Renata Skardžiūtė-Kereselidzė   |   ATGIMIMAS   |   2013-02-12

Kinai puola laisvą žodį

  
Kinai puola laisvą žodį JAV žiniasklaida neatlaikė Kinijos programišių atakų.

Amerikos žiniasklaida vėl kaltina Kiniją dėl programišių įsilaužimų. Šįkart auka tapo dienraštis „New York Times“, kurio kompiuterių sistema buvo užpulta paviešinus medžiagą apie premjero Wen Jiabao šeimos finansinę padėtį. Dienraštis tvirtina, kad įsilaužėliai buvo „susiję su Kinijos kariuomene“.

Anot „New York Times“ teigimu, pastaruosius keturis mėnesius Kinijos hakeriai nuolatos puldinėjo dienraščio serverius, įsilauždami į sistemą ir vogdami žurnalistų bei darbuotojų slaptažodžius. Jeigu įsilaužėliai iš tiesų dirbo Kinijos Vyriausybei, tai reikštų, jog Pekinas bando kontroliuoti naujienų srautą apie Kiniją – kitais žodžiais tariant, vykdyti cenzūrą už savo jurisdikcijos ribų. Prieš metus JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton iniciatyva tarp JAV ir Kinijos buvo pradėtas dialogas dėl kibernetinio saugumo.
Vis dėlto panašu, kad šis bendravimas neduoda norimų rezultatų, kaip tik – priešingai – nuo dialogo pradžios bent trys stambios žiniasklaidos priemonės sulaukė programišių užpuolimų. „Mes skatiname visus, kurie tai patyrė, ar jie būtų Kinijoje, ar bet kur pasaulyje, pasidalinti savo patirtimi ir peržiūrėti savo saugumo sistemas, nes ši problema, deja, nuolat auga“, – reaguodama į „New York Times“ pareiškimus kalbėjo JAV valstybės departamento atstovė spaudai Victoria Nuland.
Kinija sąsajas neigia
 
Kinijos valdžia paneigė sąsajas su kibernetinėmis atakomis, o atsakydama į kaltinimus Kinijos gynybos ministerija pareiškė, jog „Kinijos įstatymai draudžia bet kokius veiksmus, kurie pažeidžia interneto saugumą“. Taip pat pridėjo, jog „kaltinimai kinų kariuomenei vykdžius kibernetines atakas be rimtų įrodymų yra neprofesionalūs ir neturi jokio pagrindo“. Tačiau „New York Times“ pasamdyti kibernetinio saugumo ekspertai „Mandiant“ teigia turintys įrodymų, jog atakos atėjo iš Kinijos. Hakeriai pirma įsilaužė į JAV universitetų kompiuterių sistemas, iš kurių toliau pasiekė „New York Times“. Šis braižas sutampa su daugeliu ankstesnių hakerių iš Kinijos atakų.
 
Kitą dieną po „New York Times“ pareiškimo pasirodė pranešimas, jog „Wall Street Journal“ taip pat buvo užpultas kinų hakerių. Pasak pranešimo, įsilaužėliai bandė stebėti, ką kompanija skelbia apie Kiniją. „The Wall Street Journal“ tai įvardina kaip „besitęsiančią problemą“, kurią spręsti padeda valdžia ir saugumo specialistai. Kai kurie apžvalgininkai įtaria, jog tai – tik nedidelė plačios špionažo kampanijos dalis.
 
Jautri informacija iškelta į paviršių
 
Kinijos premjero vaikystė buvo gana paprasta – Wen Jiabao mama mokytojavo Šiaurės Kinijoje, o tėvas dirbo ūkyje ir prižiūrėjo valstybines kiaules. Tačiau visa tai jau seniai praeityje – panašu, kad sūnaus karjera padėjo Wen šeimai susikrauti didžiulius turtus. Kaip pranešama „New York Times“ paviešintoje ataskaitoje, devyniasdešimtmetė premjero motina prieš penkerius metus padarė keletą stambių investicijų. Viena jų, į stambią Kinijos finansų kompaniją, siekia 120 mln. JAV dolerių. Kaip Wen motinai Yang Zhiyun pavyko susikrauti tokius turtus, nėra žinoma. Ir kiti premjero Wen šeimos nariai – jo žmona, vaikai, jaunesnis brolis ir svainis – tapo nepaprastai turtingi Wen Jiabao atėjus į valdžią 1998 m. Atlikus išsamų žurnalistinį tyrimą, „New York Times“ suskaičiavo, kad Kinijos premjero šeima valdo 2,7 mlrd. JAV dolerių vertės turtą.
 
Šalyje, kur ekonomiką stipriai reguliuoja Vyriausybė, ministrui pirmininkui nebuvo sunku vystyti šeimos verslą. Wen Jiabao turi galią daryti įtaką investicijoms strateginėse srityse, pvz., energetikos bei telekomunikacijų; kompanijos negali parduoti savo akcijų biržoje be Wen prižiūrimų institucijų leidimo. Ir jis buvo tiesiogiai įsitraukęs į tas ekonomikos šakas, kur jo giminaičiai vystė savo verslą. Premjero šeima turi akcijų bankininkystės, juvelyrikos, turizmo, telekomunikacijų kompanijose ir įgyvendino ne vieną infrastuktūros projektą, įskaitant statybas Pekino Olimpinėms žaidynėms ir garsųjį „Paukščio lizdo“ stadioną.
Nors Kinijos komunistų partija reikalauja viešinti aukštų pareigūnų ir artimų jų šeimos narių turtą, joks įstatymas nedraudžia net pačių aukščiausių asmenų giminaičiams daryti stambių investicijų. Wen šeima ne kartą pasinaudojo informacija, gauta dar prieš ją paviešinant, valstybės įmonių užnugariu bei valstybiniais kontaktais. Kaip tvirtina „New York Times“, premjero giminaičių verslo sandoriai dažnai vykdavo per antras, trečias ar ketvirtas rankas, vengiant atskleisti, kas iš tiesų už jų stovi. Didžiąją savo kadencijos dalį Wen Jiabao buvo apsuptas gandų, kad jo šeima pelnosi su jo pagalba. Vis dėlto iki straipsnio „New York Times“ niekas nebuvo atlikęs nuodugnesnio tyrimo dėl Wen šeimos turtų. Dienraštis visa tai ištraukė į dienos šviesą bei atskleidė įstatymų spragą, kuri leido Wen ir jo šeimai pasipelnyti iš sparčiai augančios Kinijos ekonomikos.
 
Iki šiol neaišku, kokia yra asmeninė premjero pozicija dėl jo šeimos verslų. JAV valstybės departamento ataskaitose, paviešintose „Wikileaks“ 2010 m., teigiama, kad Wen žinojo apie artimų giminaičių verslus ir jiems nepritarė – tačiau arba negalėjo, arba tiesiog nenorėjo jų sustabdyti.
 
Besitęsianti problema
 
Įsilaužimas į „New York Times“ kompiuterius nėra pirmasis, kuriuo kaltinami Kinijos hakeriai. Pernai amerikiečių televizija „Bloomberg News“ nukentėjo nuo įsilaužėlių po to, kai „Bloomberg“ paviešino medžiagą apie tuometinio viceprezidento Xi Jinping sukauptą turtą. Xi tapo Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi lapkritį ir greičiausiai perims prezidento postą kovą. „Bloomberg News“ paviešinus, jog būsimasis prezidentas sukaupė šimtus milijonų dolerių siekiantį turtą, Kinijos Vyriausybė užblokavo priėjimą prie šio puslapio šalies viduje.
 
„Wikileaks“ 2010 m. paviešinti dokumentai rodo, kad oficiali Kinijos valdžia yra susijusi su atakomis prieš „Google“, „Yahoo“ serverius, užsienio žurnalistų Kinijoje, Dalai Lamos, JAV verslininkų ir valdininkų interneto svetaines. Dokumentuose pateikiami kinų šaltinio parodymai JAV ambasadoje Pekine, kuris teigia, kad atakos prieš „Google“ serverius buvo didelės kampanijos dalis, kurioje dalyvavo šalies valdininkai, tinklų saugumo ekspertai, o taip pat specialiai šiam tikslui pasamdyti programišiai. 2010 m. sausį hakeriai atakavo „Google“ kompiuterinį tinklą, o kartu – ir kinų opozicionieriams priklaususias „Gmail“ elektroninio pašto dėžutes. Atsakydama į iš Kinijos IP adresų vykdomą ataką, „Google“ nusprendė atsisakyti interneto paieškos rezultatų cenzūravimo. Nuo šiol atsakomybė už cenzūrą gula ant kinų programuotojų pečių.
Tais pačiais metais kanadiečių tyrėjai nustatė, kad Kinijos hakeriai per aštuonis mėnesius pavogė svarbių duomenų iš Indijos vyriausybinių kompiuterių. Toronto universiteto specialistams pavyko ne tik nustatyti, kokie duomenys buvo pagrobti, bet ir pamatyti jų kopijas savo akimis. Tarp jų buvo daugybė slaptų dokumentų, susijusių su Indijos specialiųjų tarnybų darbu, diplomatinis susirašinėjimas su Vakarų Afrika, Rusija ir Artimaisiais Rytais dėl priešraketinių gynybos sistemų, NATO pajėgų judėjimas Afganistane. Žvelgiant į šios hakerių atakos tikslus ir veiklos mastą, kai kurie specialistai daro išvadą, kad hakerius neoficialiai palaiko Pekinas. Kad ir kiek pažengė H.Clinton pradėtas dialogas dėl kibernetinio saugumo su Kinija, panašu, jog Vakarai hakerių atakoms užkirsti kelią vis dar neturi galimybių.
 
 
  

Žymos: JAV, Politika, Kinija

Komentarai

Naujausi straipsniai