Tiesa.com   |   2013-03-07

Įsielektrinusi Bulgarija

  
Įsielektrinusi Bulgarija Masiniai protestai iš valdžios privertė trauktis Bulgarijos Vyriausybę.

Dėl aukštų elektros energijos kainų išprovokuotų protestų atsistatydino Bulgarijos Vyriausybė.

Prisimindami žymaus lenkų ekonomisto Leszeko Balcerowicziaus „nukaltą“ akronimą BELL (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva), kurį jis priešino PIGS šalims (Portugalijai, Airijai, Graikijai, Ispanijai), galėtume sakyti, kad jo pagalba Bulgarija buvo prilyginta Baltijos šalims, galėtume išvesti analogiją tarp 2009 m. sausio 16 d. protesto Vilniuje ir šiuo metu visą Bulgariją krečiančių protestų. Vis dėlto šias dvi pilietinio nepasitenkinimo apraiškas skiria trys esminiai bruožai: protestų kilmė, eiga ir pasekmės.

Kruvinasis scenarijus
Įdėmiau pažvelgus į bemaž dvi savaites Bulgarijoje siaučiančių protestų eigą, jie gali pasirodyti panašesni į „Arabų pavasario“ užuomazgas nei į prieš ketverius metus vykusį protestą Vilniuje. Nuo protestų pradžios, siekdami atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į sunkią savo ekonominę padėtį, susideginti bandė trys Bulgarijos gyventojai.
 
Masiniai neramumai Bulgarijoje prasidėjo prieš dvi savaites – tuomet augančiomis elektros energijos kainomis nepatenkinti šalies gyventojai užplūdo šalies miestų gatves, kaltindami centro-dešinės Vyriausybę, nesugebančią suvaldyti grobikiškų elektros energijos kainų. Nors elektros energijos kainos vartotojams Bulgarijoje yra žemiausios ES, neturtingiausia ES valstybe tituluojamoje Bulgarijoje šią ypač šaltą žiemą sąskaitos už elektros energiją neretai viršydavo šeimos pajamas.
 
Vasario 19 d. Sofijoje vykusio protesto metu įvyko protestuotojų susirėmimai su policija, kurių metu 14 protestuotojų buvo sužeisti. Po šių kruvinų susirėmimų Vyriausybės vadovas Boiko Borisovas jau kitą dieną Parlamente pareiškė, kad yra pasirengęs grąžinti atgal žmonėms valdžią, kurią jie jam suteikė. B.Borisovo Vyriausybės atsistatydinimas buvo priimtas, tačiau visos trys pagrindinės parlamentinės partijos nesutiko formuoti laikinosios Vyriausybės. Vasario 27 d., praėjus savaitei po atsistatydinimo, B.Borisovas buvo hospitalizuotas dėl aukšto kraujospūdžio.
Šalies vadovas Rosenas Plevnelievas artimiausiu metu turėtų paleisti Parlamentą ir paskirti „globėjišką“ Vyriausybę, kuriai, anot vieno iš Bulgarijos laikraščių, galėtų vadovauti ES komisarė iš Bulgarijos, atsakinga už ES tarptautinį bendradarbiavimą Kristalina Georgieva. Parlamento rinkimai Bulgarijoje turėjo įvykti liepos 7 d., tačiau dabar jie turės būti surengti ne vėliau kaip per dvejus mėnesius nuo Parlamento paleidimo.
 
Be reikalavimo suvaldyti energetikos monopolijas, protestuotojai taip pat reikalauja pokyčių šalies rinkimų sistemoje. Anot jų, žmonėms turėtų būti suteikta galimybė rinkti asmenis, o ne partijas.
Antrąkart – ant to paties grėblio?
 
Beje, įdomu prisiminti ir tai, kad šiuo metu Bulgariją krečiantys protestai – ne vieninteliai masiniai neramumai, kilę dėl energetikos. 2009 m. pradžioje Bulgarija bene skaudžiausiai iš visų ES šalių pajuto Rusijos-Ukrainos dujų „karo“ pasekmes, kai visiškai nuo Rusijos dujų importo priklausoma šalis žiemą buvo palikta be žydrojo kuro. Tą žiemą Sofijoje kilo į riaušes peraugęs protestas.
 
Masiniai neramumai prasidėjo po vieno studento žūties, studentams išsakius nepasitenkinimą dėl valdančiųjų socialistų nesugebėjimo užtikrinti saugumo. Prie studentų netruko prisijungti ūkininkai, nepatenkinti žemomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis ir žemu pragyvenimo lygiu. Protestuotojai kaltino valdžią korupcija ir neatidėliotinų reformų vilkinimu. Protestai pasibaigė visišku valdančiųjų socialistų populiarumo praradimu, kas tų pačių metų vasarą vykusiuose rinkimuose atvėrė kelią į vadžią centro-dešinės politinėms jėgoms su B.Borisovu priešakyje.
Elektros kainų pinklėse
 
Po B.Borisovo atsistatydinimo praėjus beveik dviem savaitėms, protestai ne tik kad nesiliovė, bet dar ir sustiprėjo. Praėjusį sekmadienį vien Sofijoje, remiantis skirtingais šaltiniais, į gatves išėjo nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. protestuotojų. Visoje Bulgarijoje protestavusiųjų skaičius galėjo siekti 100-200 tūkst. žmonių.
 
Pagrindinė protestų priežastis – pastaraisiais mėnesiais per 14 proc. išaugusi elektros energijos kaina buitiniams vartotojams. O kadangi ši žiema Bulgarijoje – neįprastai šalta, išlaidos elektros energijai šalies gyventojams darosi nepakeliamos.
 
Bulgarijos elektros energijos rinką kontroliuoja trys užsienio kompanijos – Čekijos „CEZ“ (vakarinė Bulgarijos dalis) ir „Energo-Pro“ (Šiaurės Rytai) bei Austrijos „EVN“ (pietvakarinė šalies dalis). Kadangi šios kompanijos yra pasidalijusios Bulgarijos rinką regionais, viena su kita jos nekonkuruoja, taigi kainos gali kilti laisvai. B.Borisovas, dar eidamas premjero pareigas, buvo viešai pagrasinęs panaikinti „CEZ“ licenciją, tačiau tai ne tik neišspręstų aukštų elektros energijos kainų problemos, bet ir priverstų Bulgariją pažeisti ES vidaus rinkos taisykles. Pasak Bulgarijos prezidento R.Plevnelievo, vienas iš būdų išspręsti augančių elektros tarifų problemą – įvesti tikrą laisvą rinką ir realią konkurenciją, sudarant gyventojams galimybę rinktis iš kelių tiekėjų. Taip pat yra bandoma susitarti su minėtais elektros energijos tiekėjais dėl galimo kainų sumažinimo nuo balandžio. Tiesa, trečiadienį buvo pranešta, kad Parlamentas, siekdamas nuraminti protestuotojus, ieškos būdų elektros tarifus mažinti nedelsiant.
 
Pasak protestuotojų, elektros energijos tiekėjai yra sudarę kartelį, nes šalyje nėra sąlygų elektros energijai brangti – Bulgarijos perkamos anglys atpigo, šalis taip pat užsitikrino pigesnes gamtines dujas sutikdama su Rusijos siūlomo Pietų srauto dujotiekio tiesimu per jos teritoriją. Vis dėlto, kaip pažymi ekspertai, energijos perdavimo efektyvumas Bulgarijoje – labai žemas. Perduodant prarandama net ketvirtadalis elektros energijos, kai tuo tarpu elektros energijos nuostoliai kitose Rytų Europos valstybėse nesiekia dešimtadalio.
Dešinieji rinkimus jau pralaimėjo
 
Ekspertai neabejoja, kad surengus pirmalaikius rinkimus, Bulgarijoje į valdžią sugrįš kairieji. Kodėl dešinieji praranda populiarumą Bulgarijoje?
 
Pirma, 2009 m. vasarą į valdžią atėjus centro-dešinės koalicijai su B.Borisovu priešakyje, pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje buvo imtasi fiskalinės konsolidacijos. Taupymo politika padėjo šaliai subalansuoti viešuosius finansus, tačiau sudavė smūgį užimtumui ir pragyvenimo lygiui. Dar daugiau, Bulgarijos padėtį pastaraisiais metais ypač apsunkino Graikijos krizė, nes šalys palaiko glaudžius ekonominius santykius. 2011 m. Graikijai teko per 7,2 proc. Bulgarijos eksporto, importas iš Graikijos sudarė 5,7 proc. viso importo.
 
Antra, B.Borisovo Vyriausybė suklydo visą dėmesį sukoncentruodama tik į energijos išteklių įsigijimo kaštų mažinimą, nekontroliuodama energijos pardavėjų ir leisdama jiems krautis didžiulius pelnus.
 
 
 
  

Žymos: Bulgarija, Pasaulis

Komentarai

Naujausi straipsniai