijos visuomeniniame gyvenime šiandien visu stiprumu reiškiasi vadinamasis „atleistos spyruoklės efektas“. Taigi turi praeiti dar šiek tiek laiko, kad paaiškėtų, ar opozicijos aktyvumas – „brandus“ ir efektyvus atsakas diktatoriškam režimui, ar viso labo pro susilpnėjusių represijų „skyles“ prasmukusios opozicijos laikinas suaktyvėjimas.
Kremlius nuo pat V.Putino atėjimo į valdžią dienos paniškai bijojo demokratinių revoliucijų viruso, tačiau šis neaplenkė ir Rusijos. Opozicijos vienybė ir visuomenės aktyvumas lems, ar Rusija taps dar viena demokratinio pavasario „domino efekto“ grandimi.
 
***
 
Politologas Vytis Jurkonis: opozicijos sėkmė priklausys nuo gebėjimo susitarti
 
- Ką reiškia šiuo metu vykstantys protestai Rusijoje?
- Po prezidento rinkimų kovą vykę protestai buvo kur kas nuosaikesni nei tie, kurie vyko po parlamento rinkimų praėjusį gruodį, o tai sukėlė pesimizmą, kad protesto nuotaikos Rusijoje slopsta. Pozityvu tai, kad prieš V.Putino inauguraciją vykę protestai įrodė, jog kovo mėnesio tendencijos buvo tik kablelis, o ne taškas opozicijos judėjime. Šiandien yra aišku, kad V.Putinas negali būti ramus dėl procesų Rusijos politiniame gyvenime, nes alternatyva jam išlieka.
 
- Ar toji alternatyva pajėgi mesti rimtą iššūkį V.Putinui?
 
- Reikia turėti galvoje, kad Rusija nėra laisva demokratiška valstybė, kurioje opozicija gali veikti nevaržoma. Bet praėjusį gruodį Kremlius dar nesitikėjo, kad opozicija pajėgi į gatves išvesti dešimtis tūkstančių žmonių. Be to, opozicijos lyderiams reikia perlipti per savo asmenines ambicijas, nes pyrago dalybos dar prieš jį gaunant – labai destruktyvus veiksmas. Taip pat protestai kol kas vyksta tik didžiuosiuose miestuose ir socialiniuose tinkluose, o atokesnių regionų gyventojų alternatyva V.Putinui kol kas nepasiekia. Rasti būdą, kaip pasiekti Rusijos regionų gyventojus, – rimtas iššūkis opozicijai.
 
- Kaip vertinate opozicijos susiskaidymo riziką?
 
- Dešiniesiems ir komunistams „bendrą vardiklį“ rasti sudėtinga. Svarbiausia yra sutarti, kad nekonfrontuojama tarpusavyje, o kartu siekiama pakeisti Kremliaus sukurtas politinio gyvenimo „žaidimo taisykles“, siekti laisvų, skaidrių ir demokratiškų rinkimų. Kai „žaidimo taisyklės“ visoms Rusijos politinėms jėgoms bus vienodos, tuomet bus galima kalbėti apie savo rinkėjo paieškas.
- Ar protestai gali peraugti į „spalvotąją revoliuciją“?
 
- Kremlius bandė gąsdinti visuomenę „spalvotosiomis revoliucijomis“, kurios esą yra Vakarų surežisuotas procesas. Vis dėlto naujausi protestai rodo, kad spaudimas Kremliui kyla iš Rusijos vidaus. Vargu ar tai revoliucija, bet akivaizdu, kad visuomenės nepasitenkinimas auga. Protestų sėkmė ateityje priklausys nuo opozicijos sugebėjimo susitarti ir eiti išvien.
 
 

  

Žymos: Rusija, Vladimir Putin, Maskva

Komentarai

Naujausi straipsniai