Rusnė Naujokaitytė   |   2011-02-14

A. Merkel kerta per skolų stabdžius

  
A. Merkel kerta per skolų stabdžius Nie­kas ne­si­sten­gia dėl ben­dros ES ir jos fi­nan­si­nės svei­ka­tos dau­giau nei A.Merkel.

Vokietija ir Prancūzija pasiūlė „konkurencingumo paktą”, padėsiantį euro zonos šalims išeiti iš finansinės ir ekonominės krizės. Daugumai mažesnių ES valstybių didžiųjų galybių pasiūlymas pasirodė grėsmingas.

="text-align: left">Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel pa­tei­kė Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, pra­si­dė­ju­sio penk­ta­die­nį Briu­se­ly­je, da­ly­viams pa­siū­ly­mus dėl eko­no­mi­kos val­dy­mo me­cha­niz­mų stip­ri­ni­mo eu­ro zo­nos ša­ly­se – „kon­ku­ren­cin­gu­mo pak­tą“. Eu­ro­pos ly­de­riai anks­čiau jau su­ta­rė re­for­muo­ti ga­lio­jan­tį Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­tą, siek­da­mi už­kirs­ti ke­lią nau­joms sko­lų kri­zėms at­ei­ty­je.

Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja ti­ki­si iš­vai­ruo­ti ES iš eko­no­mi­nės bei fi­nan­sų kri­zės ben­dro­mis pa­jė­go­mis su­kur­da­mos dau­giau kon­ku­ren­cin­gu­mo re­gio­ne. N.Sar­ko­zy ir A.Mer­kel pri­sta­tė sa­vo pla­ną, kaip ska­tin­ti dar ar­ti­mes­nį ES na­rių ben­dra­dar­bia­vi­mą per „eko­no­mi­nį val­dy­mą“. Kol kas kon­kre­čios de­ta­lės ne­bu­vo pri­sta­ty­tos, ta­čiau šis pak­tas bus ban­do­mas „pra­stum­ti“ per eu­ro zo­nos ša­lių vir­šū­nių su­va­žia­vi­mą ko­vo mė­ne­sį. Vo­kie­ti­ja, di­džiau­sia iš 17 eu­ro zo­nos ša­lių, sa­vo pa­siū­ly­mus sie­ja su pa­stan­go­mis gel­bė­ti vals­ty­bių sko­lų kri­zę iš­gy­ve­nan­čias eu­ro zo­nos na­res ir juos grin­džia dar griež­tes­nio tau­py­mo bū­ti­ny­be. Be pel­no mo­kes­čio ba­zės, tarp ben­drų siū­lo­mų su­vie­no­din­ti da­ly­kų – at­ly­gi­ni­mų in­dek­sa­vi­mo pa­nai­ki­ni­mas ir pen­si­jų am­žiaus su­sie­ji­mas su de­mo­gra­finiais ro­dik­liais. Taip pat yra pa­brė­žia­ma bū­ti­ny­bė su­tvar­ky­ti ban­kų sis­te­mą. Eu­ro­pos spau­da ma­no, kad tai – aki­vaiz­dus kur­so pa­si­kei­ti­mas, ta­čiau bi­jo už­ku­li­si­nių Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos su­si­ta­ri­mų, ku­rie bū­tų ne­nau­din­gi Briu­se­lio biu­ro­kratijai ir ma­žo­sioms ES vals­ty­bėms.
 
Rei­ka­lau­ja dar griež­tes­nio tau­py­mo

Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų pa­žiū­rų dien­raš­čio iš Bel­gi­jos DE STAN­DA­ARD au­to­rius Bar­tas Stur­te­wa­ge­nas ra­šo, kad Vo­kie­ti­ja ES aukš­čiau­sių vir­šū­nių su­si­ti­ki­me ėmė rei­ka­lau­ti itin griež­tų tai­syk­lių ir už tai vėl su­si­lau­kė ar­šios kri­ti­kos. Au­to­riaus nuo­mo­ne, tai yra ne­są­ži­nin­ga. Pa­sak jo, nie­kas šian­dien ne­si­sten­gia dėl ben­dros ES ir jos fi­nan­si­nės svei­ka­tos dau­giau nei Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė A.Mer­kel. Sa­vo pa­čios vals­ty­bė­je ji yra ne­įver­tin­ta, kaip per­ne­lyg at­lai­di sil­pnes­nėms ES vals­ty­bėms. Pa­čio­je Eu­ro­po­je, ku­rio­je nė­ra stip­rios ben­dros val­džios, svar­biau­si jos po­li­ti­niai pa­siū­ly­mai yra pri­ima­mi kaip dik­ta­tas. A.Mer­kel tei­gia tai, ką vi­si jau se­niai ži­no nuo pat va­liu­tų są­jun­gos su­kū­ri­mo pra­džios: be po­li­ti­nio su­si­lie­ji­mo eu­ro pro­jek­tas žlugs. Kuo grei­čiau vi­si šį fak­tą pri­pa­žins ir im­sis elg­tis ati­tin­ka­mai, tuo bus ge­riau vi­siems.

Kon­ser­va­ty­vių­jų pa­žiū­rų dien­raš­čio FRANK­FUR­TER AL­LGE­MEI­NE SON­NTAGS­ZEI­TUNG žur­na­lis­tas Chris­tia­nas Sie­den­bie­de­lis ra­šo, kad Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės A.Mer­kel pa­siū­ly­mas stan­dar­ti­zuo­ti vi­sos ES so­cia­li­nę sis­te­mą ir dar­bo iš­lai­das pri­me­na ne ką ki­ta, o pla­ni­nę eko­no­mi­ką. Kas ga­li pa­sa­ky­ti po­li­ti­kams, kiek iš tie­sų kai­nuo­ja dar­bo jė­ga Eu­ro­po­je? Kas jiems ga­li nu­ro­dy­ti, ko­kie tu­ri bū­ti op­ti­ma­lūs mo­kes­čiai? Ir kas jiems pa­aiš­kins, kas yra tei­sin­gas at­ly­gis? Esa­ma daug ge­rų prie­žas­čių ti­kė­ti, kad stan­dar­ti­zuo­ti mo­kes­čiai kai ku­rioms ES vals­ty­bėms bus per aukš­ti, o ki­toms – gal per ma­ži. Ga­lų ga­le vie­no­da eko­no­mi­nė po­li­ti­ka api­plėš sil­pniau­sias ša­lis ta­da, kai joms ga­lė­tų pa­si­sek­ti la­biau­siai – su­ma­ži­nant sa­vo al­gas ir mo­kes­čius, kad tap­tų kon­ku­ren­cin­ges­nės ki­tų vals­ty­bių at­žvil­giu. Kon­ku­ren­ci­jos, kaip ko­or­di­na­vi­mo sis­te­mos, nau­do­ji­mas pri­klau­so nuo vi­siš­kai prie­šin­go me­cha­niz­mo. Jei kiek­vie­na ES vals­ty­bė ga­lės su­lauk­ti ati­tin­ka­mo at­pil­do iš sa­vo eko­no­mi­nės po­li­ti­kos, vi­si bus su­in­te­re­suo­ti pri­im­ti kuo nau­din­ges­nius mo­kes­čius, at­ly­gi­ni­mus ir su­ba­lan­suo­ti biu­dže­to po­li­ti­ką.
 
„Sko­los stab­dys“ ne­leis pra­si­sko­lin­ti

Pra­hos ver­slo dien­raš­čio HOS­PODARSKÉ NO­VI­NY au­to­rė Ju­lie Hrstko­va ma­no, kad vo­kie­čių fi­nan­si­nės pa­gal­bos są­ly­gas bus sun­ku įgy­ven­din­ti. Kanc­le­rės A.Mer­kel pa­siū­ly­mai ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­me yra ly­giai tiek pat pri­bloš­kian­tys, kaip ir ne­įgy­ven­di­na­mi. Iš es­mės tai yra kai­na, ku­rios pra­šo Vo­kie­ti­ja už sa­vo eko­no­mi­nę pa­gal­bą pra­si­sko­li­nu­sioms eu­ro zo­nos vals­ty­bėms. Pla­nas su­si­de­da iš še­šių tai­syk­lių, į ku­rias įei­na pen­si­nio am­žiaus pa­di­di­ni­mas ir ver­slo mo­kes­čio su­vie­no­di­ni­mas. Šios prie­mo­nės tu­rė­tų su­kur­ti to­kią ES, ku­rios ša­lims na­rėms ne­rei­kė­tų jo­kio kri­ti­nės pa­gal­bos fon­do, į ku­rį eko­no­miš­kai stip­riau­sia Vo­kie­ti­ja pum­puo­ja dau­giau­siai pi­ni­gų. Net jei jos pa­siū­ly­mas ir at­ro­do lo­giš­kas, A.Mer­kel bus sun­ku ras­ti, kas pa­rem­tų jos sta­bi­li­za­vi­mo pla­ną. Ypač kai šie pa­siū­ly­mai ma­ži­na ES Ko­mi­si­jos ga­lias, o tai yra ne itin pa­lan­ku ma­žoms vals­ty­bėms. Ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju šis pla­nas bū­ti­nai tu­ri bū­ti svars­to­mas ir ne­at­me­ta­mas per pa­čią for­ma­vi­mo­si pra­džią.

Dub­li­no li­be­ra­lių pa­žiū­rų dien­raš­tis IRISH TI­MES ra­šo, kad eu­ro­ zo­nos vals­ty­bės de­rė­sis dėl kon­ku­ren­cin­gu­mo pak­to, ku­rį pa­siū­lė Vo­kie­ti­ja spe­cia­lia­me su­si­ti­ki­me, įvyk­sian­čia­me ko­vo mė­ne­sį. „Sko­los stab­dys“, ku­ris yra nu­ma­ty­tas mi­nė­ta­me pak­te, su­kels nuož­mius de­ba­tus vi­so­se vals­ty­bė­se, o ypač Ai­ri­jo­je. Ne­at­ski­ria­ma Vo­kie­ti­jos idė­jos da­lis yra „sko­los stab­dys“, ku­ris bū­tų kon­sti­tu­ci­nė prie­mo­nė, vei­kian­ti kiek­vie­no­je eu­ro zo­nos vals­ty­bė­je. Ši prie­mo­nė ne­leis­tų vy­riau­sy­bėms pra­si­sko­lin­ti. Idė­ją tei­gia­mai įver­ti­no Ai­ri­jos „Fi­ne Ga­el“ par­ti­ja ir net lei­bo­ris­tai, nors ar toks kon­sti­tu­ci­nis pa­kei­ti­mas bū­tų rei­ka­lin­gas ir po­li­tiš­kai įgy­ven­di­na­mas Ai­ri­jo­je, rei­kė­tų dar ge­rai pa­dis­ku­tuo­ti. Vis dėl­to trokš­ta­mas te­ori­niu lyg­me­niu „sko­los stab­dys“, su­kur­tas ap­sau­go­ti ne­at­sa­kin­gas vy­riau­sy­bes, bū­tų bu­vęs ne­reikš­min­gas ir net smar­kiai pa­blo­gi­nęs da­bar­ti­nę eu­ro kri­zę. Re­fe­ren­du­mas dėl „sko­los stab­džio“ pri­ėmi­mo tik su­kel­tų kal­bas apie ES au­gan­čią di­džių­jų vals­ty­bių ga­lią ir ša­lių su­ve­re­ni­te­to pra­ra­di­mą. Vi­sa tai tik­rai ne­pa­dė­tų pri­im­ti šios pa­tai­sos.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai