Renata Skardžiūtė–Kereselidzė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-01-31

Egipte – islamiškoji demokratija

  
Egipte – islamiškoji demokratija Egiptiečiai laisvuose rinkimuose rinko parlamentą.

Susirinkus pirmajam laisvai išrinktam parlamentui, Egiptas įžengia į naują etapą. Nuslūgus revoliucijos įkarščiui, rinkimuose geriausiai pasirodė islamiškos partijos. Ko iš jų galima laukti?

Praėjus kiek mažiau nei metams po revoliucijos, išrinktas pirmasis Egipto parlamentas susirinko į sesiją jau antrą dieną po rinkimų. Kaip „Al Jazeera“ kalbėjo vienas naujųjų parlamentarų Amras Hamzawy, išrinktieji įstatymų leidėjai jaučia didelę atsakomybę, gulančią ant jų pečių: „Turime pradėti dirbti tuojau pat. Žmonės turi labai didelių lūkesčių ir ilgai nelauks.“ Pradedant naują etapą Egipto valdyme, parlamente vyrauja idealistinės nuotaikos, o islamiškoji partija žada pirmiausia įgyvendinti revoliucinionierių keltus reikalavimus, įskaitant žuvusiųjų ir sužeistųjų pagerbimą bei kompensacijas jų šeimoms.
Kaip ir tikėtasi, Musulmonų brolijos Egipte įkurta Laisvės ir teisingumo partija (LTP) laimėjo rinkimus ir naujoje Liaudies Asamblėjoje turės 235 mandatus (47 proc. vietų), šeštadienį pranešė rinkimų komisija. Antroje vietoje liko ultrakonservatyvi salafitiška partija “Al Nur”, kuri turės 121 vietą (beveik 25 proc.), o liberali partija “Wafd” surinko devynis procentus balsų.
 
Vis dėlto rinkimų baigtimi patenkinti ne visi. Šalia parlamento įrengtos barikados ir nesiliaujančios jaunimo demonstracijos siekia priminti naujajam parlamentui revoliucijos siekius. Protestuojantieji nerimauja, kad šalis nepasuktų teokratijos ar naujo autoritarizmo keliu. Darbą apsunkina ir tai, kad po dešimtmečius trukusio vienpartinio valdymo daugelis naujai iškeptų politikų neturi patirties.
 
Musulmonų brolija netgi surengė mokymus parlamentarams, kuriuose paaiškino jų naujo darbo taisykles, pvz., kaip užregistruoti įstatymo projektą. Antrą vietą rinkimuose užėmę salafitai iki nuverčiant Mubaraką buvo apskritai nusistatę prieš demokratiją kaip prieštaraujančią šariatui. Tad jų dalyvavimas parlamento darbe liberalesniems egiptiečiams kelia abejonių. „Kaip ir daugelis išsilavinusių žmonių, nepritariu jų idėjoms, nes jos tiesiog per daug ekstremalios“, – „Atgimimui“ sakė studentas Karimas Solimanas.
 
Musulmonų brolija palaikoma masių
 
Daugumą rinkimuose laimėjusi Musulmonų brolija, kaip ir salafitai, atstovauja religinei grupei, tačiau veikla ir idėjos smarkiai skiriasi. Nuo pat 1928–ųjų tai buvo labiausiai organizuotas ir stipriausias politinis judėjimas Egipte ir išliko nepaisant persekiojimų, prasidėjusių dar 1945 m. Pastaruosius trisdešimt Mubarako valdymo metų buvusi pagrindinė opozicijos jėga pernai buvo oficialiai uždrausta. Tačiau, nepaisant sudėtingų sąlygų, organizacija rado palaikymą skurdesniuose rajonuose ir kaimo vietovėse.
 
Jos idėjos yra artimos konservatyvesnei, religingai Egipto visuomenės daliai, o gausūs labdaringi darbai ir išplėtota bendruomenės paramos sistema sukūrė tvirtus Musulmonų brolijos ir jų rėmėjų ryšius. Galiausiai Mubarako režimo persekiojimas tik sustiprino jų kaip liaudies gynėjų ir tikrųjų opozicionierių įvaizdį. Kaip „Atgimimui“ tvirtina jaunimo aktyvistas iš Aleksandrijos Haythemas Kamelis (Haisemas Kamelis), „viena svarbiausių priežasčių, dėl ko buvo nuverstas Hosni Mubarakas, buvo tai, kad Musulmonų brolija prisidėjo prie revoliucijos“.
Iš visų partijų, patekusių į parlamentą, beveik vienintelė Musulmonų brolijos Laisvės ir teisingumo partija yra palaikoma masių Egipto gatvėse. Bet, nors LTP surinko netgi daugiau balsų nei tikėtasi, jai teks padirbėti norint turėti daugumą. Ši partija turėjo nesutarimų su salafitais, o jos esminės idėjos gali nesutapti su liberalių parlamentarų laikysena. Taip pat nors LTP vyrauja parlamente, vyriausybę sudarys vasarą išrinktas prezidentas – tad islamiškoji partija automatiškai kabineto dar neužsitikrino. Daug kas priklausys nuo parlamento sėkmės ateinančiais mėnesiais ir nuo oponentų pasiruošimo rinkimams.
 
Iš boikoto – į parlamentą
 
Antroji islamiška jėga parlamente – salafitų „Al Nur“ partija – tapo didžiausia rinkimų staigmena. „Mes manėme, kad daugumą rinkimuose laimės buvusio režimo atstovai, nes aukštesniajame Egipte ir deltos kaimuose gyvenantys sufijai (islamo atšaka – R.S.K.) yra tiek prieš salafitus, tiek prieš Musulmonų broliją dėl religinių priežasčių“, – sakė K.Solimanas. Tačiau Aleksandrijoje būstinę turinti organizacija pasiekė triuškinamus rezultatus ir surinko ketvirtadalį balsų.
 
Tai buvo netikėta, nes salafitų filosofija, idėjiškai artima Saudų ir Kataro režimams, skelbia, kad demokratija yra iš principo nesuderinama su islamo mokymu, o priešinimasis šalies lyderiui veda į susiskaldymą bendruomenės viduje. „Jie nesutiko priešintis vyriausybei ar dalyvauti politiniuose procesuose, net rinkimus į studentų sąjungas jie boikotuodavo“, – aiškina H.Kamelis. Salafitai nedalyvavo ir prieš metus vykusioje revoliucijoje, ir agitavo žmones iš jos pasitraukti.
 
Tačiau, Mubarakui atsistatydinus, jie nusprendė dalyvauti kuriant naują politinę sistemą šalyje. Naujoji „Al Nur“ partija rėmėsi per trisdešimt veikimo metų salafitų sukaupta parama – organizacija yra pasklidusi visame Egipte, ji, kaip ir Musulmonų brolija, ypač sėkmingai veikia skurdžiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Jie taip pat gausiai vartoja islamišką retoriką ir religijos argumentus rinkėjams patraukti. Jų sėkmė tik patvirtino, kad didelei Egipto visuomenės daliai religija kaip valstybės pamatas atrodo priimtina ir netgi labai patraukli. Didžiausia bėda salafitams dabar yra politinės patirties trūkumas. Tai suteiks didelį pranašumą prezidento rinkimams besirengiantiems jų artimiausiems konkurentams, Musulmonų brolijai.
 
Liberalai praranda savo veidą
 
Be pagrindinių islamiškų jėgų, parlamente dalyvauja ir liberalai, pasisakantys už Egipto sekuliarumą ir sektinu pavyzdžiu laikantys Turkijos modelį. Sekuliarusis Egipto blokas ir „Wafd“ partija surinko žymiai mažiau balsų, nei tikėtasi, ir neturi stipraus balso; masės, protestuojančios gatvėse, taip pat nuo jų nusisuka. Žiniasklaidoje apie juos atsiliepiama kaip apie „netikinčiuosius, siekiančius sunaikinti islamą“. Prisiminus revoliucijos šūkius Tahriro aikštėje ir kalbas apie „Twitterio“ ir „Facebooko“ kartą, kurios atstovai – liberalus, sekuliarus jaunimas pakeis Mubaraką ir jo režimą, toks silpnas pasirodymas rinkimuose buvo šiek tiek keistas ir netikėtas.
 
Kita vertus, nors Mubarako laikais į islamiškas organizacijas buvo žiūrima įtariai, pats religinis diskursas buvo skatinamas: televizijoje, mokyklose ir kitur viešosiose erdvėse islamo idealai buvo gerbiami ir diegiami plačiajai visuomenei. Tad, nors liberalai revoliucijoje skambėjo garsiausiai, būtų per drąsu sakyti, kad šiomis idėjomis tikėjo visi protestuojantys – socialiniai klausimai, nedarbas ir korupcija taip pat išvedė į gatves daugybę žmonių.
 
Valdžią laikinai perėmusi kariuomenė taip pat buvo palankiai nusiteikusi dėl islamiškų organizacijų, ir laikinosios konstitucijos projekte, dėl kurio buvo balsuojama pavasarį, paliko įrašą, kad „Konstitucijos šaltinis yra islamo religija“. Iš dalies tai suskaldė pilietinę visuomenę, ir liberalai iki šiol nepajėgia atsikovoti palankios viešosios erdvės bei atrasti labiau visuomenei priimtiną santykį su religija.
Vis dėlto „Wafd“ ir Egipto blokui dar ne viskas prarasta: jie gali tikėtis, kad Musulmonų brolija norės sudaryti koaliciją su kur kas pragmatiškiau nusiteikusiais liberalais nei su kategoriškais salafitais. Pastarieji nėra linkę derėtis ir daryti nuolaidų; jie taip pat nesutinka su Musulmonų brolijos įsitikinimais, jos islamiškus principus valstybės valdyme reikėtų įgyvendinti palaipsniui.
 
Tad liberalai, turėdami 9 proc. vietų, gali tapti naudingu partneriu Laisvės ir teisingumo partijai bei padėti užtikrinti parlamento daugumą. „Manau, kad Egipto ateitis ar bent jau kryptis ateičiai bus nulemta kitą savaitę, – teigia H.Kamelis.– Jaunimas rengiasi naujoms demonstracijoms, bet niekas nežino, kaip viskas pasibaigs.“
 

  

Žymos: Egiptas, Kairas

Komentarai

Naujausi straipsniai