Tiesa.com   |   Alfa.lt   |   2019-09-21

Irano branduolinis susitarimas ir kodėl jis taip nepatinka D. Trumpui

  
Irano branduolinis susitarimas ir kodėl jis taip nepatinka D. Trumpui
© pixabay nuotrauka

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. gegužę paskelbė, kad jo šalis pasitraukia iš Irano branduolinio susitarimo. Šis sprendimas buvo ypač kontroversiškas, ypač kai trys pagrindinės JAV sąjungininkės kaip Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė šiam žingsniui griežtai nepritarė, praneša portalas „Business Insider“.

D. Trumpas ilgą laiką šį susitarimą vadino „tragišku“, ir nors daug pasaulio lyderių jam nepritaria, prezidento reiškiama kritika gali turėti kažkiek tiesos.
Irano susitarimas, kitaip žinomas kaip „Jungtinis visapusiškas veiksmų planas“ (angl. „Joint Comprehensive Plan of Action“, JCPOA), buvo vienas pagrindinių buvusio prezidento Baracko Obamos kadencijos pasiekimų, tačiau nuo pat 2015 m., kai dokumentas buvo pasirašytas, Vašingtone netilo karštos diskusijos.
 
Galiausiai nuo D. Trumpo paskelbto pasitraukimo iš susitarimo įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pradėjo stabiliai kilti, per pastaruosius porą mėnesių pasiekdama „karščiausią“ tašką. Naftos tanklaivių Omano įlankoje ir naftos perdirbimo įmonių Saudo Arabijoje užpuolimai tikrai santykių nepagerino, daugeliui spekuliuojant apie dar vieną karą regione. Tuo pačiu metu Iranas jau žengia pirmus žingsnius ties pasirašytos sutarties nevykdymu, taip dar labiau kurstydamas įtampą.
 
Taigi, kas yra rašoma toje sutartyje, kodėl D. Trumpas iš jos pasitraukė ir kokios pasekmės gali laukti pasaulio dėl šio sprendimo?
 
Irano susitarimas. Trumpai
2015 m. liepą po poros metų sunkių derybų, skirtų apriboti Irano galimybes sukurti branduolinį ginklą mainais į ekonominių sankcijų pašalinimą, Iranas ir 6 valstybės (JT nuolatinės saugumo tarybos narės JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Rusija ir papildomai Vokietija) pasiekė istorinį susitarimą, vadintą „Jungtiniu visapusišku veiksmų planu“, geriau žinomu tiesiog kaip Irano branduolinis susitarimas.
 
Pagal jį Iranas sutiko sumažinti savo turimų centrifugų, skirtų sodrinti uraną, kiekį beveik dviem trečdaliais ir sutiko sumažinti jau turimo sodrinto urano kiekį 98 proc. bei riboti sodrumo lygį iki 3,67 proc. Kitaip tariant, Iranas sutiko su apribojimais, leidžiančiais turėti tik tiek urano, kiek reikia šalies energetikos reikmėms, tačiau be galimybės sukurti branduolinį ginklą.
 
Taip pat Iranas sutiko įsileisti tarptautinius JT inspektorius į savo branduolinius centrus, o šie patvirtino, kad šalis susitarimo laikosi. Taigi, 2016 m. sausį visos su branduoline grėsme susijusios sankcijos buvo atšauktos.
 
Susitarimo kontroversija
Visiems yra žinoma, kad JAV ir Iranas jau ne vieną dešimtmetį yra vieni didžiausių priešų, todėl natūralu, kad jos viena kita nelabai pasitiki. Vašingtonas ilgą laiką bijojo, kas gali atsitikti, jei Iranas sukurtų branduolinį ginklą, todėl per šį dešimtmetį pasiektas gan akivaizdus technologinis progresas lėmė, kad buvo reikalingas greitas susitarimas. Ir 2015 m. jis buvo pasiektas.
 
Tačiau dauguma JAV politinių lyderių (daugiausia konservatyvių) vis tiek buvo įsitikinę, kad šis susitarimas yra per menkas, kad rimtai apribotų galimybes Iranui susikurti masinio naikinimo ginklą.
 
Tai galbūt yra dėl to, kad sutartyje yra pilna laikinų išlygų arba dalių, kurios galiausiai su laiku nustos galioti. Pavyzdžiui, pagal branduolinį susitarimą apribojimai dėl centrifugų kiekio baigsis po 10 metų (2025 m.), o dėl urano sodrinimo dar po 5 (2030 m.). Taigi, yra baiminamasi, kad vos tik šie apribojimai pasibaigs, Iranas galės staigiai susikurti branduolinį ginklą.
 
„Tampa akivaizdu, kad mes negalime užkirsti kelio Irano branduolinės bombos sukūrimui pagal šią supuvusią dabartinio susitarimo struktūrą, – teigė D. Trumpas 2018 m. gegužę. – Irano susitarimas neveiksnus iki pat savo šerdies. Jeigu mes nieko nedarysime, mes puikiai žinome, kas galiausiai atsitiks.“
 
Kalbėdami plačiau, JAV prezidentas ir kiti argumentuoja, kad susitarimas nepakankamai atkreipė dėmesį į Irano elgesį regione ar jo vykdomą raketų programą. Todėl D. Trumpas nori sėsti su Iranu prie derybų stalo iš naujo.
Iranas pradėjo trauktis nuo susitarimo baimindamasis karo su JAV
 
Nuo vienasmenio D. Trumpo sprendimo pasitraukti iš branduolinio susitarimo 2018 m. pavasarį praėjus daugiau nei metams, pasmerkę tokį sprendimą sąjungininkai vis dar nesugeba surasti diplomatinio sprendimo. Ir nors pats Iranas ilgą laiką vis tiek laikėsi susitarimo, šį birželį pagrasino, kad jie ketina nebevykdyti vienos svarbiausių susitarimo dalių ir didinti urano sodrinimą bei didinti jo atsargas.
 
Įrodydama savo ketinimų rimtumą šią liepą šalis paskelbė viršijusi atsargų limitą ir pasiekė 4,5 proc. sodrumo lygį – didesnį, nei susitarta, tačiau gerokai mažesnį nei ginklų gamybai skirtą.
 
Rugsėjį buvo žengtas dar vienas žingsnis – Iranas paskelbė, kad ketina diegti pažangesnes centrifugas, kurios leistų greitesnį sodrinimą, ir nutraukia visus apribojimus moksliniams tyrimams.
 
Atsakydama į pasitraukimą iš susitarimo, JAV administracija vėl smogė Iranui su ekonominėmis sankcijomis, dėl to islamiškoji šalis pradėjo kaltinti D. Trumpą užsiimant „ekonominiu karu“ ir atmetė visus siūlymus sėsti prie derybų stalo, kol sankcijos nebus atšauktos ir JAV negrįš prie pradinio susitarimo. Pasak JAV prezidento kritikų, jo sprendimas pasitraukti iš branduolinio susitarimo sukėlė pasaulinę krizę ir gerokai padidino naujo karo tikimybę. „Galima brėžti tiesią liniją nuo D. Trumpo sulaužytos Irano sutarties ir karinio konflikto rizikos šiandien“, – portalui „Business Insider“ teigė buvęs JAV nacionalinės saugumo tarybos branduolinių klausimų ekspertas Jonas Wolfsthalas.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai