Rusnė Naujokaitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-07-11

Briuselis kyla į kovą dėl galios

  
Briuselis kyla į kovą dėl galios Naujas EK mokesčių projektas -– tai žingsnis Briuseliui susigràžinti prarastą galią į savo rankas.

Europos Sąjungoje prasideda kovos dėl artėjančių septynerių metų biudžeto. Europos Komisija pateikė kontroversišką pasiūlymą gauti savarankiškų pajamų iš finansinių pervedimų mokesčio ir Europos PVM bei tapti labiau nepriklausoma nuo ES narių.

bir­že­lio 29–osios va­ka­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ko­mi­si­ja pa­tei­kė ar­tė­jan­čių sep­ty­ne­rių me­tų ES biu­dže­to pro­jek­tą. ES vals­ty­bės vėl at­si­durs žūt­bū­ti­nė­je ko­vo­je dėl pi­ni­gų. Eko­no­mi­nės kri­zės lai­ko­tar­piu su­si­tar­ti dėl fi­nan­sų ar­tė­jan­čiam de­šimt­me­čiui bus ne­abe­jo­ti­nai su­dė­tin­ga. Di­džio­sios ES biu­dže­to do­no­rės – Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Suo­mi­ja ir Olan­di­ja – jau iš­reiš­kė nuo­mo­nę, kad 2014–2020 me­tų biu­dže­tas tu­rė­tų aug­ti lė­čiau nei in­flia­ci­ja.
Pa­sak šių vals­ty­bių, ES tu­ri tau­py­ti ly­gia­gre­čiai sa­vo na­rėms. Šioms do­no­rėms la­biau­sia prieš­ta­rau­ja di­džiau­sios biu­dže­to ga­vė­jos, iš ku­rių la­bai nuo­gąs­tau­ja Len­ki­ja. Vi­sos nau­jo­sios ES ša­lys bi­jo pra­ras­ti pa­ra­mą fon­dams. ES Par­la­men­tas (EP), bran­giau­sia ES ins­ti­tu­ci­ja, rei­ka­lau­ja, kad biu­dže­tas bū­tų pa­di­din­tas 5 proc., jog ES ga­lė­tų tin­ka­mai re­a­guo­ti į vi­sų sa­vo na­rių po­rei­kius, taip pat stip­rin­ti ES di­plo­ma­ti­nį kor­pu­są, rem­ti ara­bų pa­va­sa­rį ir ko­vo­ti su kli­ma­to kai­ta.
 
Iš­skir­ti­nio dė­me­sio su­si­lau­kė EK pa­siū­ly­mas dėl nau­jų mo­kes­čių įve­di­mo eu­ro­pi­niu lyg­me­niu. Anks­čiau ES bu­vo fi­nan­suo­ja­ma dau­giau­siai iš mui­to ir že­mės ūkio mo­kes­čių. Ta­čiau dėl pre­ky­bos li­be­ra­li­za­vi­mo šie mo­kes­čiai ypač su­men­ko. Šiuo me­tu net trys ket­vir­čiai vi­so ES biu­dže­to yra su­ren­ka­ma tie­siai iš vy­riau­sy­bių. Pra­ėju­sią sa­vai­tę EK iš­kė­lė idė­ją, kad ES pri­va­lo tu­rė­ti ne­pri­klau­so­mą pa­ja­mų šal­ti­nį. Pa­teik­ti du pa­siū­ly­mai: fi­nan­si­nių san­do­rių mo­kes­tis (po­pu­lia­rus, nors abe­jo­ti­nos nau­dos, jei ne­bus pri­tai­ky­tas pa­sau­li­niu ly­giu) ir Eu­ro­pos PVM (leng­vai pri­tai­ko­mas, bet ne­po­pu­lia­rus). EK tei­gia, kad šie mo­kes­čiai leis vy­riau­sy­bėms su­ma­žin­ti jų pa­čių įna­šus į ben­drą ES fon­dą. Eu­ro­pos spau­da ra­šo, kad šios re­vo­liu­ci­nės prie­mo­nės pa­dės su­stip­rin­ti Briu­se­lio po­li­ti­nių spren­di­mų ga­lią. Ki­ti ap­žval­gi­nin­kai įspė­ja, kad tai tik dar vie­na prie­mo­nė pa­slėp­ti mil­ži­niš­kas ES ad­mi­nist­ra­ci­nės sos­ti­nės iš­lai­das.
 
Briu­se­lis ro­do ryž­tą
 
Fla­man­dų dien­raš­čio DE STAN­DA­ARD ap­žval­gi­nin­kė Evi­ta Ne­efs ma­no, kad kuo dau­giau ne­pri­klau­so­mų pa­ja­mų tu­rės EK, tuo ji bus la­biau ne­pri­klau­so­ma. Ji ma­no, kad, tu­rė­da­ma sa­vo mo­kes­čius, ES bus ne to­kia pri­klau­so­ma nuo vals­ty­bių na­rių. Jei ES tu­rės sa­vo pa­ja­mų šal­ti­nius, vals­ty­bės na­rės daug ma­žiau trokš su­ži­no­ti, ar jos gau­na ati­tin­ka­mai di­de­lę nau­dą, ati­tin­kan­čią jų in­ves­ti­ci­jas į ES. Taip bus už­kirs­tas ke­lias de­ma­go­gi­joms ir trin­čiai tarp skir­tin­gų vals­ty­bių. Daug žmo­nių jau da­bar ma­no, kad per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus pats ES pro­jek­tas su­si­dū­rė su la­bai rim­tais sun­ku­mais.
Vals­ty­bės na­rės rei­ka­lau­ja, kad joms bū­tų grą­žin­tos jų spren­džia­mo­sios ga­lios. Nie­ka­da anks­čiau ne­bu­vo svars­to­ma ga­li­my­bė su­ma­žin­ti ES ga­lias. EK biu­dže­to pa­siū­ly­mas yra lyg at­sa­kas į au­gan­tį ša­lių na­rių sa­va­ran­kiš­ku­mą. Net jei nau­jas mo­kes­čių pro­jek­tas ir ne­bus įgy­ven­din­tas, svar­bu, kad ES ro­do stip­rų no­rą ir drą­są ženg­ti to­liau. Ryž­tin­gi Briu­se­lio veiks­mai da­bar­ti­nė­mis sun­kme­čio ap­lin­ky­bė­mis yra tie­siog bū­ti­ni.
 
Pran­cū­zišk­ojo tin­kla­raš­čio BLOG COU­LIS­SES DE BRU­XEL­LES au­to­rius Je­a­nas Qu­at­re­me­ris ra­šo, kad EK rei­ka­la­vi­mas su­kur­ti spe­cia­lų ES mo­kes­tį yra iš tie­sų re­vo­liu­ci­nis. Toks pa­reiš­ki­mas yra ypač ne­ti­kė­tas, nes jis pir­miau­sia gi­mė an­ti­glo­ba­lis­tų gal­vo­se. Nuo pat 1958–ųjų EK nie­ka­da ne­bu­vo to­kių de­ši­nių pa­žiū­rų kaip da­bar. Ar fi­nan­si­nių per­ve­di­mų mo­kes­tis (FTT) iš­vys die­nos švie­są?
 
Ži­no­ma, EP ir Eu­ro­pos Ta­ry­ba, o la­biau­siai Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja, spau­dė, kad bū­tų įves­tas šis mo­kes­tis, ta­čiau dau­gu­ma ES na­rių no­rė­tų ma­ty­ti šį mo­kes­tį, vei­kian­tį pa­sau­li­niu lyg­me­niu. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ku­rios dau­gu­ma BVP pri­klau­so nuo Lon­do­no Si­čio sėk­min­gos veik­los, tik­rai ne­su­ža­vė­ta idė­jos apie FTT. Šis mo­kes­tis ga­lė­tų su­griau­ti ša­lies, to­kios kaip Eu­ro­pos fi­nan­sų sos­ti­nė, re­pu­ta­ci­ją, nes dau­gu­ma fi­nan­si­nių ope­ra­ci­jų bū­tų iš­kel­ta už Eu­ro­pos ri­bų. Dėl to ko­va dėl biu­dže­to bus ar­ši iki pat 2012–ųjų.
 
Su­merks vi­sus ga­lus į van­de­nį
Pa­sak bri­tų ECO­NO­MIST, nau­jas mo­kes­tis nie­ko ne­pa­keis, nes ne­svar­bu, iš ku­rios ki­še­nės – de­ši­nės ar kai­rės – plauks pi­ni­gai į ES. Vals­ty­bės na­rės blo­kuos bet ko­kį ES mė­gi­ni­mą su­kur­ti ne­pri­klau­so­mą mo­kes­čių sis­te­mą, ku­ri ga­lė­tų pa­di­din­ti ES ga­lias. Pa­ti EK taip pat pri­pa­žįs­ta, kad ES biu­dže­tas yra la­biau evo­liu­ci­nis, o ne re­vo­liu­ci­nis. Ta­čiau ka­da bū­tų ge­res­nis lai­kas im­tis bū­ti­nų re­for­mų, jei ne da­bar, sto­vint ant be­dug­nės kraš­to? Jei Ro­mos su­tar­tis bū­tų pa­si­ra­šo­ma šian­dien, be abe­jo­nių, ES ne­skir­tų dvie­jų penk­tų­jų sa­vo biu­dže­to že­mės ūkiui.
 
Tur­tin­ges­nės ES vals­ty­bės tu­rė­tų pa­dė­ti skur­des­nėms Ry­tų kai­my­nėms, ta­čiau pi­ni­gų per­dir­bi­mas per Briu­se­lį ne­pa­dės nie­kam, iš­sky­rus pa­čius eu­rok­ra­tus. Šiuo me­tu Eu­ro­pai la­biau­siai rei­kia eko­no­mi­nio au­gi­mo. Taip pat bū­ti­na at­si­kra­ty­ti ne­rei­ka­lin­gų pro­jek­tų, to­kių kaip par­la­men­ti­nės se­si­jos Stras­bū­re ir mi­nist­rų su­si­ti­ki­mai Liuk­sem­bur­ge. Pi­ni­gai, ku­riuos šiuo me­tu ES iš­lei­džia ad­mi­nist­ra­ci­nėms reik­mėms, daug ge­riau pa­si­tar­nau­tų in­ves­ti­ci­niuo­se pro­jek­tuo­se, to­kiuo­se kaip tran­seu­ro­pi­nių trans­por­to ir ener­ge­ti­kos tin­klų kū­ri­mas.
 
Kon­ser­va­ty­vių­jų pa­žiū­rų Vo­kie­ti­jos dien­raš­čio FRANK­FUR­TER AL­LGE­MEI­NE ZEI­TUNG žur­na­lis­tas Hen­dri­kas Kaf­sac­kas ma­no, kad EK rei­ka­lau­ja­mos pa­ja­mos iš mo­kes­čių pa­si­tar­naus pa­slėp­ti tai, kiek in­di­vi­du­a­liai kiek­vie­na ES na­rė su­mo­ka į ES iž­dą. Šiuo me­tu vi­si ga­li tiks­liai ma­ty­ti, kiek ku­ri vals­ty­bė per­ve­da pi­ni­gų į ES biu­dže­tą ir kiek ji at­gau­na at­gal. Vo­kie­ti­ja, pa­vyz­džiui, aš­tuo­niais mi­li­jar­dais eu­rų su­mo­ka dau­giau nei at­gau­na. Tai­gi pi­lie­čiai tiks­liai ži­no, kiek jiems kai­nuo­ja ES. EK pa­dė­tis tampa ne­pa­vy­dė­ti­na, nes tu­ri pa­aiš­kė­ti, ko­dėl ES yra ver­ta tų di­de­lių mo­ka­mų pi­ni­gų.
 
Ži­no­ma, tai yra itin su­dė­tin­ga už­duo­tis, to­dėl EK da­bar sten­gia­si iš­veng­ti šios dis­ku­si­jos, rei­ka­lau­da­ma tie­sio­gi­nių pa­ja­mų iš mo­kes­čių. Tai, kaip el­gia­si EK, yra ne­de­mok­ra­tiš­ka. Tol, kol ES bus vals­ty­bių są­jun­ga, kurioje bus ap­ri­bo­to­s de­mo­kra­tinės tei­sė­s, vals­ty­bėms na­rėms tu­ri bū­ti lei­džia­ma nu­spręs­ti, kas val­dys ir kaip tai bus fi­nan­suo­ja­ma. ES mo­kes­čių mo­kė­to­jas ga­lės pats nu­spręs­ti, kiek jis yra pa­si­ren­gęs mo­kė­ti ES, o kiek jam jau yra per daug.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai