Jonas Arūnas Stakišaitis, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-07-05

Į Rusijos duris beldžia krizė

  
Į Rusijos duris beldžia krizė V.Putinas ne tik atsisėdo į prezidento postą, bet ir perėmė dalį premjero funkcijų.

Kovo pradžioje Rusijos nafta „Ural“ kainavo apie 120 JAV dolerių už barelį, o birželio trečios savaitės pabaigoje už ją nereikėjo mokėti nė 89 JAV dolerių. Yra manančių, kad ši tendencija bus ilgalaikė.

Tyrimų bendrovės „Bloomberg“ duomenys rodo, kad nuo gegužės pradžios kainos smukimo greitis padidėjo bent šešis kartus ir kol kas nekinta. Neoficialiais Rusijos finansų ministerijos vertinimais („Vedomosti“), naftos atpigimas vienu doleriu biudžetui reiškia apie 1,9 mlrd. JAV dolerių nuostolį.
Ekspertų nuomonės
 
Pradėjus kalbėti apie galimą krizę, kai kurie „The Financial Times“ kalbinti analitikai mano, kad galimiems netikėtumams Rusija yra tinkamiau pasirengusi negu 2008-aisiais. Makroekonominiai valstybės rodikliai yra geri: 2010–2011 m. ekonomika augo 4,3 proc., valstybės skola nesiekia 10 proc. BVP. Jeigu Graikija ir Ispanija pasitrauktų iš euro zonos, Rusijos BVP nuosmukis būtų mažesnis negu 2009-aisiais. Tikimasi, kad prezidentas V.Putinas veiks agresyviai ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje, nes savo rinkimų programoje Rusijai Pasaulio banko reitingų sąraše pažadėjo 100 pozicijų šuolį į viršų iš dabartinės 120 vietos.
 
Tačiau buvęs finansų ministras A.Kud­rinas jau neabejoja, kad Rusijos laukia ne mažesnė krizė negu 2008-aisiais. Tarp „News.ru“ nurodomų priežasčių – Europos ekonomikos stiprėjančios problemos, tikėtinas tolesnis naftos kainos mažėjimas, kuris gali trukti vienerius dvejus metus, o gal ir ilgiau, mažesni Rusijos finansų ištekliai negu 2008-aisiais, menkesnės galimybės sulaukti investicijų.
 
O Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos makroekonomikos specialistas S.Aleksašenka atkreipia dėmesį, kad 117 JAV dolerių naftos kainos pasirinkimas 2012-ųjų biudžete suprojektavo ne naftos ir dujų biudžeto dalies deficito išaugimą iki 12,5 proc. BVP, kai iki 2008-ųjų šis rodiklis nesiekė ir 5 proc. Be to, V.Putino rinkimų pažadams tesėti iki 2018-ųjų reikės 309 mlrd. JAV dolerių, net jeigu būtų atsisakyta žymiųjų militaristinių išlaidų. A.Kudrinas pasakė, kad minimas 12,5 proc. biudžeto dalies deficitas jau atitinka Graikijos lygį.
 
Vyriausybės planai
 
Rusijos finansų ministras A.Siluanovas prieš savaitę pranešė, kad jau šiemet biudžeto deficitui padengti gali būti panaudota iki 24 mlrd. dolerių iš rezervo fondo, kuriame dabar yra 145 mlrd. dolerių. Biudžeto deficitas augs, jeigu naftos kaina bus mažesnė nei nustatyti 117 dolerių. Socialiai remtiniems žmonėms ir „sistemiškai svarbioms įmonėms“ 2013-iaisiais reikės skirti 15,4 mlrd. dolerių. „News.ru“ nurodo, kad dėl to blogės mokėjimų balansas, o nuo šio priklauso ir rublio kursas.
Dūmai teikiamame 2013-ųjų biudžeto projekte orientuojamasi į 90 dolerių – praėjusių penkerių metų naftos kainos vidurkį. Premjerui nurodžius, bus parengtas ir stresinis projektas, lygiuojantis į 60 JAV dolerių. Taip leidinį „Vedomosti“ informavo Finansų ministerijos pareigūnas. Pagal pirmąjį projektą biudžeto pajamos, palyginti su šiais metais, sumažės 62,5 mlrd. dolerių. Kainos nuosmukį iki 80 dolerių valstybė labai justų. O jeigu kaina šiais metais nusileistų iki 60 dolerių ir tokia išliktų dar dvejus metus, rezervo fondo neliktų, o rinka padengti biudžeto deficitą yra nepajėgi.
 
„Nezavisimaja gazeta“ informavo, kad šią savaitę Rusijos vyriausybė tvirtins antikrizinių priemonių planą, vadovaudamasi 2008–2009 m. patirtimi. Pripažinti Rusijos ekspertai tam nepritaria, sakydami, kad valstybės garantijos, finansinė parama bankams krizės priežastis tik švelnina ir atideda, bet ne pašalina, nes tuomet sulaukta rekordinio 7,8 proc. BVP nuosmukio, o to nebuvo nė vienoje G20 šalyje. A.Kudrinas siūlo jau dabar mažinti biudžeto išlaidas ir veiksmingiau naudoti lėšas valstybinėms programoms.
 
Daugelis vertintojų mato vienintelę išeitį – ekonomikos diversifikaciją atsisakant žaliavų modelio. Tam reikia imtis struktūrinių reformų, kurios skatina konkurenciją ir privatų sektorių.
 
Naujienos prezidentiniu lygmeniu
 
Birželio viduryje valdžios sistemoje atsirado struktūrinių naujovių. Prezidento įsaku V.Putinas įsteigė naują komisiją, skirtą energetikos sektoriaus strategijai. Komisijos pirmininku paskyrė save, o atsakinguoju sekretoriumi – „Rosneft“ bendrovės vadovą I.Sečiną. Apie tai pranešusi „Nezavisimaja gazeta“ informavo, kad komisija valdys visus išteklius, jų gavybą ir kontroliuos visų naftos ir dujų bendrovių veiklą, elektros energetiką, mokesčių ir kainų politiką, teiks siūlymus biudžetui, bus atsakinga už vamzdynus, terminalus, kitą infrastruktūrą. Komisijos sprendimus privalės vykdyti visos valdžios struktūros, pradedant Rusijos vyriausybe ir baigiant savivaldybėmis.
Taigi svarbiausius ekonominius sprendimus nuo tarifų iki mokesčių, nuo kainų iki investicijų programų vyriausybei diktuos komisija. Sektorių kuruojantis vicepremjeras A.Dvorkovičius, energetikos ministras A.Novakas, ekonomikos ir finansų ministrai nuo minimų rūpesčių lieka laisvi.
 
Vienas „Vedomosti“ pašnekovas teigė, kad vyriausybė neteko 30 proc. BVP kontrolės. Jai paliekamas tik techninis darbas vykdant naujos komisijos nurodymus. Įsteigus komisiją, nelieka jokio „tandemo“, jokio politinio premjero D.Medvedevo.
 
Praėjusią savaitę V.Putinas paprašė I.Se­čino, kad jo vadovaujamos „Rosneft“ bendrovės dividendai dar šiais metais būtų padidinti nuo esamų 1,6 proc. iki 25 proc. („News.ru“). Ekspertai įžvelgė, kad taip norima padidinti pagrindinio „Rosneft“ akcininko – „Rosneftegaz“ kapitalą, jog ši valstybinė bendrovė galėtų tapti pagrindiniu energetikos sektoriaus bendrovių privatizuotoju. Sankt Peterburgo ekonomikos forumo dalyviai, susipažinę su vyriausybės privatizavimo programa, „The Wall Street Journal“ teigimu, galėjo įsitikinti, kad patraukliausius naftos sektoriaus aktyvus įsigis „Rosneftegaz“.
 
Tvyrant neapibrėžtumo nuotaikoms, praėjusią savaitę Sankt Peterburgo ekonomikos forumo auditorija susirinko išgirsti valstybės vadovo pranešimo. Šis renginys dar yra vadinamas rusiškuoju Davosu, o vienas svarbiausių jo tikslų – pritraukti investicijų. Tarp dalyvių buvo ir pasaulinių bendrovių „Shell“, BP, „Statoil“, „General Electric“, „Siemens“ vadovai. Visi kelias valandas siaurame koridoriuje turėjo laukti pasirodant V.Putino, o jo atstovas spaudai taip ir nepaaiškino vėlavimo priežasties. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad susirinkusieji turėjo klausytis seniai girdėtų žodžių. Per 12 valdymo metų investuotojai atprato į V.Putino kalbas kreipti dėmesį, jo pranešimas jiems paliko balto triukšmo įspūdį.
 
Pasak „The Washington Post“ ir „The Financial Times“, salė matė pasitikėjimu spinduliuojantį valstybės vadovą, o tarp dalyvių tvyrojo nuotaika „pagyvensim – pamatysim“.
 

  

Žymos: Rusija, Vladimir Putin, Dmitrijus Medvedevas, Prezidentas

Komentarai

Naujausi straipsniai