Andrius Užkalnis   |   2010-11-05

Sunkmetis ir lietuviai Didžiojoje Britanijoje

  
Sunkmetis ir lietuviai Didžiojoje Britanijoje Rašytojas A.Užkalnis

Pradėkim nuo gerų naujienų – blogiausia jau praeityje. Lietuvius, dirbusius Didžiojoje Britanijoje, labiausiai žeidė svaro kurso kritimas palyginti su euru, o kartu – ir su litu, kuris susietas su euru. Ar kas prisimena šiandien, kad pardavus vieną svarą buvo galima gauti septynis litus su trupučiu?

Populiaru įsivaizduoti, kad dauguma emigrantų gyvena vos sudurdami galą su galu, ir pinigų jiems vos užtenka savaitgalio išgertuvėms. Tačiau daugelis, bent jau kelerius pirmuosius gyvenimo užsienyje metus, matuoja savo uždarbius pagal tai, kokia tų pinigų perkamoji galia namie.
Todėl svaro smukimas, kurį sukėlė itin žema palūkanų norma, o paskui prisidėjo ir „kiekybinis atpalaidavimas“ (paprastai kalbant, pinigų spausdinimas) Didžiojoje Britanijoje, buvo – ko gero – pats skausmingiausias dalykas mūsų tautiečiams. Taip blogai jau tikriausiai nebebus.

Maža to, jei neatlaikiusi Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir Italijos bėdų ir daugiamečio išlaidavimo pasekmių kris euro vertė, lietuvių uždarbiai už euro zonos ribų taps dar labiau konkurencingi grįžus tėvynėn ir skaičiuojant, kiek svarų čia kainuoja lėkštė didžiausių Karmėlavos cepelinų.

Imigrantai darbo nepritrūks

Apie tai, kad emigrantams neva nebebus ko važiuoti, nes, girdi, Didžiojoje Britanijoje bus striuka su darbais, jau kalbėta, ir ne kartą: tai labai supaprastintas (ir netikslus) paveikslas. Esu rašęs, kad emigrantai sunkmečiu – ne mažiau, o labiau paklausi darbo jėga, ypač tomis sąlygomis, kai jie atvyksta į šalį, kur vietinė darbo jėga aptingusi, išlepusi ir paskendusi nerealistiškame savęs vertinime.

Lietuviai jau buvo atsidūrę panašioje situacijoje, kai tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Didžiausioji lietuvių emigracija sutapo ne su prasta, o tiesiog baisia ekonomine padėtimi; kai ji pradėjo taisytis praėjus keleriems metams po karo ir išvirto į neregėtą pakilimą, lietuviai jau buvo gerokai apšilę kojas. Amerikoje jau augo antroji karta.

Todėl sunki priimančios šalies ekonominė padėtis – ne kliūtis imigracijai ir šalies patrauklumui. Nedarbas – net ir sąlyginai didelis nedarbas – nereiškia, kad darbų neturi niekas. Jis pirmiausiai muša netikusius, negabius, nerangius ir blogiau prisitaikančius, o tarp lietuvių Didžiojoje Britanijoje tokių labai nedaug, nes tinginiai ir nevėkšlos (ir laukiantys, kad kiti jais pasirūpins) dažniausiai lieka Lietuvoje, toliau renka į valdžią klounus ir TV laidų vedėjus, o paskui skundžiasi, kad valdžia nesirūpina, ir tamposi gatvėmis su abejotino šmaikštumo šūkiais „Bubilius kybys“.

Pašalpų karpymo metas?

Daug kalbama apie tai, kad naujoji Didžiosios Britanijos koalicinė vyriausybė, kuri ėmėsi neregėtų anksčiau biudžeto karpymų, tikrai sumažins socialines programas ir pašalpas.

Daugeliui lietuvių tai atsilieps labai menkai: didžiausias socialinių išlaidų krūvis šalyje tenka veltėdžių išlaikymui, tiems, kurie nieko nedirba ir iš pašalpų jau kelios kartos gyvena valstybės apmokamuose būstuose (jiems išlaidos bus nurėžtos perpus – bet lietuviai juose gyvena retai, tai juos irgi mažai palies).

Pašalpos vaikams, kuri šiuo metu dar mokama absoliučiai visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo pajamų, neteks tik turintieji didesnes pajamas, pagal dabartinius rodiklius, galbūt viršutiniai 20 proc. gyventojų, skaičiuojant pagal šeimos biudžetą. Į tą segmentą lietuvių emigrantų pataiko nedaug, nebent tie, kas dirba geresnius darbus arba jau yra įsikūrę seniau. Jiems šeimos biudžeto sumažėjimas bus nemalonus, bet jų nepražudys.

Tas pats pasakytina apie kitą šeimoms skirtą pašalpą, vadinamuosius „dirbančios šeimos mokesčių kreditus“, kuriais iki šiol galėjo naudotis ir gaunantieji gana neblogas pajamas: jos panaikinimas gaunantiesiems didesnes pajamas gal ir palies dalį lietuvių, tačiau ne tuos, kurie dar tik atvykę arba gali lengvai viską mesti ir kraustytis atgal į Lietuvą ar kurią nors kitą šalį laimės ieškoti.

Todėl, man regis, lietuviai Didžiojoje Britanijoje neliks nepaliesti pokyčių, tačiau palyginti su vietos gyventojais, čia esančiais nuo seno, jie bus kone lengviausiai išsisukę. 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai