Laura Kirvelytė, Atgimimas   |   2010-10-20

Lukašenka prieš Rusiją?

  
Lukašenka prieš Rusiją? Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. s

Paskutinis Europos diktatorius provokuoja paskutinę sąjungininkę Rusiją. Ar to pakanka A.Lukašenkai, kad jis taptų „antruoju Juščenka”?

"Apple-style-span" style="font-family: Georgia, serif; font-size: 15px; ">Spa­lio pra­džio­je tarp Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to Alek­san­dro Lu­ka­šen­kos ir Ru­si­jos va­do­vo Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo plyks­te­lė­jo ga­na ne­ti­piš­kos for­mos, bet tra­di­ci­nio tu­ri­nio gin­čas. Iro­niš­ka, kad, vos „su­si­tvar­kiu­si“ su Uk­rai­na, Ru­si­ja ne­tru­ko su­lauk­ti niuk­so iš Bal­ta­ru­si­jos pu­sės. Ar Krem­lius įgi­jo nau­ją opo­nen­tą Ry­tų Eu­ro­po­je?      

Lieps­nos są­jun­gi­nės vals­ty­bės griu­vė­siuo­se

Spa­lio 1–ąją per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją A.Lu­ka­šen­ka ne­pa­gai­lė­jo griež­tų žo­džių Ru­si­jos po­li­ti­kai sa­vo ša­lies at­žvil­giu, ypač kri­ti­kuo­da­mas Krem­lių už ki­ši­mą­si į ne­pri­klau­so­mos Bal­ta­ru­si­jos vi­daus rei­ka­lus – ša­lies opo­zi­ci­jos fi­nan­sa­vi­mą.

Spa­lio 3–iąją Ru­si­jos va­do­vas D.Med­ve­de­vas sa­vo in­ter­ne­to tin­kla­raš­ty­je ko­le­gos iš Bal­ta­ru­si­jos kal­ti­ni­mus pa­va­di­no „an­ti­ru­siš­ka is­te­ri­ja“, skir­ta A.Lu­ka­šen­kos kam­pa­ni­jai prieš rin­ki­mus. Anot D.Med­ve­de­vo, A.Lu­ka­šen­kos kal­ti­ni­mai Krem­liui nie­kuo ne­si­ski­ria nuo anks­čiau skam­bė­da­vu­sių kal­ti­ni­mų Va­ka­rams. Be to, D.Med­ve­de­vas pa­ra­gi­no A.Lu­ka­šen­ką, užuot svai­džiu­sis kal­ti­ni­mais, su­si­rū­pin­ti ša­lies vi­daus pro­ble­mo­mis, ypač  ne­aiš­kio­mis žmo­nių din­gi­mo by­lo­mis. Be­je, tai ne pir­mas kar­tas, kai Ru­si­ja A.Lu­ka­šen­kai pri­me­na žmo­nių din­gi­mo by­las ir pras­tą žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį. Lie­pos 4–ąją „Gaz­pro­mui“ pri­klau­san­tis NTV te­le­vi­zi­jos ka­na­las pa­ro­dė fil­mą „Krikš­ta­tė­vis“ apie A.Lu­ka­šen­kos „juo­dus dar­bus“.

Bu­vu­sių są­jun­gi­nin­kių ir ne­va bro­liš­kų tau­tų san­ty­kiai nuo­lat blo­gė­jo nuo 2007–ųjų pra­džios du­jų kon­flik­to, po ku­rio ėjo dar ke­le­tas kon­flik­tų dėl du­jų, eko­no­mi­nis ka­ras dėl bal­ta­ru­siš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­to, ne­aiš­ku­mai dėl ru­siš­kos naf­tos im­por­to ir Bal­ta­ru­si­jos del­si­mas įsi­trauk­ti į Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­zach­sta­no ku­ria­mą Mui­tų są­jun­gą.

Šiuo me­tu dvie­jų vals­ty­bių san­ty­kių pa­ašt­rė­ji­mui pui­kią ter­pę su­kū­rė gruo­džio 19–ąją vyk­sian­tys pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­riuo­se jau ket­vir­tą kar­tą iš ei­lės va­do­vo pos­to sieks ir pats A.Lu­ka­šen­ka. Jei šių „bu­ta­fo­ri­nių“ rin­ki­mų ne­pri­pa­žin­tų Ru­si­ja, A.Lu­ka­šen­kos re­ži­mas at­si­dur­tų vi­siš­ko­je tarp­tau­ti­nė­je izo­lia­ci­jo­je.

Tai ko­dėl A.Lu­ka­šen­ka pjau­na pas­ku­ti­nę ša­ką, ant ku­rios sė­di? Vi­sų pir­ma A.Lu­ka­šen­kai, kaip ir vi­siems dik­ta­to­riams, bū­ti­ni iš­orės prie­šai. Prie Va­ka­rų de­mo­ni­za­vi­mo Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nė per dau­giau nei de­šimt­me­tį pri­pra­to. O štai Ru­si­jos grės­mė kol kas dar „švie­žia“ ir mo­bi­li­zuo­jan­ti. An­tra, A.Lu­ka­šen­kos emo­ci­jos Krem­liaus at­žvil­giu ga­li bū­ti ir se­nas po­li­ti­nis triu­kas – iš­spaus­ti iš Ru­si­jos nau­jų nuo­lai­dų šan­ta­žo bū­du. 

Lu­ka­šen­ka tam­pa ba­las­tu Krem­liui?

Jei A.Lu­ka­šen­ka iš Ru­si­jos sie­kia pa­pil­do­mų nuo­lai­dų, jis stip­riai ap­si­skai­čia­vo. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas „am­ži­nuo­ju“ Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tu bu­vo jau­čia­mas dar Ru­si­jos pre­zi­den­tu esant Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui, o da­bar­ti­nis Ru­si­jos va­do­vas D.Med­ve­de­vas ne­sle­pia sa­vo an­ti­pa­ti­jų A.Lu­ka­šen­kai. Be to, Bal­ta­ru­si­jos „ver­tė“ Ru­si­jai šian­dien yra ge­ro­kai „kri­tu­si“.

Vi­sų pir­ma Mins­kas Mask­vai da­ro­si... tie­siog per bran­gus. Bal­ta­ru­si­ja gau­na pi­giau­sią ru­siš­ką naf­tą ir du­jas. Ru­si­jos su­tei­kia­mų sub­si­di­jų vien už šias ža­lia­vas dy­dis su­da­ro per 2 mlrd. JAV do­le­rių per me­tus.

An­tra, Mins­kas Krem­liui ne tik ne­pi­giai at­si­ei­na, bet ir ne­duo­da po­li­ti­nės nau­dos. Kuo to­liau, tuo sun­kiau Krem­liui da­ro­si pa­lenk­ti A.Lu­ka­šen­ką po­li­tiš­kai. Bal­ta­ru­si­ja pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų ke­lia ban­gas dėl naf­tos ir du­jų kai­nų, Mins­kas lin­kęs stab­dy­ti vi­sus in­teg­ra­ci­nius me­cha­niz­mus NVS erd­vė­je, kaip an­tai nu­ti­ko Mui­tų są­jun­gos at­ve­ju. Pas­ta­ruo­ju me­tu Krem­liaus kan­try­bės tau­rę per­pil­dė Bal­ta­ru­si­jos at­si­sa­ky­mas pri­pa­žin­ti Ab­cha­zi­ją ir Pie­tų Ose­ti­ją. A.Lu­ka­šen­ka su­ti­ko, kad Bal­ta­ru­si­ja, kaip Ru­si­jos ben­dra­žy­gė, tu­rė­tų pa­lai­ky­ti šią tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Ta­čiau jis pa­reiš­kė, kad Bal­ta­ru­si­ja ne­ke­ti­na pri­pa­žin­ti Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ti­jos, nes Ru­si­ja ne­ga­lės Bal­ta­ru­si­jai kom­pen­suo­ti nei­gia­mų šio žings­nio tarp­tau­ti­nių pa­da­ri­nių. Ki­taip ta­riant, o kas lau­kia Bal­ta­ru­si­jos, šiai pa­ga­liau pa­bė­gus nuo Mask­vos?

Ga­liau­siai ne­rei­kia pa­mirš­ti ir kiek pa­si­kei­tu­sios Ry­tų Eu­ro­pos ge­o­po­li­ti­nės pa­dė­ties. Po 2004–ųjų „oran­ži­nės“ re­vo­liu­ci­jos Uk­rai­no­je į val­džią at­ėjus pro­va­ka­rie­tiš­koms jė­goms, Ru­si­ja pra­ra­do pa­grin­di­nę sa­vo „at­sva­rą“ Ry­tų Eu­ro­po­je. Tad su­gy­ve­ni­mas su Bal­ta­ru­si­ja bu­vo Ru­si­jos iš­li­ki­mo bu­vu­sios įta­kos sfe­ro­je Eu­ro­po­je pa­grin­das. Pra­ėju­siais me­tais prie Uk­rai­nos vai­ro sto­jus Ru­si­jai pa­lan­kiam Vik­to­rui Ja­nu­ko­vy­čiui, Krem­lius ga­li leng­viau at­si­kvėp­ti. Tad kon­tro­liuo­da­ma Ry­tų Eu­ro­pos „cen­trą“ Uk­rai­ną, Mask­va kar­tu tu­ri lais­vas ran­kas tvar­ky­tis su Bal­ta­ru­si­ja.   

Bal­ta­ru­si­ja kei­čia Uk­rai­ną?

Ry­tų Eu­ro­pa iš­ties ku­pi­na pa­ra­dok­sų. Pen­ke­rius me­tus Ru­si­jos gal­vos skaus­mu bu­vu­si Uk­rai­na, pa­si­kei­tus va­do­vui, per­ėjo į stra­te­gi­nių Mask­vos part­ne­rių gre­tas. Kiš­ti pa­ga­lius į ra­tus Krem­liui pra­dė­jo ar­ti­miau­sia są­jun­gi­nin­kė Bal­ta­ru­si­ja. Ar Bal­ta­ru­si­ja ke­ti­na už­im­ti „oran­ži­nės“ Uk­rai­nos vie­tą?

Des­pe­ra­ci­jos pa­gau­tą A.Lu­ka­šen­ką va­din­ti nau­juo­ju V.Juš­čen­ka, o Bal­ta­ru­si­jai ieš­ko­ti spal­vos, kad ir tik san­ty­kių su Mask­va as­pek­tu, yra per drą­su. Vi­sų pir­ma Uk­rai­na, nors ir žen­gė di­de­lį žings­nį Ru­si­jos link, sa­vo stra­te­gi­nio tiks­lo – na­rys­tės ES – ne­at­si­sa­kė. Dėl šios prie­žas­ties ša­lis ir ne­įsto­jo į Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­zach­sta­no mui­tų są­jun­gą. Ne­at­si­sa­kė Ki­je­vas ir part­ne­rys­tės su JAV, iš dar­bo­tvarkės iš­brau­kęs tik na­rys­tės NA­TO klau­si­mą. Bal­ta­ru­si­ja kaip bu­vo, taip ir lie­ka izo­liuo­ta ir spau­džia­ma tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės. Tarp­tau­ti­nės izo­lia­ci­jos Bal­ta­ru­si­ja su­lau­kė ne dėl san­ty­kių su Ru­si­ja, o dėl vi­di­nių pro­ble­mų – de­mo­kra­tijos nor­mų ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų.

An­tra, V.Juš­čen­kos opo­na­vi­mas Ru­si­jai bu­vo grin­džia­mas vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­mu ša­lies de­mo­kra­tizacijos sie­kiu, to­dėl ir su­lau­kė pla­čios Va­ka­rų pa­ra­mos. Vie­nin­te­lis A.Lu­ka­šen­kos sie­kis – „už­kon­ser­vuo­ti“ sa­vo re­ži­mą, dėl ku­rio Bal­ta­ru­si­ja ga­li ti­kė­tis tik tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų.

Ga­liau­siai Uk­rai­no­je eg­zis­tuo­ja sva­ri at­sva­ra pro­ru­siš­ka­jai po­li­ti­nei li­ni­jai. Abi po­li­ti­nės sto­vyk­los yra apy­ly­gės, tad iš­lie­ka ti­ki­my­bė, kad po rin­ki­mų po­li­ti­nė svars­tyk­lės pa­kryps į ki­tą pu­sę. Tai ne­lei­džia Ru­si­jai at­si­pa­lai­duo­ti. Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja yra sil­pna, su­si­skai­džiu­si ir ne­tu­ri aiš­kios už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­jos. Ki­taip ta­riant, opo­zi­ci­ja yra su tais, ku­rie ne­my­li A.Lu­ka­šen­kos. Ir jei Krem­lius iš­ties­tų pa­gal­bos ran­ką Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jai, nu­ver­čiant A.Lu­ka­šen­ką, Bal­ta­ru­si­ja vėl tap­tų pir­muo­ju Ru­si­jos drau­gu“. Iki ki­to kon­flik­to.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai