Laura Kirvelytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-05-09

Baltarusiškėjanti Ukraina

  
Baltarusiškėjanti Ukraina Europa sunerimo dėl sumuštos J.Tymošenko nuotraukų.

Sprogimas Dnepropetrovske iškėlė klausimą, ar šis kruvinas išpuolis susijęs su J.Tymošenko kalinimu, o gal – su artėjančiu Europos futbolo čempionatu?

Praėjusią savaitę Ukrainos rytinėje dalyje esantį Dnepropetrovsko miestą sukrėtė keturi sprogimai, sužeidę 27 žmones. Keturių sužeistųjų būklė sudėtinga, tačiau, pasak medikų, pavojaus jų gyvybei nėra. Šalies vadovas Viktoras Janukovyčius išpuolį pavadino teroro aktu, iššūkiu visai šaliai, ir pažadėjo užtikrinti kruopštų tyrimą, sulaikyti ir nubausti kaltininkus.
Dar XIX a. garsusis prūsų strategas Carlas von Clausewitzas teigė, kad karas yra politikos tęsinys. Šiandien galima sakyti, kad terorizmas yra politikos tęsinys. Kokios politinės aplinkybės galėjo paskatinti Dnepropetrovsko įvykius?
 
Fonas – J.Tymošenko byla
 
Simboliška tai, kad sprogimai Dnepropetrovske, gimtajame buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės ir opozicijos lyderės Julijos Tymošenko mieste, nugriaudėjo tą pačią dieną, kurios rytą visą žiniasklaidą apskriejo sumuštos buvusios premjerės nuotraukos. Pasak J.Tymošenko atstovų, opozicijos lyderė buvo sumušta kalėjimo prižiūrėtojų, bandžiusių jėga pristatyti ją į ligoninę, nors oficiali medicinos ekspertizė sumušimo fakto nepatvirtino. Praėjusiais metais J.Tymošenko nuteista septyneriems metams kalėjimo už įgaliojimų viršijimą, kai ji pasirašė dujų tiekimo sutartį su Rusija.
 
J.Tymošenko byla pritraukia didelį tarptautinės bendruomenės dėmesį ir šiuo metu yra pagrindinis veiksnys, bloginantis Ukrainos santykius su Vakarais, ypač ES. Kai buvo paviešintos sumuštos J.Tymošenko nuotraukos, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė susirūpinimą dėl J.Tymošenko įkalinimo sąlygų ir paprašė Ukrainos valdžios atstovų leisti JAV ambasadoriui Ukrainoje aplankyti įkalintąją.
J.Tymošenko kalinimo sąlygos sukrėtė Europą – ES lyderiai vienas po kito pareiškė nevyksiantys stebėti Europos futbolo čempionato varžybų Ukrainoje, jei J.Tymošenko byla nebus peržiūrėta. Tokius pareiškimus padarė ES aukščiausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, teisingumo komisarė Viviane Redling, ES plėtros komisaras Stefan Fuele, švietimo, sporto ir kultūros komisarė Androulla Vassiliou bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Europos Sąjunga kritikuoja Ukrainos valdžios vykdomą selektyvų teisingumą ir reikalauja išlaisvinti J.Tymošenko.
 
Viena versija skelbia, kad už sprogimų Dnepropetrovske gali stovėti radikalioji Ukrainos opozicija ar radikalų grupės, kurios, pasinaudodamos artėjančiu Europos futbolo čempionatu ir padidėjusiu tarptautinės bendruomenės dėmesiu Ukrainai, siekia priminti J.Tymošenko bylą bei diskredituoti Ukrainos valdžią.
 
Kita vertus, pati opozicija kelia versiją, kad sprogimai buvo valdžios interesas, nes taip Ukrainos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės dėmesys bent trumpam nukrypo nuo sumuštos J.Tymošenko. Be to, įvykiai Dnepropetrovske gali tapti pretekstu valdžiai sustiprintas saugumo priemones nukreipti prieš šalies opoziciją, suvaržyti žodžio, susirinkimų ir kitas demokratines laisves.
 
Europos futbolo taurės veiksnys
Sutapimu taip pat vargu galima pavadinti aplinkybę, kad sprogimai Dnepropetrovske nugriaudėjo likus vos šešioms savaitėms iki Europos futbolo čempionato pradžios. Nors Dnepropetrovske rungtynių nenumatyta (jos vyks Charkove, Lvove, Kijeve ir Donecke), įvykiai šiame mieste meta nesaugumo šešėlį ant visos Ukrainos ir verčia suabejoti šalies valdžios sugebėjimu užtikrinti tvarką per tarptautinio sporto renginį.
 
Nors tuoj po sprogimų pasigirdo Ispanijos siūlymų surengti Europos futbolo čempionatą jos teritorijoje, Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) pareiškė neturinti jokių abejonių dėl Ukrainos pasirengimo būti šių metų futbolo čempionato šeimininke.
 
Žinant, kiek daug dėmesio Ukrainos valdantieji skiria artėjančiam Europos futbolo čempionatui, bandymas sugadinti šalies įvaizdį šio svarbaus renginio išvakarėse galėjo būti „sąskaitų suvedinėjimas“ su Ukraina. „Sąskaitų suvedinėtojai“ galėtų būti ir tarptautiniai teroristai, bandantys „atsilyginti“ Ukrainai už jos paramą NATO misijoms Irake bei Afganistane, ir antieuropietiškos jėgos šalies viduje. Galiausiai terorizmo šešėlis Ukrainoje gali būti naudingas ir Rusijai, jau ne pirmus metus balansuojančiai ant karo kaimyniniame Šiaurės Kaukaze ribos.
 
Nauja terorizmo erdvė
 
Iki praėjusio penktadienio Ukraina nebuvo susidūrusi su rimtesne terorizmo grėsme. Tačiau ši tendencija nėra nauja – pastaraisiais metais teroristiniai aktai vis dažniau įvykdomi tradiciškai „ramiose“ regiono šalyse.
Praėjusių metų balandį Minske nugriaudėję sprogimai nusinešė 12-kos žmonių gyvybes, per 200 buvo sužeista. Nors sprogimo kaltininkai esą buvo išaiškinti ir nubausti griežčiausia – mirties – bausme, iki šiol tikroji įvykių versija taip ir nebuvo atskleista. Beje, 2008-ųjų liepą, minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną, per viešą koncertą, kurį stebėjo ir A.Lukašenka, nugriaudėjo sprogimas, sužeidęs per 50 žmonių. Šio incidento kaltininkai taip ir nebuvo surasti bei nubausti.
 
Terorizmo grėsmė neaplenkė ir Moldovos. 2009-ųjų spalį, per Moldovos sostinėje Kišiniove vykusį viešą renginį, nugriaudėjo granatų grandinės sprogimas, sužeidęs per 40 žmonių. Moldovoje į valdžią buvo neseniai atėjęs keturių prodemokratinių partijų Aljansas „Už Europos integraciją“, pasukęs šalies politinį vairą ES link. Taigi, tikėtina, kad prie šių diversijų prisidėjo Moldovos europiniams siekiams besipriešinančios prorusiškos jėgos.
 
Tai nebuvo pirmasis teroro išpuolis Moldovoje. 2006-aisiais nuo Moldovos atsiskirti siekiančios Padniestrės de facto sostinėje Tiraspolyje troleibuse buvo susprogdinta tokia pati granatų grandinė.
 
 

  

Žymos: Europos Sąjunga, Ukraina, Julija Tymošenko

Komentarai

Naujausi straipsniai