Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-09-27

Kas išves ES iš skolų labirinto?

  
Kas išves ES iš skolų labirinto? Eurozonos išlaikymu suinteresuota ir Kinija.

Praėjusį penktadienį Vroclave įvyko Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susitikimas. Jame pirmą kartą dalyvavo ir JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris.

­nos ly­de­rių są­skry­dy­je bu­vo nag­ri­nė­ja­mi ben­dri eu­roob­li­ga­ci­jų ir Grai­ki­jos kri­zės klau­si­mai, ta­čiau nau­jų spren­di­mų, kaip pa­dė­ti grai­kams, ne­bu­vo pri­im­ta. Bu­vo pri­pa­žin­ta, kad Grai­ki­jos pa­stan­gos įvyk­dy­ti vals­ty­bės biu­dže­tui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus yra ne­pa­kan­ka­mos. Grai­kai da­bar lau­kia spa­lio 3–iąją vyk­sian­čio eu­ro zo­nos fi­nan­sų mi­nist­rų su­si­ti­ki­mo, ku­ria­me bus nu­spręs­ta, ar ša­lis gaus to­les­nę pa­ra­mos da­lį iš dar pra­ėju­siais me­tais pa­tvir­tin­to pa­ra­mos pa­ke­to. Jei­gu pa­ra­mos sky­ri­mui bus pri­tar­ta, Atė­nai ją gaus spa­lio vi­du­ry­je ir ga­lės su­mo­kė­ti są­skai­tas iki me­tų pa­bai­gos.
Pa­dė­čiai Grai­ki­jo­je ne­ge­rė­jant, vi­sas pa­sau­lis už­gniau­žęs kva­pą spė­lio­ja, ar žlugs Grai­ki­ja ir ar nu­si­temps kar­tu su sa­vi­mi vi­są eu­ro zo­ną bei ES su sa­vi­mi į ka­pus. Di­džio­sios vals­ty­bės, to­kios kaip JAV ir Ki­ni­ja, mi­na ES slenks­tį, siū­ly­da­mos sa­vo pa­gal­bą pa­ta­ri­mais bei pi­ni­gais. Vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­ką iš­tik­tų dar gi­les­nė re­ce­si­ja, jei Grai­ki­ja pa­skelb­tų ban­kro­tą. ES yra vie­na iš svar­biau­sių JAV ir Ki­ni­jos pre­ky­bos part­ne­rių. Jos nu­skur­di­mas ir po­li­ti­nis ne­sta­bi­lu­mas pa­da­ry­tų di­de­lių fi­nan­si­nių nuos­to­lių. JAV iž­do sek­re­to­riaus T.Geit­hne­rio ir Ki­ni­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Wen Jia­bao ne­se­ni vi­zi­tai ES ke­lia dar di­des­nį įta­ri­mą, kad pa­dė­tis Eu­ro­po­je yra ne­be­val­do­ma.
 
JAV siū­lo fe­de­ra­ci­nį mo­de­lį
 
T.Geit­hne­rio vi­zi­tas ES pir­mi­nin­kau­jan­čio­je Len­ki­jo­je ES po­li­ti­kų bu­vo įver­tin­tas kon­tro­ver­siš­kai. Nors JAV tu­ri dau­giau pa­tir­ties kri­zių val­dy­mo sri­ty­je, ta­čiau jos at­sto­vau­ja la­bai di­na­miš­kam fe­de­ra­ci­nių spren­di­mų pri­ėmi­mo mo­de­liui. Tai eu­ro­pie­čius gąs­di­na. JAV iž­do sek­re­to­rius yra pui­kus pa­ta­rė­jas, nes jo ko­le­gos (Fe­de­ra­li­nio re­zer­vo ir Fe­de­ra­li­nių in­dė­lių drau­di­mo kor­po­ra­ci­jos pir­mi­nin­kai) jam yra leng­vai pa­sie­kia­mi ir ga­li su­teik­ti eks­per­ti­nių pa­ta­ri­mų.
 
Be abe­jo­nės, T.Geit­hne­ris ES fi­nan­sų mi­nist­rams už už­da­rų du­rų iš­rė­žė, kad Eu­ro­pos sis­te­ma ne­su­ge­bės iš­ei­ti iš kri­zės, jei ne­įgy­ven­dins dras­tiš­kų re­for­mų. Bū­ti­na fe­de­ra­li­zuo­ti ban­kų tai­syk­les ir per­duo­ti Eu­ro­pos cen­tri­niam ban­kui dau­giau ga­lios. Tai leis­tų leng­viau su­val­dy­ti sun­kme­tį. Taip pat bū­ti­na už­deng­ti „ge­le­ži­ne už­dan­ga“ kiek­vie­ną į pa­vo­jų at­si­dū­ru­sią ES eko­no­mi­ką, kad ji pas­kui sa­ve ne­nu­si­temp­tų ir ki­tų sil­pnes­nių vals­ty­bių. Rei­kia per­tvar­ky­ti ban­kų sek­to­rių, įlie­jant į sis­te­mą mi­li­jar­dus, o gal net ir tri­li­jar­dus eu­rų, kad bū­tų įma­no­ma grei­tai re­a­guo­ti į pa­si­kar­to­jan­čias kri­zes – pa­di­din­ti Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo prie­mo­nių (EFSF) fon­dą.
Pa­sak bri­tų ECO­NO­MIST, to­kios prie­mo­nės aki­vaiz­džiai pa­dė­tų kur­ti ES glau­des­nius fe­de­ra­ci­nius ry­šius. Tai, ko ne­pa­da­rė re­fe­ren­du­mai ge­ro­vės me­tais, ga­li pa­da­ry­ti sun­kme­tis – bū­tų su­kur­tos Jung­ti­nės Eu­ro­pos Vals­ti­jos. Svar­biau­sia, pa­sak T.Geit­hne­ris, kad ES ga­li iš­spręs­ti sa­vo di­deles fi­nan­si­nes pro­ble­mas, ta­čiau rei­kia tvir­to ap­si­spren­di­mo. ES ly­de­riai ga­na griež­tai­ re­a­ga­vo į JAV pa­ta­ri­mus. Pvz., Je­a­nas–Clau­de’as Jun­ke­ris, Liuk­sem­bur­go mi­nist­ras pir­mi­nin­kas ir eu­ro zo­nos vals­ty­bių pir­mi­nin­kas, šnypš­te­lė­jo, kad ne­bus ta­ria­ma­si su ne eu­ro zo­nos na­re, kaip iš­spręs­ti sa­vo klau­si­mus. Bel­gi­jos fi­nan­sų mi­nist­ras Di­dier Re­yn­der­sas at­kir­to, kad JAV rei­tin­gai yra dar pras­tes­ni nei dau­gu­mos eu­ro zo­nos vals­ty­bių, tad JAV pir­miau­sia tu­ri iš­si­spręs­ti sa­vo klau­si­mus, o tik pas­kui pa­ta­ri­nė­ti ki­tiems.
 
Ki­ni­ja nau­do­ja­si pro­ga įženg­ti į ES
 
Bri­tų ver­slo dien­raš­tis FI­NAN­CIAL TI­MES tei­gia, kad ne tik JAV, bet ir Ki­ni­ja sku­ba į pa­gal­bą sa­vo di­džio­sioms part­ne­rėms ES. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Pe­ki­nas mai­nais į fi­nan­si­nę pa­ra­mą pa­pra­šė „tei­sin­gos po­li­ti­kos“ ir dau­giau as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės už pa­sau­li­nę fi­nan­sų sis­te­mą. Ki­ni­ja, ku­ri tu­ri daug at­sar­gų, yra aki­vaiz­džiai su­in­te­re­suo­ta iš­lai­ky­ti sta­bi­lią eu­ro zo­ną. Pe­ki­nas aiš­kiai iš­reiš­kė nuo­mo­nę, kad eu­ro­pie­čiai tu­ri dirb­ti kar­tu ir įveik­ti sun­kme­tį bei re­for­muo­ti sa­vo eko­no­mi­kas, kol ne vė­lu. Ki­ni­ja ne­siū­lo sa­vo pa­gal­bos už dy­ką, ir Eu­ro­pa to ne­si­ti­ki. Kaip at­pil­do Pe­ki­nas no­ri, kad ES pri­pa­žin­tų Ki­ni­ją rin­kos eko­no­mi­ka.
 
Vie­nos de­ši­nio­sios pa­krai­pos dien­raš­tis PRES­SE ma­no, kad Pe­ki­nas ėmė­si ak­ty­vaus ES šan­ta­žo ir itin ne­ran­giai mė­gi­na už­si­tik­rin­ti rin­kos eko­no­mi­kos pri­vi­le­gi­jas. Jei toks sta­tu­sas šiai ko­mu­nis­ti­nei vals­ty­bei bū­tų pri­pa­žin­tas, bū­tų daug sun­kiau kon­tro­liuo­ti šią mil­ži­nę dėl dem­pin­go ar ma­ni­pu­lia­ci­jų ju­a­niu. Bet Ki­ni­ja 2016–ai­siais gaus šį sta­tu­są, tad kam jį su­teik­ti anks­čiau lai­ko ir pa­tai­kau­ti di­džia­jai „drau­gei“ iš Ry­tų? Pe­ki­nas vis tiek tu­rė­tų pa­dė­ti, nes jo eks­por­to au­gi­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo ES eko­no­mi­kos pa­dė­ties.
Diu­sel­dor­fo ver­slo dien­raš­tis HAN­DELS­BLATT per­spė­ja, kad žy­mio­sios „Troi­kos” (EK, ECB ir TVF) pa­si­ta­ri­mas dėl iš­ei­ties iš Grai­ki­ją su­kaus­čiu­sios kri­zės pa­si­bai­gė be re­zul­ta­tų. Pa­že­min­ta Grai­ki­ja, ku­rią per pa­tį sun­kme­čio įkarš­tį pa­li­ko vi­si ta­ria­mi ES drau­gai, anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės pa­keis­ti sa­vo po­li­ti­nį kur­są. Ji ga­li la­bai grei­tai tap­ti Pe­ki­no ba­ze Eu­ro­po­je. Ki­ni­ja tu­ri gi­lias ki­še­nes ir per­dėm ne­si­smul­ki­na, kai tai su­si­ję su jos įta­kos sfe­ros klau­si­mais. Gal­būt ji Grai­ki­jai pa­siū­lys daug pa­lan­kes­nes sko­li­ni­mo­si są­ly­gas nei eu­ro­pie­čiai. Atė­nai, tu­rin­tys itin svar­bų Pi­rė­jo uos­tą, Ki­ni­jai bū­tų gar­dus kąs­ne­lis. Kol Grai­ki­ja vis dar te­bė­ra ES na­rė, Pe­ki­nas „gaus pri­ėji­mą” prie Eu­ro­pos spren­di­mų pri­ėmi­mo me­cha­niz­mo Briu­se­ly­je. Tai tik­rai min­tis ne iš ma­lo­nių­jų...
 
Pa­ti ES pra­šo Pe­ki­no pa­gal­bos
 
Ki­taip nei PRES­SE, Pra­hos kon­ser­va­ty­vių­jų pa­žiū­rų dien­raš­tis LI­DO­VE NO­VI­NY tei­gia, kad Pe­ki­nas siū­lo la­bai są­ži­nin­gas są­ly­gas ir vi­sai ne­šan­ta­žuo­ja. Ki­ni­jai yra bū­ti­na ži­no­ti, ką ji gaus mai­nais už pa­ra­mą. Gal kam ir ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad Ki­ni­ja Va­ka­rams dik­tuo­ja sa­vo tai­syk­les, ta­čiau ne­pa­mirš­ki­me, kad šias tai­syk­les su­kū­rė pa­tys Va­ka­rai, o pas­kui jas ir su­lau­žė. Ki­ni­ja yra ant­ro­ji pa­gal dy­dį pa­sau­lio eko­no­mi­ka, di­džiau­sia eks­por­tuo­to­ja ir pa­sau­lio kre­di­to­rė.
 
Vien per pas­ta­ruo­sius me­tus jos eks­por­tas į ES pa­ki­lo 19 proc. Ži­no­ma, Ki­ni­ja ne­no­ri, kad jos eks­por­to rin­kos ban­kru­tuo­tų, ta­čiau, jei ji ry­šis in­ves­tuo­ti, ji tu­ri aiš­kiai ži­no­ti, ko­kią nau­dą gaus. Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ja pla­nuo­ja su­teik­ti Pe­ki­nui rin­kos eko­no­mi­kos sta­tu­są 2016 me­tais. Tai jį ap­sau­gos nuo an­ti–dem­pin­go by­lų. Da­bar Ki­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Wen Jia­bao no­ri tai pa­anks­tin­ti. Tai yra, pa­sak jo, iš tie­sų drau­giš­kas el­ge­sys. Šan­ta­žas? Ogi vi­sai ne, nes eu­ro­pie­čiai pa­tys krei­pė­si į Ki­ni­ją pa­gal­bos.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai