Mantas Petruškevičius   |   2012-11-28

Besivystančios šalys vejasi pasaulio galinguosius

  
 Besivystančios šalys vejasi pasaulio galinguosius Brazilija – viena iš sparčiausiai progresuojančių šalių pasaulyje.

Tikriausiai didžioji dalis, jeigu ne absoliuti dauguma, esame girdėję terminą „besivystančios šalys“ arba „besivystančios rinkos“ (angl. Emerging Markets). Pastaruoju metu šis terminas vartojamas itin dažnai ir dažniausiai būna įvilktas į įvairius kontekstus: politinius, ekonominius, investicinius ir kt.

Pažvelkime atidžiau į tam tikrus faktus, kurie atsako į esminį ir paprastą klausimą: kada ir kokiais tempais gerės žmonių gyvenimas bei kas turės tam tiesioginės įtakos.
Penki faktai apie besivystančių šalių ekonomikas
 
1. Įtaka. Šiandien 8 iš 10 Žemės gyventojų gyvena besivystančiose šalyse. Kas šeštas žmogus pasaulyje yra indas, kas penktas kinas.
 
Ką tai reiškia? Kaip niekada iki tol, besivystančios šalys nuo pat 1990-ųjų nuolat didina savo įtaką pasaulio ekonominiame žemėlapyje, ypač „didysis ketvertas“, arba BRIK’as: Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. Šios keturios šalys vis dar išlieka svarbiausios žaidėjos pasauliniuose ekonominių spartuolių reitinguose. Kinija apie 2025–2030 metus turėtų pralenkti JAV ir tapti didžiausia pasaulio ekonomika.
 
2. Pajamų skirtumai. 97 proc. šalių, kurias drąsiai galime vadinti besivystančiomis, yra milžiniškas atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančių. Tokiose valstybėse vidutinis sluoksnis tiesiog neegzistuoja.
Ką tai reiškia? Vartojimas – tai vienas galingiausių ekonominių variklių. Vartojimą besivystančiose šalyse pastaruoju metu sparčiai augina turtingasis visuomenės sluoksnis. Būtent tokiose šalyse, daugėjant investicijų ir augant jau minėtam vartojimui, atotrūkis tarp turtuolių ir vargingai gyvenančių žmonių stabiliai mažėja.
 
3. Ekonominiai prioritetai. Besivystančių šalių ekonominiai prioritetai keičiasi: nuo žemės ūkio prie gamybinių bei paslaugų sektorių.
 
Ką tai reiškia? Pulkas naujų pasaulio ekonominiame žemėlapyje atsiradusių šalių ieško savo nišų, turėdamos vieną pagrindinį tikslą – atrasti tokias sritis, kurios generuotų didžiausią pridėtinę vertę efektyviausiai panaudojant turimus išteklius. Manote, tai neįmanoma? Lietuva, kai kuriose srityse turėdama puikius žmogiškųjų išteklių rezervus, prisideda prie daugiau nei 10 proc. viso pasaulio lazerių pramonės produkcijos.
 
4. Migrantų indėlis. Tiek emigracijos, tiek imigracijos procesai yra įgavę spartų pagreitį daugelyje besivystančių šalių.
Kaip yra iš tikrųjų? Nors kartais ir (ne)knieti manyti kitaip, tačiau Lietuvos emigracijos savybės bendrame pasaulio migracijos kontekste nėra kuo nors išskirtinės. Skaičiuojama, jog Kinijoje šiandien dirba apie 200 milijonų imigrantų iš kitų šalių, kaip ir nemaža dalis kinų išvyksta svetur. Meksika bei Indija pastaraisiais metais išgyvena didelę tautiečių emigraciją. Tačiau į pastarąsias, kaip ir į Lietuvą, kol kas dar sugrįžta ne patys išvykėliai, o nemaža jų svetur uždirbtų pinigų dalis: atitinkamai apie 2,2 ir 2,4 proc. šalių bendrojo vidaus produkto.
 
Besivystančiose šalyse, spartėjant pramonei ir vystantis paslaugų sektoriui, o žemės ūkiui tampant vis labiau automatizuotam, didesnė dalis agrariniame sektoriuje dirbančių žmonių iš mažesnių rajonų išvyksta į didmiesčius ieškoti perspektyvesnės veiklos. Tačiau didžiuosiuose miestuose žmonės dažnai neranda darbo, nes neturi tam tikrų įgūdžių.
 
5. Smulkusis bei vidutinis verslas. Kertinį besivystančių ekonomikų plėtros vaidmenį atlieka verslas.
 
Ką tai reiškia? Net 69 proc. darbuotojų šiose šalyse, arba 7 iš 10, dirba smulkiose bei vidutinėse įmonėse. Tai neturėtų stebinti, juk verslas besivystančiose valstybėse kyla ir krinta kartu su bendra ekonomine situacija ir yra tiksliausias tikrąją šalies ūkio padėtį atskleidžiantis lakmuso popierėlis.
 
Taigi gal vertėtų dažniau mintis sutelkti ne į emigraciją ar jos politiką, o į verslo skatinimą? Tegul šiandien tai bus retorinis klausimas.
 
 
  

Žymos: Kinija, Brazilija

Komentarai

Naujausi straipsniai