Renata Skardžiūtė-Kereselidzė   |   2011-02-25

Europa tveriasi sienom

  
Europa tveriasi sienom
© D.Dokšaitė
Berlyno sienos likučiai išsaugoti kaip prisiminimas.

Griuvus Berlyno sienai europiečiai šventė ir džiūgavo. Tačiau, suvienijus vieną erdvę, sienos vėl pradeda kilti kitoje. Praėjusią savaitę Graikija sulaukė dėmesio iš žmogaus teisių aktyvistų. Ji paskelbė planus statyti betoninę sieną su Turkija.

Kartkartėmis pasigirstantys kaltinimai, kad Europos Sąjunga vis labiau atsitveria nuo savo kaimynių, netrukus gali turėti dar stipresnį pagrindą. Diskusijos užvirė Graikijai paskelbus apie savo ketinimus statyti 12 km ilgio sieną iš betono ir spygliuotos vielos. Taip siekiama sustabdyti per Turkiją atvykstančių pabėgėlių ir nelegalių imigrantų srautus. Viešosios tvarkos ministras Christos Papoutsis pareiškė, kad praėjusiais metais į Graikiją nelegaliai įvažiavo daugiau kaip 100 000 imigrantų ir dabar Atėnų pareiga – imtis veiksmų. Ankara stengiasi išlikti kontroversiškų diskusijų nuošalyje ir savo laikysenos kol kas neviešina.
 
Pietinės ES narės – Ispanija, Italija, Malta, Kipras ir ypač Graikija – patiria didžiausią spaudimą dėl imigrantų antplūdžio. Jūros keliu per jas atvyksta daugiausiai piliečių iš trečiųjų šalių ir iš ten traukia į šiaurę. Pagal ES imigracijos taisykles asmenys privalo prašyti prieglobsčio toje ES šalyje, į kurią pirmą atvažiavo. Tačiau iš tiesų galimybės gauti prieglobstį labai priklauso nuo šalies. Tai – kaip loterija: pateksi į Suomiją – pasilieki, į Graikiją – greičiausiai teks grįžti namo. Todėl į Graikiją atvykę imigrantai stengiasi kuo greičiau išvažiuoti kur nors toliau, bet dažnai yra grąžinami atgal.
  
Dėl nedėkingos padėties Graikija tapo savotiškais vartais į Europą. Ji yra priversta prisiimti atsakomybę už sienų kontrolę ir imigrantų likimą. Ir, nors šalis sulaukė ES paramos, o gruodį – ir papildomų „Frontex“, ES sienos apsaugos tarnybos, pajėgų, jai sekasi nekaip. JTO duomenimis, pabėgėlių centrai Graikijoje yra kritiškos būklės; jų bylos sprendžiamos lėtai (rugpjūtį savo eilės laukė 52 tūkst. neišspręstų bylų) – kai kuriuose miestuose imigrantai iš nevilties pradėjo protestus. Prieglobstį gauti čia nepaprastai sunku: paprastai patenkinama vos 1 proc.visų prašymų. Didžioji Britanija, Austrija, Švedija, Norvegija ir Suomija sustabdė imigrantų grąžinimą į Graikiją, nes padėtis darosi vis sudėtingesnė. Antrąjį praeitų metų ketvirtį 90 proc. nelegaliai į ES bandžiusių patekti asmenų atvyko būtent per šią šalį.
 
Europos Komisijos reakcija į Atėnų planus tverti sieną nebuvo labai palanki. „Sienos ar tvoros yra tik trumpalaikė priemonė, kuria neįmanoma iš esmės išspręsti migracijos klausimo“, – žiniasklaidai sakė atstovas saugumo klausimams. Tačiau konsultacijos su Atėnais, kuriems kova su imigracija yra prioritetas, bus sunkios. Kol kas graikai nusileido sutrumpindami tvoros ilgį – pirminė idėja buvo statyti ją palei visą sienos ilgį, 206 km.
 
Kova su imigracija – bet kokiomis priemonėmis

Stebėdamas tokią padėtį, Jungtinių Tautų komisaras pabėgėlių reikalams jau anksčiau įspėjo, kad sienos kirtimo punktas šiaurės rytų Turkijoje taps išbandymu ES sienų sargams. ES kova su nelegalia migracija jūra davė savo rezultatų – pernai pietines ES nares pasiekė gerokai mažiau nelegalių imigrantų ir prieglobsčio prašytojų nei iki tol. Tačiau klausimas nebuvo išspręstas – tiesiog imigrantų srautai buvo nukreipti kitur, į sausumos kelius.
 
Komisaro atstovas spaudai Andrejus Mahecicius priminė, kad Europos Sąjungą pasiekia ne tik ekonominės gerovės ieškantys asmenys. Į nelegalių imigrantų kategoriją patenka ir dauguma prieglobsčio prašančių asmenų, kuriems jų gimtojoje šalyje gresia pavojus. „Mums rūpi, kad, dėdama pastangas sustabdyti nelegalią migraciją, Europa nepamirštų, jog tarp tų, kurie siekia patekti į ES, yra žmonių, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir kurių gyvybėms gresia pavojus“, – kalbėjo A.Mahecicius. Jo kolega Atėnuose Ketty Kehayioglou taip pat pridūrė, kad „kiekviena šalis turi teisę saugoti savo sienas, bet tokios priemonės neduoda tinkamo sprendimo, visapusiško ir žmogiško sprendimo nereguliarios migracijos problemai“.

Europos Sąjungos pastangos suvaldyti imigraciją ir anksčiau buvo sulaukusios tarptautinės bendruomenės bei žmogaus teisių dėmesio. Gruodį „Amnesty International“ pasmerkė ES paramą Libijai, kuria siekiama sumažinti imigraciją iš Šiaurės Afrikos. Kaip skelbia BBC, ES sumokėjo Libijos valdžiai 50 milijonų eurų už bendradarbiavimą kontroliuojant sienas. Dabar libiečiai patruliuoja savo pakrantėse Italijos dovanotais laivais, ir migrantų reikšmingai sumažėjo. Net prie pat Maltos krantų mažuose laiveliuose sugauti nelegalai iškart grąžinami į Libiją. Tačiau „Amnesty International“ ir kitos žmogaus teisių organizacijos užfiksavo, kad grąžinti asmenys yra sulaikomi, kai kurie iš jų patiria kankinimus, rasistinę prievartą ar net prievartavimus.
 
Grąžinti į niekur

Spręsdama, ką daryti su atvykstančiųjų srautais, ES siekia sudaryti imigrantų grąžinimo sutartis su daugeliu šalių, iš kurių – ar per kurias – atvyksta daugiausiai imigrantų. Kaip palengvinimas Graikijai, tokia sutartis jau yra ratifikuota su Turkija. Deja, kartais, kaip kad dėl Libijos, ES pareigūnai rizikuoja pažeisti pagrindinį principą: pabėgėliai neturėtų būti grąžinami ten, kur jų laisvėms ar gyvybei grėstų pavojus.
Kad migrantų grąžinimo susitarimai turi būti gerai apsvarstyti, rodo Maroko pavyzdys. Kelias per Maroką į Ispaniją buvo pažįstamas migrantams iš daugelio Afrikos šalių. ES spaudžiama, Maroko valdžia sutiko atgal priimti per ją atkeliavusius imigrantus ir pasirūpinti jų repatriacija į kilmės šalis. Tačiau tai įgyvendinti sudėtinga, nes tik Malis ir Senegalas yra pasirašę migrantų grąžinimo susitarimus su Maroku. Be to, daug afrikiečių vos pasiekę ES išmeta pasus, kad išvengtų grąžinimo.
 
Nepaisant to, kartais grąžinimas į Maroką vis viena vykdomas. Prieš keletą metų buvo plačiai aprašytas didelės grąžintų migrantų grupės likimas: Maroko vyriausybė pažadėjo priimti atvykusiuosius ir juos autobusais nuvežti iki Alžyro sienos bei išsiųsti atgal į jų kilmės šalis. Tačiau žmogaus teisių organizacijos sulaukė skambučių iš migrantų, tiesiog paliktų dykumoje.
 
Sienos pasaulyje

Norint, kad netektų pasinaudoti grąžinimo sutartimis, ES vadovams tenka sugalvoti, kaip sumažinti imigracijos srautus. Nuo Berlyno susivienijimo pasaulyje išliko ar iš naujo iškilo daugiau sienų: tarp konfliktuojančių šalių – Šiaurės Airijos, Pakistano – Indijos, Korėjos, Irako – Kuveito, Vakarų Krante. Bent dvi sienos sulaiko imigrantus – tarp JAV ir Meksikos bei atribojantį du mažus Ispanijai priklausančius pajūrio ruožus Šiaurės Afrikoje. Iš šiose teritorijose esančio Ceutos miesto plika akimi galima matyti Ispanijos krantus, kitas – Melilos miestas yra kiek toliau į rytus nuo Gibraltaro. Tačiau norintieji juos pasiekti pirmiausia turi pereiti dvigubą sieną, juosiančią miestus tarsi tvirtoves. Tai moderniai įrengti 6 m aukščio įtvirtinimai, turintys infraraudonųjų spindulių kameras, ašarinių dujų kanistrus, triukšmo ir judesio daviklius bei kontrolinius bokštelius. Tiems, kurie sugebėtų įveikti pirmąją sieną, už jos laukia spygliuotos vielos raizginiai, kurie nepalieka jokių galimybių neprašytiems svečiams.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai